Karas Ukrainoje

Naktį iš spalio 12 į 13 d. Rusijoje sudegė lėktuvas Tu-134, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir paviešino tai liudijantį vaizdo įrašą. Skelbiama, kad lėktuvas stovėjo „Orenburg 2“ aerodrome ir priklausė 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui. „Buvo sudeginta priešo Tuška.

Juodojoje jūroje budi du raketomis „Kalibr“ ginkluoti priešų laivai, sekmadienį feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. „Juodojoje jūroje dislokuoti du priešų laivai, ginkluoti kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintys paleisti iki 8 raketų salvę. Azovo jūroje priešų laivų nėra“, – teigiama pranešime. Taip pat pastebima, kad Viduržemio jūroje budi 2 priešų laivai, vienu metu galintys paleisti iki 12 raketų „Kalibr“ salvę.

Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Tai lemia Ukrainai priklausančių teritorijų mažėjimą, kurias ji laiko svarbiu svertu spaudimo Maskvai derybose dėl karo nutraukimo, praneša „The New York Times“. Svarbiausios naujienos: 23:20 | NYT: Rusijos sėkmė Kursko srityje mažina viltis, kad Putinas sės prie derybų stalo Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apkaltino Šiaurės Korėją siunčiant karius į Rusijos kariuomenę. „Mes matome stiprėjančią sąjungą tarp Rusijos ir tokių režimų kaip Šiaurės Korėjoje, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tai jau nebėra tik ginklų perdavimas. Iš tiesų tai jau žmonių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į okupanto karines pajėgas“. „Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis reikia plėtoti mūsų santykius su partneriais.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas sekmadienį paragino tarptautines organizacijas reaguoti į pranešimus, kad Rusijos Kursko srityje, kur Kyjivas rugpjūtį pradėjo savo operaciją, galimai buvo nužudyti keli ukrainiečiai karo belaisviai. Ukrainos gynybos ministerijai artima mūšio lauko analizės svetainė „DeepState“ teigė, kad Rusijos kariai spalio 10 dieną nušovė devynis ukrainiečių „dronų operatorius ir rangovus“, kai šie pasidavė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, užbaigęs kelionę į Vokietiją ir kitas Europos šalis, paragino Vakarų partnerius skubiai teikti pagalbą, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, užbaigęs kelionę į Vokietiją ir kitas Europos šalis, paragino Vakarų partnerius skubiai teikti pagalbą, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis pristatys pergalės planą ukrainiečiams, pranešė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. „Kalbant apie platesnį pristatymą Ukrainai, manau, kad tai dienų klausimas. Nes svarbu suprasti, kokiame karo etape esame, ką darome. Manau, kad prezidentas pristatys gana veiksmingai“, – Ukrainos televizijai sakė V. Podoliakas.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad Maskva bandė išstumti Rusijos Kursko srityje esančias Ukrainos pajėgas, bet Kyjivas turimas pozicijas išlaikė. Ukrainos kariai į Rusijos Kursko srities teritorijas įžengė rugpjūčio pradžioje. „Kalbant apie Kursko operaciją, Rusija bandė mus išstumti iš turimų pozicijų, bet mes atsilaikėme“, – sakė V. Zelenskis.

Europos šalims būtų naudingiau leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti kariniams taikiniams giliai Rusijos viduje, nei toliau tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas, siekiant atremti masines Rusijos atakas. Remiantis „Ukrinform“ pranešimu, tokiam požiūriui pritarė Vokietijos Europos Parlamento narys Michaelas Gahleris per tarptautinę konferenciją „Paneuropinė idėja pergalei ir taikai Ukrainoje“, vykusią spalio 11–12 d. Černivcuose, Ukrainoje.

Volodymyras Zelenskis į Ukrainą iš Berlyno grįžta netuščiomis. Iki metų pabaigos Vokietija, Belgija, Danija ir  Norvegija perduos karo niokojamai šaliai paramos už beveik pusantro milijardo eurų. Tačiau to, ko iš Vokietijos prašo labiausiai – ilgojo nuotolio raketų – Zelenskis negavo. O mes ir toliau raginame jus remti Ukrainą ir aprūpinti ją dronais.

Ukrainos pajėgos skelbia smogusios degalų sandėliui Rusijos okupuotoje Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Teritorijoje kilo gaisras, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Šiame sandėlyje esą buvo saugoma nafta ir degalai, skirti Rusijos invazinėms pajėgoms.

Rusijos pajėgos naktį į šeštadienį ant Zaporižios numetė tris sklendžiančias bombas. Nukentėjo mažiausiai trys žmonės, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. Suteikus medicininę pagalbą, sužeistieji išleisti į namus. Policijos duomenimis, per ataką pataikyta į pramonės objektą, gyvenamąją rajoną ir jojimo klubo teritoriją.

Specialusis žvalgybos padalinys „Angely“ (angl. „Angelai“) iš laikinai okupuoto Krymo išgelbėjo Rusijos FSB persekiojamo karinių jūrų pajėgų karininko šeimą. Tai pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.

Po tris dienas trukusios savo kelionės po Europos šalis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo tautiečiams tolesnę tarptautinę paramą karui prieš Rusiją. „Pasaulis jau trečius šio karo metus yra su Ukraina, nes mūsų žmonės – milijonai ukrainiečių – nusipelno šios paramos“, – sakė V. Zelenskis tradiciniame savo vaizdo kreipimesi prieš išskrisdamas iš Berlyno.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.  Apie tai rašo „Business Insider“, cituoja UNIAN.

Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.  Apie tai praneša „Politico“. NATO ir Rusijos santykiai NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Rusijos teismas penktadienį nurodė už akių suimti CNN žurnalistą Nicką Patoną Walshą, kuris rengė reportažus iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Rusijos Kursko srityje. Maskva pradėjo keletą baudžiamųjų bylų prieš Vakarų žurnalistus, kurie rengė reportažus iš Kursko srities po netikėto Kyjivo įsiveržimo rugpjūčio mėnesį. Žurnalistai kaltinami neteisėtu sienos kirtimu. Kursko miesto Leninskio teismas nusprendė, kad N. Patonas Walshas turi būti suimtas ir pareikalavo jį išduoti Rusijai.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ji „kiekvieną dieną“ nukreipia savo raketas skristi virš atominių elektrinių – tai karinė taktika, didinanti atominių avarijų riziką. Apie tai rašo leidinys „Financial Times“.  Baiminasi dėl branduolinės katastrofos Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka leidiniui sakė, kad rugpjūčio 26 d. buvo uždaryta viena elektrinė, kai Rusija ėmėsi atakos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad jo pranešimas apie tolesnę karinę paramą Kyjivui yra svarbus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Bandymas vilkinti laiką nepadės. Mes nesiliausime remti Ukrainos“, – sakė O. Scholzas per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne. Abu vadovai sutarė, kad Rusija turi dalyvauti taikos konferencijoje, siekiant garantuoti Ukrainai teisingą ir ilgalaikę taiką, sakė O. Scholzas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Berlyne pareiškė, kad norėtų, jog karas su Rusija baigtųsi ne vėliau kaip 2025-aisiais ir kad iki to laiko pagalba Kyjivui negali mažėti. Per 48 valandų kelionę į Londoną, Paryžių, Romą ir Berlyną Volodymyras Zelenskis siekė karinės ir finansinės paramos artėjant trečiai sunkiai žiemai Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir prašė jo pagalbos susigrąžinti Rusijos nelaisvėn paimtus suaugusiuosius ir vaikus. V. Zelenskis susitiko su pontifiku Vatikane, tęsdamas įtemptą kelionę po Europos sostines ir siekdamas didesnės sąjungininkių paramos prieš atšiaurią žiemą.

Ukrainos prokurorai penktadienį pareiškė, kad tirs ukrainiečių žurnalistės mirtį Rusijos nelaisvėje kaip karo nusikaltimą. Viktorija Roščyna, kuriai šį mėnesį būtų suėję 28-eri, dingo pernai rugpjūtį, nuvykusi į rusų kontroliuojamą Rytų Ukrainą rengti reportažo. Žinių apie ją nebuvo iki balandžio, kai jos tėvas gavo laišką iš Rusijos gynybos ministerijos, kuriame buvo nurodyta, kad žurnalistė yra sulaikyta Rusijoje, sakė Ukrainos pagrindinė žurnalistų sąjunga.

Rusija penktadienį pareiškė Ukrainos rytuose užėmusi dar vieną kaimą ties fronto linija – Ostrivskę Donecko srityje. Kaimas yra netoli Pokrovsko – Ukrainos kariuomenės logistikos centro, link kurio artėja rusų pajėgos. Rusijos kariuomenė tvirtina, kad per šiuos metus Donecko srityje pasiekė nemažai teritorinių laimėjimų ir toliau žengia į priekį.

Ukrainos prezidentūra šią savaitę apkaltinta spaudimu vienam pagrindinių šalies naujienų leidinių „Ukrajinska Pravda“. Ketvirtadienį įstatymų leidėjai paragino prokurorus patikrinti šį kaltinimą. Trečiadienį leidinys apkaltino prezidento Volodymyro Zelenskio administraciją spaudimu siekiant daryti įtaką redakcijos politikai. Žiniasklaidos laisvė yra opus klausimas Ukrainoje, kurios valdžia stengiasi demokratizuoti padėtį po to, kai 2014 metais buvo nuverstas prorusiškas prezidentas.

Ukrainos prokurorai penktadienį pareiškė tirsiantys Rusijos sulaikytos Ukrainos žurnalistės mirtį kaip karo nusikaltimą. Viktorija Roščina, kuriai šį mėnesį būtų sukakę 28-eri, dingo praėjusių metų rugpjūtį, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą. Ukrainos žurnalistų sąjungos teigimu, ji buvo dingusi iki šių metų balandžio, kai jos tėvas gavo Maskvos gynybos ministerijos laišką, kuriame buvo sakoma, kad ji yra sulaikyta Rusijoje.

Charkivo srityje buvo sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-8, penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Sovietinių laikų Mi-8 daugiausia naudojamas Rusijos kariuomenės ir civilinės valdžios institucijų kaip transporto arba kovinis orlaivis. Skaičiuojama, kad sraigtasparnis kainuoja apie 10–15 mln. JAV dolerių (apie 9–13 mln. eurų). Išsamesnės informacijos Generalinis štabas nepateikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tęsdamas kelionę po Europos sostines ir siekdamas paramos savo šaliai, penktadienį atvyko į Vatikaną pokalbiui su popiežiumi Pranciškumi. V. Zelenskiui tai jau antroji privati ​​audiencija Vatikane, su popiežiumi jis buvo susitikęs 2023 m. gegužę. Jiedu buvo susitikę ir per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą šių metų birželį Pietų Italijoje.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 474 smūgius 11-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, Rusijos kariuomenė smogė 14 oro smūgių Zaporižiai, Tavrijskei, Huliaipolei, Novodanilivkai, Mala Tokmačkai ir Levadnei.

Rugpjūčio 31 d. laikinosios apsaugos statusą ES šalyse turėjo beveik 4,2 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos dėl Rusijos plataus masto invazijos. Tokius duomenis spalio 10 d. paskelbė Eurostatas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad daugiausia ukrainiečių, gavusių laikinosios apsaugos statusą, priėmė Vokietija (1,2 mln., 27 proc. visų pabėgėlių), Lenkija (975 190) ir Čekija (376 885). Rugpjūčio 31 d. daugiau nei 98,3 proc.

Ukrainiečių žurnalistė, kurią rusai sučiupo jai rengiant reportažus iš okupuotos Rytų Ukrainos, Rusijoje mirė, ketvirtadienį sakė vienas Ukrainos pareigūnas. Viktorija Roščyna, kuriai šį mėnesį būtų suėję 28-eri, dingo pernai rugpjūtį, nuvykusi į rusų kontroliuojamą Rytų Ukrainą rengti reportažo.

JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas pareiškė nerimą keliančias mintis. Jis teigia nebeturintis noro toliau remti Ukrainą ir išreiškė viltį, kad tai „nėra būtina“. Svarbiausi įvykiai: 23:13 | Ukrainai kyla problemų dėl naikintuvų F-16: ekspertai beda pirštu į partnerių pažadus Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė, kad Roma surengs kitą Ukrainos atstatymo konferenciją. „Ukraina yra ne viena ir mes palaikysime ją tiek, kiek reikės“, – reporteriams sakė G. Meloni po vakarienės su ukrainiečių lyderiu, surengusiu intensyvią kelionę po keturias Europos sostines.

Rusijos okupuoto Krymo srityje esančioje Feofosijoje ketvirtą parą tęsiantis milžiniškam gaisrui po smūgio į naftos bazę pranešta, kad šiandien vakare įvyko dar vienas didelis sprogimas.  Sprogo cisterna Rusijos žiniasklaida praneša, kad sprogo dar viena iš naftos cisternų. Milžiniškas gaisras nėra užgesintas po spalio 7-osios naktinio Ukrainos pajėgų išpuolio bepiločiu orlaiviu. Tąkart pranešta, kad atakos metu sprogo mažiausiai 5 cisternos.

Karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas sureagavo į Ukrainos prezidento pareiškimą, kad karas galėtų būti užbaigtas iki 2025 metų.  Apie tai rašo UNIAN. Pasak karo eksperto, sunku tiksliai pasakyti, ką tiksliai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo omenyje sakydamas, kad yra galimybė karą užbaigti iki 2025 metų atsižvelgiant į situaciją mūšio lauke.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia Vakarų šalių paramos prieš žiemos mūšius su Rusija, pripažindamas, kad padėtis šalies rytuose yra sudėtinga. „Prieš žiemą mums reikia jūsų paramos“, – žurnalistams po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė jis.  V. Zelenskis pripažino, kad padėtis šalies rytuose yra sudėtinga ir pridūrė, kad kariai susiduria su dideliu kai kurios įrangos įrangos trūkumu.

NATO kitą savaitę surengs ilgai planuotas dideles branduolines pratybas, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Markas Rutte, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, siekiant atgrasyti Ukrainos sąjungininkus vakaruose nuo minčių leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų ginklus.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos raketos pataikė į du JAV pagamintos oro gynybos sistemos „Patriot“ paleidimo įrenginius Ukrainoje. Ukraina savo oro erdvei nuo Rusijos raketų atakų apsaugoti naudoja Vakarų tiekiamas modernias oro gynybos sistemas, pavyzdžiui, „Patriot“, tačiau ragina sąjungininkus tiekti jų daugiau.  Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos smogė dviem „Patriot“ paleidimo įrenginiams ir vienam radarui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iš Londono atvyko į Paryžių, jis keliauja po Europą, siekdamas gauti pagalbą prieš itin svarbius JAV prezidento rinkimus. Ukrainos prezidentūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis atvyko į Prancūzijos sostinę ir turi susitikti su prezidentu Emmanueliu Macronu. Per kelionę jis susitiks ir su Italijos bei Vokietijos lyderiais.

Per rusų ataką Charkivo srityje ketvirtadienį buvo sužeisti penki žmonės, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad atakuotas šiauriau Charkivo miesto esantis Čerkaska Lozovos kaimas. Daugiau detalių apie ataką neskelbiama. Prieš pat šį pranešimą karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusijos taktinė aviacija paleido valdomų aviacinių bombų Charkivo srities link.

Kremlius ketvirtadienį atmetė Seulo teiginį, kad Šiaurės Korėjos kariai tikriausiai kariauja Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis. „Atrodo, kad tai dar viena melaginga naujiena“, – plačiau nedetalizuodamas žurnalistams komentavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Ukrainos leidinys „Kyiv Post“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, penktadienį pranešė, kad rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketų ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.

Ukraina praneša atakavusi karinių oro pajėgų bazę Pietų Rusijoje. Bazėje Maikope sunaikintas ir užsidegė degalų ir tepalų sandėlis, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Maikopas yra už 410 km nuo fronto, nedidelėje Adygėjos respublikoje. Adygėjos institucijų teigimu, „priešo dronai“ smogė vienam Maikopo priemiesčių. Miakopo meras „Telegram“ tinkle rašė, kad dėl atakos sustiprintos saugumo priemonės. Gyventojai esą evakuoti ir yra saugūs.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Londone susitiko su naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu. K. Starmeris sakė, kad jie aptarė Ukrainos pergalės planą tęsiantis Rusijos plataus masto karui, V. Zelenskiui pradėjus kelionę po Europos sąjungininkes, kad užsitikrintų tolesnę karinę ir finansinę paramą. „Tai susiję su Ukraina, bet taip pat susiję ir su Vakarų gynyba“, – sakė M. Rutte.

Ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Londone pradėjęs įtemptą kelionę po Europos šalis sąjungininkes, siekdamas užsitikrinti pagalbą Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV rinkimus. Abu paspaudė rankas ir nusifotografavo ant raudonojo kilimo prie Dauning Stryto Londono centre. Vėliau K. Starmeris planuoja susitikti su naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.

Trečiadienį surengtos Rusijos balistinių raketų atakos prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą aukų skaičius išaugo iki septynių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, vakarykštės Rusijos raketų atakos aukų skaičius išaugo iki 7. Šįryt ligoninėje mirė 46 metų uosto darbuotojas“, – rašoma pranešime. O. Kiperis pažymėjo, jog gydytojai darė viską, kas įmanoma, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs.

 Ketvirtadienio rytą rusai atakavo Zaporižią valdomosiomis aviacinėmis bombomis, buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rytą priešas smogė oro smūgius privačiam Zaporižios sektoriui: buvo sužeisti 4 žmonės, tarp jų - vaikas. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad gelbėtojai iš apgadintų namų evakavo 5 gyventojus.

Rusijos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė, kad naktį numušė 92 ukrainiečių dronus, daugiausia šalies pietvakariuose. Rusija apie savo teritorijoje numuštus Ukrainos dronus skelbia beveik kasdien, bet pateikiami skaičiai paprastai būna mažesni. Kyjivas sako, kad dronus leidžia – dažnai taikydamasis į energetikos objektus – atsakydamas į Rusijos vykdomus Ukrainos teritorijos bombardavimus.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iškėlė idėją taisyklių pažeidėjus siųsti į frontą Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“. „Jei negerbi įstatymų, arba eini į kalėjimą maksimaliam terminui, arba pasirašai sutartį ir keliauji į SVO (specialiosios karinės operacijos (taip Kremliaus propaganda vadina karą Ukrainoje) – red. past.) zoną. Užuot patraukus pažeidėjus administracinėn atsakomybėn, bus tikslingiau išsiųsti juos tarnauti į Rusijos kariuomenės gretas.