Ukrainai reikia šimtų milijardų dolerių atstatyti Rusijos invazijos padarytai žalai, todėl ji stengiasi pritraukti tarptautines investicijas.
Tačiau renginys vyksta tuo metu, kai kovų pabaigos dar nematyti, o jį taip pat gali užgožti Ukrainos ir Lenkijos diplomatinis kivirčas, kilęs Ukrainai pavadinus karinį dalinį lenkų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavusios sukilėlių grupuotės vardu.
Šiaurės rytų uostamiestyje Gdanske susitinka Lenkijos, Bulgarijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Švedijos vadovai, taip pat atvyksta Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos pirmininkas Antonio Costa, kad paragintų įmones ir valstybes investuoti lėšas į Ukrainą karui pasibaigus.
Kyjivo delegacijai, kuriai ankstesniais metais vadovavo V. Zelenskis, šįkart vadovaus ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Vasario mėnesį paskelbtoje bendroje Ukrainos, Pasaulio banko, Jungtinių Tautų (JT) ir ES ataskaitoje buvo apskaičiuota, kad pokario atstatymas Ukrainoje kainuotų apie 588 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau nesant pažangos JAV tarpininkaujamose derybose dėl karo veiksmų nutraukimo, įtikinti investuotojus paremti Kyjivo atsigavimą tampa vis sudėtingiau.
Vis dėlto J. Svyrydenko tikino, kad darbai vyksta.
„(Planuojame – ELTA) pasirašyti keletą svarbių susitarimų su tarptautiniais partneriais, ypač siekiant sustiprinti mūsų energetikos sektorių“, – teigė Ukrainos ministrė pirmininkė.
Nori išvengti „bereikalingo politizavimo“
Be energetikos, kritinės infrastruktūros ir logistikos, diskusijose pirmą kartą planuojama sutelkti dėmesį ir į Ukrainos saugumo pajėgumus.
Gruodžio mėnesį ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai – didžioji jos dalis skirta gynybai.
Tačiau Kyjivo Ekonomikos strategijos centro direktorius Glibas Vyšlinskis pabrėžė, kad būtina tuo pačiu metu sutelkti dėmesį ir į atstatymą.
„Ukrainai bus neįmanoma apginti šalies, jei tuo pačiu metu nebus vykdoma rekonstrukcija. Turime užtikrinti būtinas paslaugas ir būstą tiems Ukrainos gyventojams, kurie moka mokesčius ir remia kariuomenę“, – sakė jis.
Nuo karo stipriai nukentėjo Ukrainos ekonomika, o išvengti ekonominės griūties sparčiai augant išlaidoms gynybai nuo Rusijos invazijos siekiantis Kyjivas yra stipriai priklausomas nuo išorinio finansavimo.
V. Zelenskis sprendimą nedalyvauti viršūnių susitikime priėmė po to, kai nacionalistinių pažiūrų Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atšaukė Ukrainos lyderiui suteiktą valstybinį apdovanojimą.
Su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku nesutariantį Lenkijos prezidentą supykdė V. Zelenskio sprendimas pavadinti karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei.
1943–1945 m. UPA nužudė tūkstančius Lenkijos civilių Voluinėje – Ukrainos regione, kuris iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Lenkijai.
Tačiau kai kurie Ukrainos gyventojai aukština UPA už jos pasipriešinimą tiek naciams, tiek sovietams, siekiant sukurti Ukrainos valstybę.
Ginčas dėl UPA narių traktavimo ir jiems skirtų paminklų jau seniai temdo šių sąjungininkių ir kaimynių diplomatinius santykius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas tikisi, jog šis ginčas viršūnių susitikimo nesugadins.
„(Norėjome – ELTA) išvengti bet kokio bereikalingo šio tarptautinio renginio politizavimo (ir – ELTA) sutelkti dėmesį į pragmatizmą bei konkrečius sprendimus Ukrainos naudai“, – sakė jis.
Siekdamas atsiriboti nuo nacionalistinio prezidento ir dešiniojo sparno opozicijos, proeuropietiškas D. Tuskas išreiškė viltį, kad šis renginys „taps savotišku žingsniu į priekį arba būdu kiek nuslopinti emocinę įtampą“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
