Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „tikras“, kad rusų pajėgos gali iki 2025 m. galo prasiveržti pro ukrainiečių gynybą ir įgyti visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų kontrolę, pirmadienį remdamasi Rusijos prezidento mąstyseną išmanančio šaltinio suteikta informacija pranešė „Bloomberg“. Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad tai leidžia manyti, jog V. Putinas greičiausiai nepasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo pirmadienį planuoja kalbėtis tel...

Naktį į pirmadienį laikinai okupuotame Kryme buvo suduoti smūgiai Džankojaus ir Krasnogvardeisko rajonuose, „Telegram“ kanale pranešė „Krymo Vėjas“. „Nuo vidurnakčio iki pirmos valandos nakties Džankojaus ir Krasnogvardeisko rajonus puolė nepilotuojami orlaiviai. Rusijos oro gynybos sistema mėgino juos numušti, bet, pasak mūsų prenumeratorių, būta pataikymų“, – sakoma pranešime.  Vėliau Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad naktį Krymą puolė dronai.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sekmadienį Romoje patvirtino, kad pristatys Kyjivui tankus „Abrams“. Kaip pranešė portalas „The Kyiv Independent“, pagrindinė diskusijų tema buvo parama Ukrainos gynybai.  A. Albanese'is susitikimo metu patvirtino, kad Australija į Ukrainą pristatys „Abrams“ tankus ir pažymėjo, jog jo šalies pagalba Ukrainai iš viso siekia 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,34 mlrd.

Sekmadienį maždaug 22.30 val. Rusijos pajėgos apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinė administracija. 75 metų moteris mirė nuo sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe, kai į jos namus pataikė priešo sviedinys. 76 metų vyras ir dvi 53 metų moterys buvo paguldytos į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo, sužalojimų nuo sprogimo ir galvos traumų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltųjų rūmų Rožių sode trumpai pakomentavo pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu, rašo BBC. D. Trumpas sako, kad pokalbis rodo, jog yra „padaryta pažanga“....

Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nori derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu prieš jo pirmadienio pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl konflikto Ukrainoje, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. F. Merzas sakė, kad diskutavo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie planuojamą abiejų lyderių pokalbį telefonu, sakoma sekmadienį paskelbtame Vokietijos vyriausybės pranešime.

Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse Rusija ėmė intensyviau vykdyti savo specialiąją operaciją „Antrininkas“, kurdama tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, imituojančius tikras Vakarų žiniasklaidos priemones. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba. Pastebėtina, kad tai – viena iš didžiausių ir Rusijos ilgiausiai vykdomų dezinformacijos kampanijų, kurios taikiniu yra ES ir NATO šalys.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį surengs privačią audienciją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui po inauguracijos mišių, sakoma Vatikano pranešime. „Nukankinta Ukraina laukia derybų, kad pagaliau būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – prieš susitikimą sakė popiežius.  V. Zelenskis kartu su kitais pasaulio politikais, karališkaisiais asmenimis ir religijų lyderiais buvo pakviestas dalyvauti inauguracinėse mišiose, kurios žymi Leono XIV pontifikato pradžią.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kreipėsi į NATO vadovą su prašymu išspręsti situaciją dėl Ukrainos atstovų elgesio. Kaip rašo NEXTA, vengrų premjeras penktadienį Albanijos sostinėje Tiranoje surengto Europos politinės bendrijos, kuri vienija Europos Sąjungos nares ir dar 20 šalių, susitikimo metu kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte. V. Orbanas tikino paprašęs į situaciją dėl „šmeižikiškų Ukrainos specialiųjų tarnybų veiksmų“ įsitraukti ir NATO.

Užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia, kuris kartu su Ukrainos delegacija dalyvavo vykusiose derybose Stambule, teigė, kad Rusijos Federacijos atstovai elgėsi kaip gangsteriai. Kaip „SkyNews“ teigė S. Kyslycia, Rusijos delegacijai tiesioginėse derybose su Ukraina Stambule vadovavęs Vladimiras Medinskis tiesiogiai grasino Ukrainos atstovams. „Buvo baisus momentas, kai rusai pradėjo grasinti savo pašnekovams kaip gangsteriai.

Rusija naktį į sekmadienį pradėjo intensyviausią dronų ataką prieš Ukrainą nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.  Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį iš viso paleido 273 sprogtamuosius dronus ir dronus-jaukus.  Iš jų 88 buvo perimti, o dar 128 prarasti, nes greičiausiai buvo elektroniniu būdu užblokuoti. Išpuolių taikiniais tapo Kyjivo, Dnipropetrovsko ir Donecko sritys.

Duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasakė, kad Kinija yra ta šalis, kuri galėtų pastatyti rusų prezidentą Vladimirą Putiną į vietą, mat Rusija šiuo metu yra „ekonominė Kinijos vasalė“. R. Sikorskio, teigimu, jei Kinija pagrasintų įvesti prekybinį embargą, Rusija būtų priversta paklusti. Tačiau neatrodo, kad reikalai judėtų ta kryptimi, paaiškino R. Sikorskis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nori susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kaip įmanoma greičiau. Interviu „CBS News“ M. Rubio teigė, kad vienintelis būdas, kaip būtų galima pagreitinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, yra asmeninis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas savo ruožtu išreiškė norą individualiam susitikimui su V. Putinu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad jeigu nebus matoma taikos derybų pažangos su Rusija, kad ši nutrauktų ugnį Ukrainoje, ateityje Senatas įgalins naujas sankcijas Rusijos Federacijai, o šio proceso esą sustabdyti jau nebūtų įmanoma. Interviu „CBS News“ M. Rubio tikino, kad JAV siekia išsiaškinti, ar Rusija neblefuoja ir iš tiesų yra suinteresuota nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

Pirmasis 22 punktų JAV „taikos plano“ punktas kalba apie visišką ugnies nutraukimą. Tai atskleidė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas savo pranešime platformoje „X“, rašo UNIAN.

Ukrainoje žuvo karys savanoris iš Latvijos Nikita Tarenovas slapyvardžiu Latvis ir tai yra jau trečias latvių savanoris, žuvęs Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. N. Tarenovo žūtį Latvijos televizijai patvirtino kariui artimas šaltinis. Naujienų agentūra LETA pažymėjo, kad apie savanorio žūtį pranešama su parama Ukrainai susijusiose socialinių tinklų paskyrose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad jau pavargo nuo bevaisių derybų dėl taikos Ukrainoje. Anot D. Trumpo, reikalai pajudės, tik jam susitikus su Putinu. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžia, kad taiką šiose derybose pasiūlė amerikiečių pusė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prancūzas sako, kad Maskva paniekino Vašingtino poziciją ir pasityčiojo iš amerikiečių, kai kitą dieną po derybų Ukrainoje atakavo civilių autobusą. Žuvo 9 žmonės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada skambinti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir aptarti karo Ukrainoje užbaigimo perspektyvas. Apie tai D. Trumpas šeštadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Pirmadienį 10 val. ryto aš kalbėsiuosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbio temos bus „kraujo praliejimo“ užbaigimas, kuris per savaitę vidutiniškai pražudo daugiau nei 5 000 Rusijos ir Ukrainos kareivių, ir prekyba.

Gegužės 7 dieną Kyjive pasigirdus oro pavojaus signalui, Rusijos dronai smogė į civilinę infrastruktūrą. Trys vaikai buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkių nudegimų, dar du asmenys žuvo. Tai 64 metų gyvūnų gelbėtoja ir jos 20-metis sūnus. „Kyiv Independent“ kalbino asmenis iš įvykio vietos. Serhijus Mandrykas gegužės 7 d. anksti ryte kalbėjosi telefonu su pažįstamais Kanadoje.

Amerikiečiams užsimenant, kad siekiant nutraukti Kremliaus sukeltą karą svarstoma Krymą pripažinti Rusijos dalimi, Ukrainos Gynybos išteklių (GIA) vadovas Arsenas Žumadilovas sako, jog tai provokuotų tolesnę Vladimiro Putino agresiją. „Jeigu rusai vėl grįžta prie business as usual ir pasaulis ignoruoja jų pastangas atstatyti savo galimybes pulti dar kartą, jie tikrai puls.

Šios savaitės derybos Stambule tarp Rusijos ir Ukrainos yra nepaprastai svarbus žingsnis siekiant užbaigti karą, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jo komentaras paskelbtas šeštadienį. „Abiejų šalių delegacijų sukvietimas į Stambulą nepaprastai svarbus karo užbaigimui (...) ir taikai regione“, – reporteriams lėktuve sakė R. T. Erdoganas, grįždamas iš Europos viršūnių susitikimo Albanijoje.

Novotrojickėje, Donecko srityje, Rusijos pajėgos sugriovė medinę Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią, pastatytą 19 amžiuje. Apie tai feisbuke pranešė Pokrovsko miesto tarybos Kultūros, turizmo ir kultūros paveldo apsaugos departamentas. „Buvo sunaikintas unikalus medinės bažnytinės architektūros paminklas – Novotrojickės kaime esanti Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šeštadienį pareiškė, kad susitikimas tarp dviejų šalių vadovų yra įmanomas, komentuodamas Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo Stambule rezultatus.  „Šis susitikimas yra galimas kaip abiejų šalių darbo rezultatas, pasiekus tam tikrus susitarimus. Tuo pačiu, pasirašant dokumentus, mums išlieka principinis klausimas, kas iš Ukrainos pusės pasirašys šiuos dokumentus“, – cituoja jis Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus žodžius.

2025 m. gegužės mėn. Dniepro miesto apygardos teismas paskelbė nuosprendį kariškiui, kuris dar metų pradžioje pabėgo iš karinės dalies, prieš tai gavęs per klaidą didelę piniginę išmoką.  2024 m. gruodžio mėn. vyrui buvo skirta išmoka, lygi mėnesiniam atlyginimui – 25 tūkst. 43 grivinos (virš 500 eurų). Tačiau į jo sąskaitą buvo per klaidą pervesta 2 mln. 441 tūkst. 793 grivinos (apie 53 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas savo šeštadienio komentaruose paskelbė apie sustiprintą stebėjimą po įtariamų Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno sabotažo veiksmų, kuriais buvo pažeisti kabeliai ir vamzdynai Baltijos jūroje. „Mes, kaip kaimynai, NATO ir ES, atremiame hibridines grėsmes visomis jėgomis, įskaitant tolesnį patruliavimą“, – laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė J. Wadephulas. „Baltijos jūros regione Rusija kelia grėsmę mums visiems“, – perspėjo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai rytinėje fronto dalyje sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „BUK-M1“ su amunicija.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gegužės 17 d. kare su Ukraina Rusijos pajėgos neteko apie 972 600 karių, įskaitant 910 per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė, kad „Putinas pavargęs nuo karo“, ir užsiminė apie Kremliaus planus per savaitę užimti Kyjivą karo pradžioje.

Per rusų drono smūgį civilius vežusiam autobusui Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje šeštadienį žuvo devyni žmonės, pranešė vietos karinė administracija. „Deja, dėl rusų ciniškos atakos prieš autobusą su civiliais yra žuvusiųjų“, – sakoma administracijos įraše socialiniame tinkle „Telegram“. Nurodoma, kad per ataką žuvo devyni ir buvo sužeisti dar septyni žmonės, trys iš jų – sunkiai. Žuvusiųjų skaičius padidėjo Anksčiau skelbta apie aštuonis žuvusius žmones.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po tiesioginių Maskvos ir Kyjivo derybų Stambule telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šeštadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Rusija faktiškai sužlugdė derybas Stambule, o dabar JAV prezidentas, atrodo, ketina apdovanoti Kremlių už tokius veiksmus. Asmeninis Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas taps baisiausiu košmaru Ukrainai, rašo laikraštis „The Telegraph“. Leidinys pažymi, kad būtent Kremlius iškėlė derybų Turkijoje idėją. Todėl Europos lyderiai tikėjosi, kad Rusijos prezidento neatvykimas į susitikimą Stambule pagaliau privers Donaldą Trumpą prarasti kantrybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos šalys su Vašingtonu koordinuoja papildomų sankcijų Rusijai taikymą, jei Maskva ir toliau atsisakys pritarti besąlygiškoms paliauboms su Ukraina. „Toliau rengiame naujas sankcijas, koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis“, – pareiškė E. Macronas žurnalistams Albanijoje surengtame vadovų susitikime po to, kai Kyjivo ir Maskvos derybos Stambule baigėsi be proveržio.

Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorijaus, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori nutraukti karo Ukrainoje. Tai aiškiai rodo naujausi įvykiai, susijęs su derybomis Turkijoje, sakė jis po susitikimo Romoje su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. „Pradžioje Vladimiras Putinas paskelbia, kad nori kalbėtis apie paliaubas.

Buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink gegužės 16 d. viešai patvirtino, kad atsistatydino dėl prezidento Donaldo Trumpo administracijos užsienio politikos krypties, rašė ji gegužės 16 d. straipsnyje, paskelbtame „Detroit Free Press“, kurį cituoja „Kyiv Independent“. B. Brink, kuri šias pareigas ėjo nuo 2022 m., apkaltino D. Trumpo administraciją, kad ji teikia pirmenybę spaudimui Ukrainai – Rusijos visapusiško įsiveržimo aukai – užuot konfrontavusi su Kremliumi.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas penktadienį pareiškė, kad kitas žingsnis derybose su Rusija turėtų būti prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas. „Manau, kad kitas žingsnis būtų tai, kad turėtų būti surengtas lyderių lygio susitikimas“, – po pirmųjų per daugiau kaip trejus metus tiesioginių taikos derybų tarp šalių žurnalistams Stambule sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas – Kyjivo vyriausiasis derybininkas.

Ukrainos delegacija, anksčiau dalyvavusi tiesioginėse derybose su Rusija, planuoja vėliau penktadienį išvykti iš Stambulo, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Kyjivo delegacijoje. „Ukrainos delegacija šiandien išvyksta iš Stambulo“, – sakė šaltinis.  Derybos, trukusios kiek daugiau nei 90 minučių, buvo pirmas tiesioginis dviejų šalių kontaktas, skirtas diskusijoms dėl karo nutraukimo, nuo pirmųjų Maskvos invazijos 2022 metais mėnesių.

Internete buvo paviešinti keli Rusijos delegacijos Stambule vadovo Vladimiro Medinskio pasisakymai. Citatas paviešino „The Economist“ žurnalistas Oliveris Carrollas, tačiau jų šaltinio nenurodė. Derybose Turkijoje Rusijos delegacija pagrasino Ukrainai, kad gali okupuoti dar dvi – Charkivo ir Sumų – sritis. Žurnalisto šaltinio teigimu, Rusijos sąlyga ugnies nutraukimui yra visiškas Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko sričių.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, jog tai, kad Rusija vėl ignoravo Europos ir JAV raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje, yra „nepriimtina“.  „Nepriimtina, kad Rusija ir prezidentas (Vladimiras) Putinas antrą kartą nereagavo į amerikiečių, remiamų Ukrainos ir europiečių, reikalavimus“, – po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Albanijos sostinėje Tiranoje pareiškė E. Macronas.

Rusija ir Ukraina penktadienį tiesioginėse derybose susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, aptarė ugnies nutraukimo galimybę ir galimą šalių vadovų susitikimą, pranešė abiejų pusių derybininkai atskiruose per televiziją transliuotuose pareiškimuose. „Artimiausiomis dienomis įvyks plataus masto apsikeitimas belaisviais, tūkstantis į tūkstantį“, – sakė rusų delegacijos vadovas Kremliaus patarėjas Vladimiras Medinskis. „Ukrainos pusė paprašė tiesioginių valstybių vadovų derybų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad netrukus gali paskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog aptartų galimybę užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. D. Trumpas pasakė tai žurnalistams įlipęs į lėktuvą „Air Force One“ skrydžiui iš Artimųjų Rytų atgal į Vašingtoną, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“. „Mes su juo susitiksime, manau, kad išspręsime šį klausimą, o gal ir ne, – tvirtino JAV vadovas.

Po Rusijos atstovų derybose išsakytų reikalavimų, anot šaltinių, atitraukti kariuomenę iš 4 iš dalies okupuotų Ukrainos teritorijų, ES lyderiai ir Volodymyras Zelenskis kalbėjo telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidento kanceliarija paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuota pokalbio akimirka. Žadama, kad vėliau bus paskelbta, apie ką buvo kalbamasi.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įmanoma, jog penktadienį Stambule įvyks dar vienas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas, tačiau pridūrė, kad kol kas tokių planų nėra. „Jei jie gaus kitų nurodymų iš Maskvos, tuomet gali būti, kad kažkas įvyks šiandien“, – sakė šaltinis pasibaigus deryboms.

Rusų primesti pareigūnai penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų suimtas australas, kovojęs už Ukrainą, buvo įkalintas 13 metų dėl kaltinimo, kad buvo samdinys. 33 metų Oscaras Jenkinsas iš Melburno buvo pripažintas kaltu dėl buvimo „samdiniu ginkluotame konflikte“ ir nuteistas 13 metų „griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, pranešė Rusijos primesta prokuratūra rytiniame Ukrainos Luhansko regione.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį tiesiogines Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybas Turkijoje pavadino „labai nedideliu“ teigiamu ženklu, karui tęsiantis ketvirtus metus. „Tai, kad jie šiandien susitinka – pirmą kartą per trejus su puse metų, – yra labai nedidelis, bet pirmas teigiamas signalas“, – sakė F. Merzas Europos politinės bendrijos susitikime Tiranoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji nenori paliaubų Ukrainoje, ir pareiškė Europos lyderiams, kad tik padidinus spaudimą Maskvai pavyks pasiekti pokyčių. „Manau, kad pastarosios kelios valandos parodė, jog Rusija nenori paliaubų, ir jei europiečiai ir amerikiečiai nedarys didesnio spaudimo, kad pasiektų šį rezultatą, tai savaime neįvyks“, – E. Macronas sakė Europos politinės bendrijos susitikime Tiranoje.

Naujasis popiežius Leonas XIV nori surengti Ukrainos taikos derybas Vatikane, rašo „Politico“. Tokia idėja iškelta tuomet, kai Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule virto fiasko. Derybose nepasirodė Vladimiras Putinas, į jas galiausiai nusprendė nevykti ir Volodymyras Zelenskis, o Donaldas Trumpas išvyko susipažinti su naujuoju anūku, kurį kiek anksčiau šią savaitę pagimdė jo dukra Tiffany.

Beryslavo mieste Ukrainos Chersono srityje per Rusijos dronų ataką žuvo 50 metų amžiaus vyras, dar vienas civilis buvo sužeistas, pranešė srities prokuratūra. Pradėtas tyrimas dėl karo nusikaltimo, sukėlusio žmogaus mirtį, nurodoma pranešime. Anot duomenų, penktadienio rytą dronas atakavo vieną Beryslavo gatvių. Anksčiau pranešta, kad Ukraina numušė 73 priešo paleistus bepiločius. Nuo penktadienio 0.00 val. rusai atakavo Ukrainą 112 kovinių dronų „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.