Karas Ukrainoje

Ukrainos gynėjai neutralizavo apie 10 Rusijos smogiamųjų dronų, kurie naktį į pirmadienį bandė atakuoti Kijevą iš įvairių pusių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas nemažina oro atakų prieš Ukrainą ir Kyjivą intensyvumo. Naktį Rusijos dronai vėl bandė smogti sostinei. Oro pavojus Kyjive truko daugiau nei 5 valandas. Rusų dronai prie sostinės artėjo iš įvairių pusių.

Ukrainos pajėgos kovoje prieš invaziją pradėjusia Rusija susiduria su didele problema. Apie tai skelbia leidinys „El País“, remdamasis šaltiniu Ukrainos gynybos ministerijoje.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 23:34 | Per Rusijos raketų smūgį Zaporižei žuvo du žmonės Pietryčių Ukrainos pramoniniame Zaporižios mieste per Rusijos raketų smūgį žuvo mažiausiai du žmonės. Dar mažiausiai 15 asmenų buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai. Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos strateginių komunikacijų ir informacinio saugumo centras, veikiantis prie Kultūros ir informacijos ministerijos. Naujienų agentūra AP negalėjo nepriklausomai patikrinti šio vaizdo įrašo.

Karo šunys išgelbėjo šimtus ukrainiečių gyvybių, aptikdami rusiškas minas fronto linijoje, sakė ukrainietis kariškis. 24 metų jaunuolis yra vienas iš 20 ukrainiečių, kurie britų kariuomenės kareivinėse Rytų Midlandse mokosi šunų valdymo technikos pagal „Interflex“ techniką, skelbia portalas „Sky News“. Kalbėdamas per vertėją kareivinėse, kariškis sakė, kad visada norėjo būti šunų vedliu ir kad didžiuojasi tuo, jog dirbo su jais karo metu.

Spalio 20 d. naktį ukrainiečių savižudžiai dronai smogė Sverdlovo gamyklai Rusijos Dzeržinsko mieste Nižnyj Novgorodo regione, kurioje gaminami artilerijos sviediniai ir aviacinės bombos, įskaitant KAB, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. „Šiąnakt SBU, SOF ir HUR gynybos žvalgybos valdomi dronai smogė Sverdlovo gamyklai Nižnyj Novgorodo regiono Dzeržynske.

Mažiausiai 17 asmenų sužeista, rusų raketai pataikius į pramoninį Kyvij Riho miestą pietinėje Ukrainos dalyje, aštuoni nukentėjusieji hospitalizuoti, sekmadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Rusų pajėgos už maždaug 350 kilometrų į pietryčius nuo Kyjivo esančiam miestui smogė dviem balistinėmis raketomis. Apgadinta daugiau nei dvi dešimtys pastatų, tarp jų – gyvenamieji namai, paaiškino O. Vilkulas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 678 520 rusų okupantų, iš jų 1 340 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainietė sako, kad grįžta į savo karo nuniokotą šalį, nes jos svajonė apie naują gyvenimą saugioje Airijoje virto baimės, skurdo ir diskriminacijos košmaru. Alisa Musilenka (23 m.) planuoja grįžti į Rusijos nuolat apšaudomą Charkivą Rytų Ukrainoje. Mergina prisipažino, kad nebegali pakęsti to, kaip su ja buvo elgiamasi Airijoje, skelbia portalas „Irish Independent“. Nepaisant tebesitęsiančių Rusijos išpuolių prieš jos tėvynę, ji teigė, kad ten jausis saugesnė.

Neapolyje šeštadienį susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių gynybos ministrai išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos Libane bei pažadėjo tvirtą paramą Ukrainai. Italija, šiuo metu pirmininkaujanti G-7, pirmąjį gynybai skirtą ministrų susitikimą organizavo šiame pietiniame mieste, kuriame yra įsikūrusi NATO bazė. Svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo jau trečius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Rusijos Briansko mieste po naktinio ukrainiečių drono smūgio dega elektronikos gamykla „Kremnyj“, pranešė rusų ir ukrainiečių žiniasklaida. Pranešimuose nurodoma, kad šioje gamykloje, esančioje už 100 km nuo sienos su Ukraina, gaminami komponentai plačiai naudojami Rusijos gynybos pramonėje.

Pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 1 380 karių, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausią informaciją apie Rusijos netektis šeštadienį pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 19 d. rusai Ukrainoje iš viso prarado apie 677 180 karių.

Ukrainoje įvyko 202 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis, o priešas aktyviausiai veikė Kurachovės ir Pokrovsko kryptimis, praneša „Ukrinform“. Apie tai šeštadienio rytą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija du kartus raketomis smogė ukrainiečių karių pozicijoms ir gyvenamosioms vietovėms. Tam buvo panaudotos trys raketos. Rusija taip pat 64 kartus bombardavo Ukrainą, o tam panaudojo 91 sklendžiančią bombą.

Ukrainos strateginių komunikacijų centras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, priimantys karinę įrangą iš Rusijos kariuomenės, praneša rusų opozicinis portalas „Meduza“. „Neseniai gauta filmuota medžiaga, kuri yra ne senesnė nei 72 valandų senumo. Tai Sergejevo poligonas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose“, – nurodoma pranešime.  Kaip rašo leidinys „Važnyje istoriji“, nutekintame vaizdo įraše girdima korėjiečių kalba.

Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai užregistravo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos okupantai vykdė šaltakraujiškas egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams, tačiau realus skaičius gali būti žymiai didesnis. Tai teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas interviu radijui „Radio NV“, praneša UNIAN. „Kiek žinau, užfiksuota daugiau nei 100 atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams.

Okupantai rusai prie Bachmuto tikriausiai sušaudė sužeistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę. Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo tyrimą. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Operatyviniais duomenimis, vykdydamas kovinę užduotį Donecko srities Bachmuto rajone, Ukrainos kariškis greičiausiai buvo sužeistas. Po kurio laiko okupantai rusai užėmė pastatą, kuriame jis buvo, o patį karį paėmė į nelaisvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareikalavo „neatidėliotinos ir stiprios“ Kyjivo sąjungininkų reakcijos, sakydamas, kad Šiaurės Korėja kariškiais ir ginklais prisideda prie Rusijos invazijos. Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seulo žvalgybos agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti „didelį kiekį“ karių, jog padėtų Maskvai šios kare prieš Ukrainą.

Jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų yra išsiuntusi karių į Rusiją, kad jie dalyvautų Maskvos kare prieš Ukrainą, kaip pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, tai rodo neviltį, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris. „Jei tai tiesa, tai, mano nuomone, rodo nevilties lygį, kalbant apie Rusiją“, – sakė K. Starmeris žurnalistams Berlyne.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad spalio 18 d. Rusija patyrė antrą didžiausią vienos dienos karių nuostolį, praneša „Newsweek“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija penktadienį Ukrainoje neteko 1530 karių, o tai yra antras didžiausias nuostolis nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija. Didžiausias per vieną dieną prarastų karių skaičius, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo šių metų gegužės 12 d., kai žuvo 1740 kariškių.

Artimiausiu metu į Ukrainą atvyks Baltųjų rūmų komanda, kuri supažindins su JAV reakcija į Pergalės planą. Tai pokalbyje su Ukrainos žurnalistais pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Laukiu Baltųjų rūmų komandos Ukrainoje, ir artimiausiu metu ji bus čia su vienokiais ar kitokiais atsakymais“, – sakė valstybės vadovas, paklaustas apie pasaulio lyderių reakciją į jo pateiktą Pergalės planą.

Rusija susiduria su sunkumais kare Ukrainoje, o estų žvalgybos centro vadas įspėja, kad Vladimiro Putino viltys, kad Šiaurės Korėjos kariai pakeis situaciją fronte, greitai gali subliukšti. Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas teigia, kad Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas kare prieš Ukrainą nepakeis situacijos fronte.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užuomina, kad Kyjivas sieks branduolinių ginklų, jei negalės įstoti į NATO, yra pavojinga provokacija, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Tai pavojinga provokacija. Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamos reakcijos“, – sakė V. Putinas per susitikimą su BRICS šalių grupės žurnalistais.

Kelias valandas trukusiame mūšyje Ukrainos desantininkai Kursko srityje sunaikino tris priešo šarvuotuosius transporterius ir apie 30 Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariškių.

Chersone rusai iš drono apšaudė srities komunalinės avarinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, sužeisti penki žmonės. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Chersone rusai iš bepiločio orlaivio atakavo srities komunalinės avarinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus“, – rašoma pranešime. Kaip pažymima, nuo iš drono numesto sprogmens nukentėjo penki vyrai – 44, 24, 41, 43 ir 47 metų. Jie patyrė sprogimo sukeltų traumų, skeveldrinių sužeidimų.

Šiaurės Korėjos karių perkėlimas į Rusiją ir galimas jų dislokavimas Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva nori ištęsti ir eskaluoti savo invaziją, penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė aukšto rango šaltinis iš Ukrainos prezidentūros. „Tai dar kartą įrodo, kad Maskva nori didesnio ir ilgesnio karo ir bando į karą įtraukti savo sąjungininkus“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė: „Neįmanoma nuspėti, kaip tai pasireikš mūšio lauke, jei ten bus Šiaurės Korėjos kariuomenė. Tai gali komplikuoti situaciją.

Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai buvo įkurdinti karinėse bazėse Tolimuosiuose Rytuose, o po apmokymų tikriausiai vyks į mūšį, penktadienį pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Kariai buvo išsiųsti į bazes įvairiuose Rusijos miestuose, „įskaitant Vladivostoką, Usurijską, Chabarovską ir Blagoveščenską, ir manoma, kad jie bus dislokuoti fronto linijose, kai tik baigs aklimatizacijos mokymus“, sakoma Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos išplatintame pareiškime.

ES vadovai „nesutaria“ vertindami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Briuselyje pristatytą Pergalės planą, kuris turės būti naujai įvertintas po JAV prezidento rinkimų, kalbėdamas per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio Europos Tarybos posėdžio pasakė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.

Beveik kas ketvirtas Europoje esantis Ukrainos pabėgėlis ilguoju laikotarpiu nenorėtų grįžti į tėvynę. Remiantis penktadienį paskelbtais Miuncheno „Ifo“ instituto atliktos apklausos rezultatais, beveik 25 proc. respondentų nurodė, jog ketina likti užsienyje. 35 proc. teigė norintys grįžti į Ukrainą, kai tik ten vėl bus saugu, praneša agentūra „Reuters“. „Tik 4 proc.

NATO sąjungininkės privalo išlaikyti savo paramą, „kol Ukraina laimės teisingą ir tvarią taiką“, penktadienį lankydamasis Vokietijoje pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „žiaurią ataką prieš Ukrainą“ ir sakė, kad „NATO išlieka stipri ir vieningesnė nei bet kada“. „Mūsų laukia labai sunki žiema. Negalime liautis“, – pridūrė kadenciją baigiantis J. Bidenas.

Ukraina galėtų šaukti moteris į kariuomenę, kad „išgelbėtų Europą nuo karo“, pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, rašo „Newsweek“. „Jei reikės pašaukti moteris, kad išgelbėtume Europą nuo karo, mes tikrai tai padarysime“, – ketvirtadienį kalbėdamas Londone sakė jis. Anot jo, pirmiausia siekiama karui kelią užkirsti kitomis priemonėmis, tačiau šis žingsnis neatmetamas. Šių metų balandį Ukraina sumažino šaukimo į kariuomenę amžių vyrams nuo 27 iki 25 metų.

Ukraina penktadienį pranešė, kad evakuoja tūkstančius šalies šiaurės rytuose esančio Kupjansko, kurį Kyjivas atkovojo iš Rusijos, praėjus maždaug pusmečiui nuo plataus masto Maskvos invazijos pradžios 2022 metais, gyventojų.  Pastaraisiais mėnesiais, kai Maskvos pajėgos priartėjo prie miesto per kelis kilometrus, Kupjanskas, per kurį driekiasi strategiškai svarbus geležinkelio mazgas Charkivo srities šiaurės rytuose, buvo smarkiai apšaudomas.

Stiprėjantys Šiaurės Korėjos kariniai ryšiai su Maskva, įskaitant ginklų perdavimą ir karinių pajėgų siuntimą Rusijai, kelia didelę grėsmę Pietų Korėjos ir kitų valstybių saugumui, penktadienį pareiškė šios šalies prezidentūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vakarų pareigūnai vengia atvirai kalbėti apie Ukrainos priėmimą į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Financial Times“. Anot V. Zelenskio, oficialus kvietimas prisijungti prie NATO yra „vienintelis būdas“ Ukrainai išgyventi Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė NATO šalims ruošti karinius dalinius, kurie galės pakeisti „pavargusias“ Ukrainos pajėgas mūšio lauke. „Mūsų žinutė visoms šalims: ruoškite brigadas, jos gali būti rezervu ir gali pakeisti mūsų vaikinus, kurie pavargo, jie gali pakeisti juos mūšio lauke“, – pareiškė V. Zelenskis susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte metu.

Rusija įvykdys provokaciją prieš Baltarusiją, įsitikinęs Dezinformacijos prevencijos centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Anot jo, spalio 18 d. naktį į Baltarusijos teritoriją įskrido septyni Rusijos dronai. „Rugsėjį jų buvo 30, netoli Mozyriaus, kur yra naftos perdirbimo gamykla, buvo smūgis iš bepiločio orlaivio „Shahed“, – sako jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pradėjo atsisveikinimo vizitą Vokietijoje, kur dalyvaus derybose su Europos lyderiais dėl paramos Ukrainai kovojant su Rusijos invazija ir Artimųjų Rytų konfliktų.

Daugiau kaip 40 šalių pažadėjo paramą Ukrainai neutralizuojant minas ir sprogmenis. Šveicarijoje vykstančioje dviejų dienų konferencijoje valstybės įsipareigojo imtis konkrečių priemonių vykdant humanitarinį išminavimą Ukrainoje, pranešė organizatoriai.

Karo medikų apklausa atskleidė, kokia yra dažniausia rusų karių mirties priežastis, rašo „Newsweek“. Žurnale „Military Medical Journal“ buvo tiriamos traumos, su kuriomis Rusijos kariai susiduria karo metu. Išvados, apie kurias pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Vyorstka“, parodė, kad 74,5 proc. mirčių įvyko dėl sprogimų. Antroje vietoje (14,7 proc.) buvo mirtys dėl šautinių žaizdų iš šaulių ginklų. Kiek daugiau nei 4 proc.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų kelioms Kinijoje įsikūrusioms bendrovėms, susijusioms su dronų, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, gamyba. Tai pirmosios JAV sankcijos Kinijos subjektams, kurie, bendradarbiaudami su Rusijos įmonėmis, „tiesiogiai kuria ir gamina išbaigtas ginklų sistemas“, pranešė JAV Iždo departamentas.

Artėjantys JAV prezidento rinkimai paveikė NATO gynybos vadovų susitikimą šią savaitę, nes sąjungininkai ruošiasi galimam JAV paramos Ukrainai sumažėjimui kitais metais, jei Donaldas Trumpas laimės, rašo CNN. Tuo metu Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija didina karinę pagalbą Rusijai.

Vokietija Ukrainai perdavė dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, ketvirtadienį pranešė Vokietijos vyriausybė. Atnaujintame Vokietijos vyriausybės pristatytos ginkluotės sąraše matyti, kad Ukraina taip pat gavo dar aštuonis tankus „Leopard 1“. Pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasirodė ypač veiksmingos Ukrainoje, šiai besiginant nuo plataus masto Rusijos invazijos: priešų dronų stebimi pėstininkai jomis gali saugiai judėti mūšio lauke.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalies atstovai turėtų dalyvauti taikos derybose kartu su Rusija ir Ukraina, praneša UNIAN. Artimiausias Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino bendražygis teigia, kad jis ne kartą to reikalavo ir karą Ukrainoje vadino Baltarusijos problema. „Visada primygtinai reikalavau, apie tai sakiau ukrainiečiams ir perspėjau Putino rusus, kad derybose dėl Ukrainos turėtų dalyvauti baltarusiai.

Čekijos, Danijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai ketvirtadienį išreiškė norą, kad Prahos inicijuota artilerijos sviedinių Ukrainai perdavimo iniciatyva būtų tęsiama ir kitais metais.  18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko Ukrainai pusę milijono amunicijos sviedinių.

Ketvirtadienį per ES Tarybos posėdį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies saugumą gali užtikrinti arba narystė NATO, arba branduoliniai ginklai. Kaip teigia „Bild“ analitikas Julianas Ropke, šis V. Zelenskio pareiškimas buvo „smūgis“ ir „šokas“ Vakarų žurnalistams. Tuo metu, pasak J. Ropke, Ukrainos valdžios institucijos rimtai svarsto galimybę atkurti branduolinių ginklų atsargas.

Kad galėtų įgyvendinti savo Pergalės planą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia įtikinti Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą pakeisti savo kursą. „Mums reikia jo ilgojo nuotolio ginklų. Tai svarbiausia“, – sakė Rusijos užpultos šalies vadovas, turėdamas omenyje sparnuotąsias raketas „Taurus“, kurių iki šiol O. Scholzas nesutiko perduoti Kyjivui.

Rusija ruošiasi savo karui Ukrainoje pasitelkti 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija. V. Zelenskis jau anksčiau yra kaltinęs Šiaurės Korėją siunčiant karius padėti Rusijos kariuomenei, tačiau iki šiol jis nebuvo nurodęs tikslių skaičių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą pasisveikino su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Jis tai pranešė per spaudos konferenciją Briuselyje. „Kai dėl Viktoro Orbáno, tai aš jį mačiau tarp visų kitų lyderių. Pasisveikinome. Manau, kad tai jau yra neblogai“, – sakė V. Zelenskis, žurnalistų paklaustas, ar buvo kontaktų su Vengrijos lyderiu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės plane numatyti punktai yra Vakarų nepadaryti namų darbai, sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Šitie pagrindiniai Zelenskio plano elementai yra mūsų nepadaryti namų darbai iš esmės“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas santūriai reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą. ES viršūnių susitikime Briuselyje jis pareiškė, kad nėra pasirengęs plane nurodytais punktais nukrypti nuo ligšiolinės savo pozicijos. „Žinote Vokietijos poziciją tais klausimais, apie kuriuos ten kalbama. Ji nesikeis“, – pabrėžė O. Scholzas. Penkių punktų plane V. Zelenskis, be kita ko, reikalauja greito ir besąlygiško jo šalies pakvietimo į NATO.

Norvegija skirs 250 mln. eurų pagalbos paketą sugriautiems Ukrainos energetikos objektams atstatyti ir moderniai energetikos infrastruktūrai kurti. Tai per bendrą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiandien informavome apie 250 mln. eurų pagalbos paketą energetikos infrastruktūrai.