Karas Ukrainoje

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą, kaip 2025 m. užbaigti karą, rašo „Kanal 24“. V. Zalužnas parėmė Pergalės planą ir pareiškė, kad Ukraina šiuo metu kovoja su „gana galinga koalicija“. Anot jo, Rusija dirba su Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja. „Yra visos prielaidos, kad ši koalicija plėsis“, – sako jis. V. Zlužno įsitikinimu, Vakarai nesukūrė plano, kaip apsaugoti savo demokratijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą „Dėl valstybei priklausančių bankų įstatinio kapitalo akcijų paketų pardavimo ypatumų“. Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš parlamentinės frakcijos „Holos“ („Balsas“) Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pasirašytas įstatymas Nr. 11474, valstybinių bankų privatizavimas“, – informavo parlamentaras. Įstatymas leidžia parduoti bet kokią valstybės akcijų dalį banke, o ne tik 100 proc.

Rusijoje dėl kariavimo už Ukrainą nuteistas JAV pilietis Stephenas Hubbardas kalėjime, kur jau praleido daugiau kaip dvejus metus, buvo kankinamas, naujienų agentūrai AFP sakė drauge su juo laikytas vienas ukrainiečių karys. Rusijos teismas spalio 7 dieną skyrė kone septynerių metų laisvės atėmimo bausmę 72 metų S. Hubbardui, kaltintam kovojus Ukrainos pusėje.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime pristatė Pergalės planą. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas savo kalboje atskleidė visus penkis Pergalės plano punktus. Rusija bus priversta eiti diplomatiniu keliu tik tada, kai supras, kad jėga ji nieko nepasieks, o tam ir yra reikalingas Pergalės planas, pabrėžė V. Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia neatmetantis galimybės, kad Ukraina taps 33-iąja ar 34-iąja Aljanso nare, tačiau į žurnalistų klausimus, ar įmanoma pakviesti Ukrainą į aljansą artimiausiu metu, aiškaus atsakymo nepateikė. Taip teigia „Ukrinform“ korespondentas Briuselyje, pranešęs apie M. Rutte susitikimą su žurnalistais prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas sakė, kad Ukraina gali naudoti Nyderlandų perduotus naikintuvus F-16 prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje gynybos tikslais ir laikydamasi tarptautinės teisės. Tai jis kalbėjo atsakydamas į žurnalistų klausimus prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. „Mes perdavėme pirmąją naikintuvų F-16 partiją. Šiuo metu jie yra Ukrainos oro erdvėje. Ir mes visada sakėme, kad Ukraina turi laikytis tarptautinės teisės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį atvykęs į Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimą pristatyti savo pergalės plano, pareiškė sieksiantis sustiprinti savo šalį, kad ši būtų „pasirengusi diplomatijai“. „Mūsų planas – stiprinti Ukrainą, kar ji išliktų stipri ir pasirengusi diplomatijai“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis, atvykęs į Briuselyje vykstančias derybas su ES lyderiais. Briuselyje jis taip pat susitiks su NATO gynybos ministrais.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paviešintas taikos planas, o konkrečiai ta jo dalis, kurioje kalbama apie „nebranduolinio Rusijos atgrasymo paketą“, greičiausiai numato Vakarų šalių pajėgų dislokavimą Ukrainos teritorijoje ilgalaikėje perspektyvoje, rašoma „The Times“. Tiesa, analitikai pažymi, kad toks variantas yra mažai tikėtinas.

Teisėsaugos pareigūnai 20 Ukrainos regionų atliko daugiau nei 230 kratų, kurių metu rado ir likvidavo 19 narkotikų laboratorijų, platformoje „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko. Jo teigimu, „policija likvidavo narkotikų kartelį, kurio nariai gamino psichotropines medžiagas ir jas pardavinėjo susirašinėjimo programėlėje“. Ministras atkreipė dėmesį, kad teisėsaugininkai 20 regionų atliko daugiau nei 230 kratų ir sulaikė daugiau nei 60 asmenų.

Ukrainos Čerkasų mieste Ukrainos ortodoksų bažnyčios Maskvos patriarchato nariai šturmavo Šv. arkangelo Mykolo katedrą, skelbia UNIAN ir NEXTA. Pranešama, kad šturme dalyvavo metropolitas Teodosijus, įtariamas tarpreliginės neapykantos kurstymu. Minia įsiveržė į katedrą ir ėmė varyti lauk Ukrainos stačiatikių bažnyčios kapelionus ir kitus bendruomenės narius. Kilo muštynės, buvo panaudotos pipirinės dujos, minia daužė stebėjimo kameras, langus ir duris.

Daugiau kaip 50-ies šalių, tarptautinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovai ketvirtadienį ir penktadienį Šveicarijoje renkasi į tarptautinę konferencijoje dėl Ukrainos išminavimo. Lozanoje rengiamos konferencijos dalyviai aptars, kaip išminavimą Ukrainoje suderinti su socialiniu ir ekonominiu šalies atkūrimu. Jie taip pat ketina apsvarstyti naujus metodus, kaip greičiau ištirti galimai užterštas teritorijas, ir naujus finansavimo modelius.

Buvusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, duodama interviu naujienų agentūrai APA pasakė, kad Rusija visiems laikams prarado Ukrainą ir jos liaudį. „Šalis prarasta ne tik todėl, kad jos neužimsi karine jėga, bet ir todėl, kad jos liaudis mato tave ne kaip draugą, o kaip agresorių“, – kalbėjo C. Ashton, nuo 2009 m. iki 2014 m. atstovavusi Europos Sąjungos užsienio politikai ir savu laiku ne kartą susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį turi lankytis Briuselyje, kur taip pat dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime, sakė Aljanso atstovė. NATO naujasis vadovas Markas Rutte „pasveikins prezidentą Zelenskį NATO būstinėje spalio 17 dieną, per NATO gynybos ministrų susitikimą“, socialiniame tinkle „X“ parašė Farah Dakhlallah. Ji pridūrė, kad M. Rutte ir V. Zelenskis 18 val. 20 min. (19 val. 20 min. Lietuvos laiku) surengs bendrą spaudos konferenciją.

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Ukrainos generalinė prokuratūra tiria 49 Vakarų Ukrainos Chmelnyckio srities prokurorus, mėginusius išvengti karinės tarnybos įsigyjant neįgalumo statusą, sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame prokuratūros pranešime. Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas įsakė pradėti vidaus tyrimą. Naujienų portalas Censor.net pranešė, kad tarp įtariamųjų yra vyriausiasis srities prokuroras.

Slovakija patirs Rusijos grėsmę, jei nepadės Ukrainai. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje. Svarbiausios dienos naujienos: 23:20 | Ukraina paneigė ketinanti sukurti branduolinį ginklą Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai paneigė „neįvardytų šaltinių įtarimus“ „Bild“ publikacijoje dėl tariamų Ukrainos planų kurti masinio naikinimo ginklus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šią savaitę vyksiančio vizito Berlyne metu susitiks su pagrindinių NATO sąjungininkių, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos, vadovais, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.  Penktadienį įvyks susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), rašoma J. Bideno dienotvarkėje.

NATO neplanuoja „artimiausiu metu“ pakviesti Ukrainos prisijungti prie Aljanso, nors tai yra pirmasis prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyto pergalės plano punktas.

Norvegijos Vyriausybė patvirtino pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 6,4 mln. eurų. Tai per spaudos konferenciją Odesoje pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, praneša „Ukrinform“. „Norvegijos Vyriausybė skyrė 6,4 mln. eurų Ukrainai remti“, – sakė ministras. Jis pažymėjo, kad Norvegija turi keletą planų, kurie bus įgyvendinami atsižvelgiant į tai, ar karas Ukrainoje baigsis, ar tęsis. „Nesikeičia tik parama Ukrainai ir jos integracija į NATO.

Slaptuose Ukrainos Pergalės plano papildymuose kalbama apie smūgių Rusijos teritorijai galimybę. Taip pat pažymima, kokių ginklų tam reikia. Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas. Anot jo, slaptuose papildymuose, kurie nebuvo atskleisti visuomenei, kalbama apie priešo logistikos ir svarbių objektų, taip pat ir kariuomenės susitelkimo vietų, naikinimą. „Mes aptarėme Pergalės planą.

Naujajame 245 mln. dolerių vertės Australijos karinės pagalbos Ukrainai pakete bus dešimtys tankų „Abrams“. Tai pranešė televizijos kanalas „ABC News“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Australijos gynybos pramonės ministras Patas Conroy'us, dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, pareiškė: „Mes stovime petys į petį su Ukraina jos kovoje prieš Rusijos invaziją.

Autoritetingas „Bild“ karo analitikas Julianas Ropcke kritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šiandien paviešintą neįslaptintą taikos plano dalį: „Trūksta žodžių“. Jo teigimu, nė vienas iš išvardintų punktų, kuriuose kalbama apie stojimą į NATO ar Vakarų leidimą smogti Rusijos teritorijos gilumoje, nebus įvykdytas ir tai jau iš anksto žinoma.

Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą. „Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Du rusai, suimti Lenkijoje pagal šnipinėjimo įstatymus, trečiadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų, kad platino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ propagandą, pranešė Lenkijos teismas. Lenkija, NATO narė, Ukrainos kaimynė ir ištikima jos sąjungininkė, ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos remiamų provokacinių veiksmų jos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas nori išsiaiškinti, kaip būtų galima užbaigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Šalia aiškios paramos Ukrainai atėjo laikas padaryti viską, ką galime, kad ištirti, kaip galėtume pasiekti situaciją, kai šis karas nesitęstų neribotą laiką“, – sakė O. Scholzas Vokietijos parlamentui. Jis teigė, kad yra atviras deryboms, kuriose dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Trečiadienio rytą Moldovos šiaurėje, už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina, buvo aptikta raketos nuolaužų. Tai pranešė Moldovos pasienio policija, kuria remiasi portalas „NewsMaker“. Pasak pareigūnų, spalio 16-osios rytą Oknicos rajono gyventojai rado „kelis metalinius daiktus“, greičiausiai – sviedinio fragmentus. Jie buvo aptikti netoli Lenkaucų kaimo, kuris yra už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina. Moldovos žiniasklaida spėja, kad tai gali būti raketos nuolaužos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bei Ukrainos užsienio reikalų ministrais lankydamasis Odesoje pabrėžė, kad Europa turi liautis bijojusi Rusijos ir prieš ją kovoti visomis išgalėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, pristatydamas parlamentui ilgai lauktą „Pergalės planą“, atmetė galimybę atiduoti Rusijai bet kokią šalies teritorijos dalį.

Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą Pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivo politika yra beprasmiška. Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“. Jis iš esmės kartoja Kremliaus propagandą, nes būtent Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo kruviną karą.

Sprogus degalų cisternai, antradienio vakarą Nigerijos šiaurėje, policijos duomenimis, žuvo mažiausiai 94 žmonės. Dar mažiausiai 50 asmenų buvo sužeisti, informuoja agentūra „Reuters“. Trečiadienį pranešta, kad sprogimas Džigavos valstijoje driokstelėjo, kai gyventojai  buvo susirinkę degalų.

Prancūzija sėkmingai išbandė savo pirmuosius dronus kamikadzes ir artimiausiomis savaitėmis pristatys juos Ukrainai, trečiadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu. „Pirmosios Prancūzijos nuotoliniu būdu valdomos amunicijos, dar vadinamos dronais kamikadzėmis, bandymai (...) sėkmingi“, – sakė S. Lecornu socialiniame tinkle „X“. Dronai tampa vis svarbesniu pajėgumu Ukrainos mūšio laukuose.

Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Statybos turėtų prasidėti kitąmet, teigiama pranešime. Konkreti įmonė ir būsimos gamyklos vieta pranešime neįvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus gynybos pramonės poreikiams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.

Rusijos daliniai Rytų Ukrainoje didina spaudimą Kurachivkai Donecko srityje. Ukrainos generalinis štabas ryte pranešė, kad vien šioje fronto atkarpoje antradienį būta 40 rusų šturmo atakų. Jos esą buvo atremtos. Tiesa, ukrainiečių kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Ostrivskės kaimą į pietus nuo Kurachivkos. Oficialiai tai nepatvirtinta. Ostrivskėje Vovčos upės užtvanka stabdo tolesnį rusų veržimąsi.

Ukrainos dronai pakeitė karo eigą, rašo „The Telegraph“. Dėl dronų keitėsi tankų ir jų operatorių veiksmai fronte. Tankistai buvo priversti būti atsargesni. Kaip rašo leidinys, dronų pilna visur. Dalis jų neša granatas arba yra prikrauti sprogmenų. „Priešiški ir draugiški bepiločiai orlaiviai kerta oro erdvę, medžiodami vertingus taikinius, pavyzdžiui, sunkiąją ginkluotę ir artileriją“, – Vašingtone įsikūrusiam Europos politikos analizės centrui rašė Davidas Kiričenka.

Praėjus dviem mėnesiams po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, ukrainiečių gretose vis dažniau kyla klausimų dėl ilgalaikės strategijos, Rusijos kariams nuolat žengiant pirmyn į naujas teritorijas. Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas iš šiaurės rytų Ukrainos į Rusijos Kursko sritį buvo netikėtumas Maskvai ir pakėlė Rusijos invazijos išvargintų ukrainiečių nuotaikas.

Rusija, britų žvalgybos duomenimis, numušė savo modernų kovinį droną. Spėjama, kad bepilotis „S-70 Ochotnik“ tapo nevaldomas ir neturėjo patekti į priešo rankas, todėl Rusija nusprendė droną sunaikinti, pranešė britų Gynybos ministerija. Ukraina spalio 5 d. paskelbė, kad Rusija numušė savo kovinį bepilotį. Dronas „S–70“ kuriamas daugiau kaip dešimt metų, sakoma toliau ministerijos pranešime. Tai „nematomas ginklas“, kurio neturi užfiksuoti radarai ir oro gynyba.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į Aukščiausiąją Radą, kur pristatys Ukrainos pergalės planą, rašo UNIAN. Vis dėlto jo turinys ukrainiečiams nebus iki galo atskleistas, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas. „Prezidentas nori, kad visuomenė suprastų. Ten yra prašymų, kurie tikrai nebus viešai aptariami. Kalbama apie matematinę dalį, t. y. koks ginklų kiekis, kokia forma ir pan. turėtų būti suteiktas Ukrainai“, – sako M. Podoliakas.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos naikintuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.

Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje. Tai nauja grėsmė ne tik besiginančiai šaliai, bet ir Vakarams. Apie tai rašo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mychaila Podoliakas „Telegram“. „Nauja pasaulinė grėsmė“ Pasak M. Podoliako, ekspertų bendruomenėje pradėjo plisti trumpinys CRINK, reiškiantis „strateginį agresyvų kartelį“, kuriam priklauso Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Paryžius šiais metais neįvykdys savo pažado skirti Kyjivui iki 3 mlrd. eurų karinės pagalbos ir planuoja suteikti „daugiau nei 2 mlrd. eurų“. Apie tai pirmadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu šalies įstatymų leidėjams, kaip nurodo „Politico“. „2024 m. pradžioje buvo priimtas politinis sprendimas, kad ši pagalba galėtų pasiekti 3 mlrd. eurų. Iš tiesų mes viršysime 2 mlrd. eurų, bet ne 3 mlrd. eurų,“ – sakė S. Lecornu.

Rusas, įkalintas už „armijos diskreditavimą“, kai jo dukra mokykloje nupiešė Ukrainą palaikantį piešinį, antradienį išėjo į laisvę, atlikęs visą įkalinimo bausmę, sakė jo advokatas. 56 metų Aleksejus Moskaliovas buvo sulaikytas 2022 m. balandį, kai jo dukra Marija per dailės pamoką nupiešė raketas, lekiančias į ukrainietę motiną ir vaiką. Vėliau tyrėjai socialinėje žiniasklaidoje aptiko kariuomenę kritikuojančių jo komentarų ir 2023 m. kovą jis buvo nuteistas kalėti dvejus metus.

18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje. Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.

Kas penktas kultūros veikėjas, gavęs leidimą ir išvykęs į užsienį, negrįžta į Ukrainą. Tai per diskusiją „Ukrainos kultūra kaip vienas iš svarbiausių mūsų pergalės įrankių“ pareiškė kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točyckis, praneša „Ukrinform“. „Pastaraisiais metais turėjo būti sukurta bazė, kad menininkai galėtų išvykti į užsienį. Bet jos nėra. Kasdien tenka peržiūrėti po 100 prašymų dėl išvykimo, dauguma tų vardų man nežinomi, tenka gaišti laiką informacijos paieškoms.

Užkarpatės srityje sulaikytas vieno iš regiono universitetų rektorius, sukūręs fiktyvių studijų schemą 300 šaukiamojo amžiaus vyrų. Šią informaciją „Ukrinform“ korespondentui patvirtino šaltiniai teisėsaugos institucijose. „Iš tikrųjų, šiomis dienomis Užkarpatėje buvo sulaikytas vieno iš srities universitetų rektorius, suorganizavęs korupcinę schemą, pagal kurią šaukiamojo amžiaus vyrai buvo įforminami fiktyvioms studijoms“, – sakė šaltinis.

Praėjus kelioms dienoms nuo tada, kai rusai nužudė devynis ukrainiečių karo belaisvius, Ukrainos desantininkai rado būdą atsikeršyti, rašo „Forbes“. Ketvirtadienį Rusijos jūrų pėstininkai kontratakavo palei vakarinę ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją Kursko srityje. Ten rusai užuot paėmę devynis ukrainiečius į nelaisvę, išrengė juos ir liepė gultis veidu žemėn, o tada juos sušaudė.

Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai. Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.

Ukrainos dezinformacijos prevencijos centras paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko apie tai parašė „Telegram“ žinutėje. „Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą ir jų dislokavimą Ukrainos teritorijoje neatitinka tikrovės“, – rašė jis, pridurdamas, kad mažiau nei 1 proc. Šiaurės Korėjos karininkų moka rusų kalbą.

Ukrainos parėjo plisti mirtinas Vakarų Nilo virusas, rašo „Newsweek“. Šį virusą platina uodai ir nuo jo Ukrainoje  jau buvo fiksuota mirčių. „Tai rimta grėsmė, ir ji išliks rimta“, – sekmadienį paskelbtame interviu BBC ukrainiečių tarnybai sakė Ukrainos sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas ir epidemiologas Ihoris Kuzinas. Ukrainoje nustatyta užsikėtimui Vakarų Nilo virusu Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Vakarų Nilo virusą paprastai platina uodai.

Ukrainos ginklų pramonė, oficialiais duomenimis, iki šiol pagamino ir ginkluotosioms pajėgoms perdavė milijoną įvairių dronų. „Ir tai yra tik tai, ką daro valstybė“, – savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Be valstybės finansuojamų užsakymų bepiločius karui su agresore Rusija skiria ir privatus sektorius bei užsienio sąjungininkės.