Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba per dronų ataką netoli Tverės apšaudė savo karinį orlaivį. Pasak „Defense Express“, Rusijos socialiniuose tinkluose ėmė plisti informacija apie tariamą strateginio bombonešio Tu–160 numušimą virš Rusijos teritorijos. Tačiau vėliau pasirodęs vaizdo įrašas šią versiją paneigė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų priešlėktuvinė gynyba atidengia ugnį į orlaivį virš Tverės miesto. Lėktuvo siluetas neatitinka Tu–160 formos.

Šių metų birželį Rusijos karinės pajėgos gali pradėti naują puolimą. Trijų Ukrainos regionų – Charkivo, Sumų ir Dnipro – teritorijoms kyla grėsmė. Vokečių karinis ekspertas Nico Langesas pasidalijo šiuo vertinimu leidinyje „Bild“. Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.

Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą šaliai, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo. Viena iš svarstomų galimybių – bendrijai pirkti amerikietiškus ginklus. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Dėl Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš Ukrainą buvo Lenkija pakėlė oro pajėgų lėktuvus. Apie tai X tinkle pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėl Rusijos Federacijos atakos, kuria smogta į Ukrainos teritorijoje esančius taikinius, Lenkijos ir sąjungininkų aviacija pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje nėra tolimas siekis, bet strategiškai būtina sąlyga. Savo pastabas ji išsakė po to, kai Rusija praeitą naktį surengė masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausi bendražygiai pateikė unikalią informaciją apie Ukrainos lyderio būseną. Po daugiau kaip 38 mėnesių nuolatinio streso ir dažnai keturių ar penkių valandų miego per naktį, jis, vis dėlto, žino, kaip atlaikyti smūgius, rašoma „The Times“. Praėjusią savaitę V. Zelenskis Kyjive priėmė keturis galingiausius Europos lyderius, po to išvyko į Ankarą susitikti su Turkijos prezidentu, tuo pačiu metu tvarkydamas savo šalies reikalus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirodė Stambule tiesioginėms deryboms su Ukraina, kurias pats ir pasiūlė. Kremliui pradėti nepagrįstą karą, atmesti paliaubas ir vadinti tai taikos pastangomis nėra nieko naujo – Rusija meluoja, rašo „Kyiv Independent“ žurnalistas Andrew Chakhoyanas. 2022 m., telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienos, Kremlius teigė, kad neturi ketinimų įsiveržti – Rusija melavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad reikia naujų tarptautinių sankcijų, jog būtų galima priversti Rusiją sutikti nutraukti ugnį. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius sostinėje Kyjive buvo sužeista 15 žmonių.

Per pastarąsias dvi dienas buvo išlaisvinti 697 Rusijos nelaisvėje laikyti ukrainiečiai. Tai dalis karo belaisvių, kuriuos siekta išlaisvinti pagal susitarimą apsikeisti tūkstančiu karo belaisvių. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas tai pabrėžė savo „Facebook“ įraše.

Rusija penktadienį pareiškė, kad, užbaigusi svarbų abiejų šalių apsikeitimą kaliniais, nusiųs Ukrainai savo taikos susitarimo sąlygas, tačiau nenurodė, kokios jos bus. Penktadienį abi šalys apsikeitė po 390 žmonių, vykdydamos pirmąjį etapą apsikeitimo belaisviais „1 000 už 1 000“, kuris buvo išdėstytas per tris dienas. Pastarosiomis savaitėmis diplomatinės pastangos užbaigti karą tapo intensyvesnės.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu apkaltino Jungtinės Karalystės (JK) premjerą Keirą Starmerį, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Kanados premjerą Marką Carney dėl antisemitizmo kurstymo, rašo „Sky news“. B. Netanyahu sakė, kad JK, Prancūzijos ir Kanados lyderiai yra „žmogiškumo ir <...> istorijos priešai“, nes šią savaitę pagrasino imtis „konkrečių veiksmų“ prieš Izraelį, jei jis tęs „žiaurias“ karines operacijas Gazoje.

 Ukraina penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl 268 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, kurias, kaip įtariama, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį įvykdė Rusijos kariai. Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą žudant nelaisvėje esančius karius, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke. Jis ne kartą ragino įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų tyrimus Rusijos vadovų ir kariuomenės vadų atžvilgiu dėl įtarimų karo nusikaltimais.

Rusijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Rusija nusiųs Ukrainai savo sąlygas dėl taikos susitarimo, kai tik bus baigtas didelis abiejų šalių apsikeitimas karo belaisviais.  „Kai tik bus baigtas apsikeitimas karo belaisviais, būsime pasirengę perduoti Ukrainos pusei dokumento projektą, kurį šiuo metu baigia rengti Rusijos pusė“, – sakė Sergejus Lavrovas.

Neseniai per Danijos sąsiaurius praplaukęs ir Helsinkyje prisišvartavęs Prancūzijos karo laivas su stebėjimo įranga atplaukė į Baltijos jūrą stebėti Rusijos šešėlinio laivyno, praneša estų dienraštis „Postimees“. Prancūzijos karinių jūrų pajėgų žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ pradėjo savo pirmąją misiją, kurios tikslas – stebėti Rusijos karinį laivyną, ypač šešėlinį laivyną. Gegužės 21 dieną specializuotas laivas pradėjo patruliuoti pagrindiniuose jūrų maršrutuose.

Ukraina paragino savo Vakarų sąjungininkes padidinti ginklų tiekimą ir įvesti dar daugiau sankcijų Rusijai, teigdama, kad netiki, jog Maskva nori diplomatiniu būdu išspręsti konfliktą. „Šiuo metu nėra vietos kompromisui“, – penktadienį „Telegrame“ parašė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Pasak jo, tai vienintelis būdas priversti Rusiją sudaryti taiką. „Taika ateis tik tada, kai Rusija nebegalės atakuoti“, – rašė jis.

Rusijos karas prieš Ukrainą gali trukti kelis dešimtmečius, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Apie tai jis kalbėjo „Le Monde“, rašo UNIAN. Svarstydamas, kiek laiko reikės taikai Ukrainoje pasiekti ir stabilumui Europoje atkurti, jis pareiškė, kad reikia veikti remiantis trimis dalykais. „Pirma, turime atsižvelgti į tai, kad tai yra karas, kurį buvusi imperinė metropolija veda prieš tai, ką ji laiko nepaklusnia kolonija.

Penktadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko pirmasis belaisvių apsikeitimo „1 000 už 1 000“ etapas, rašo „Kanal 24“. Namo grįžo 390 ukrainiečių. Ukrainos ir Rusijos delegacijos Stambule susitarė dėl belaisvių mainų „1 000 už 1 000“ susitarė dar gegužės 16 d. „Grąžiname savo žmones namo. Įgyvendinta pirmoji susitarimo dėl 1 000 už 1 000 mainų dalis. Šis susitarimas buvo pasiektas susitikime Turkijoje, ir svarbu jį pilnai įgyvendinti. Šiandien – 390 žmonių.

Penktadienį Rusijos pajėgos į Odesos uostą paleido dvi balistines raketas, rašo UNIAN. Vienas žmogus žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti. Apie tai informaciją paskelbė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Dėl šiandienos Rusijos atakos žuvo uosto darbuotojas... Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų keturi yra sunkioje būklėje, du – vidutinio sunkumo, o dar du patyrė nesunkius sužalojimus.

Rusijos pajėgos Pokrovske ketvirtadienį nušovė du Ukrainos karius, rašo UNIAN. Anot leidinio, šią informaciją patvirtino Ukrainos generalinė prokuratūra. Turimais duomenimis, rusai šturmavo Ukrainos pozicijas Pokrovsko rajone. Ten keturi ukrainiečiai vykdė kovines užduotis. Per puolimą Rusijos kariai paėmė du ukrainiečius į nelaisvę ir miške netrukus juos nušovė. Kitų dviejų karių likimas nežinomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vokietijos kancleris Fiedrichas Merzas per pokalbį telefonu paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą paremti tarptautines pastangas dėl paliaubų Ukrainoje. Per pokalbį F. Merzas informavo Kinijos vadovą apie „bendras Europos ir JAV pastangas greitai pasiekti paliaubas“, sakė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius. Anot jo, kancleris „ragino paremti šias pastangas“. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Rusija ir Kinija sustiprino savo bendradarbiavimą.

Ukrainos oro gynyba numušė 91 Rusijos paleistą droną. Dar 59 priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo ketvirtadienio 22.30 val. rusai atakavo Ukrainą 175 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Penktadienio 13.00 val.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenko pasiūlė, kad, siekiant toliau priešintis nuo 2022 m. besitęsiančiai rusų invazijai, Ukrainos kariuomenę tiesiogiai finansuotų ES šalys. „Šiandien Ukrainos kariuomenę rūpinasi ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos apsauga“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pasirodžiusiame vyriausybės pranešime rašė S. Marčenko. Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtų išlaidų dalis sudarytų vos nedidelę dalį viso ES ekonomikos išdirbio.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ reikalauja, kad Ukrainos oro uostai pasibaigus karui ir atnaujinus skrydžius taikytų dideles oro uosto mokesčių nuolaidas. Priešingu atveju bendrovė grasina persvarstyti planus grįžti į Ukrainą, praneša „Reuters“. „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O'Leary pareiškė, kad jo bendrovė per pirmus metus po taikos susitarimo galėtų perskraidinti 5 mln. keleivių į Ukrainą ir iš Ukrainos, o per antrus metus – 10 mln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie, jo žodžiais, didelį apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos. „Tik ką baigtas didelis apsikeitimas belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Sveikiname abi puses su šiomis sėkmingomis derybomis. Tai galėtų būti didelis žingsnis į priekį???“ – rašė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį suabejojo, ar Vatikanas gali būti tinkama vieta taikos deryboms su Ukraina, Jungtinėms Valstijoms, Italijai ir popiežiui pareiškus viltį, kad kitas derybų raundas galėtų vykti šiame mieste valstybėje.

Gegužės 15 d. pulkininkas generolas Andrejus Mordvičevas pakeitė generolą Olegą Saliukovą Rusijos sausumos pajėgų vado poste. Naujas V. Putino favoritas ir ekspertų gerai vertinamas A. Mordvičevas 2022 m. buvo vienas iš Mariupolį apgultį surengusių vadų, ir pavertė jį griuvėsiais.

Maskvai nesutikus su ugnies Ukrainoje nutraukimu, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikinėja prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai. Tačiau pats D. Trumpas kol kas to vengia. Apie tai praneša „New Lines Magazine“, remdamasis šaltiniais, cituoja UNIAN. Gegužės 20 d. M. Rubio stojo prieš Senato tarptautinių santykių komitetą, kuriam jis kadaise vadovavo.

Ukraina turėtų atsisakyti bet kokių minčių atkurti savo sienas, nustatytas 1991 m. žlugus sovietų valdžiai, ar netgi tas, kurios buvo nustatytos tuo metu, kai Rusija 2022-aisiais pradėjo visapusišką invaziją, ketvirtadienį pareiškė buvęs šalies kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, informuoja agentūra „Reuters“. V. Zalužnas, kuris dabar eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas, 2024 m. vasarį buvo pakeistas vyriausiojo vado poste.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per trečiąją atakų naktį numušė 112 Ukrainos bepiločių orlaivių, vėl buvo puolama Maskva, dar kartą buvo sutrikdyta kelių oro uostų veiklą.  Nuo ketvirtadienio vakaro „oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 112 Ukrainos bepiločių orlaivių“, 24 jų skrido į sostinę, pranešė ministerija.

Ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip dirbti dėl pergalės, nes jei nieko nedarys, jie gali prarasti savo namus ir artimuosius. Apie tai pasakojo 9-osios atskirosios bepiločių orlaivių brigados vadė Darija, kurios šaukinys yra DŠK, rašoma „Unian“. Kalbėdama apie savo motyvaciją, karė pažymėjo, kad karas „turi baigtis mūsų pergale“. Jos nuomone, reikia pradėti nuo savęs, tobulėti, nesiskųsti, „kaip viskas blogai“, ir nelaukti, kol kas nors kitas tai padarys.

Gegužės 23-osios naktį Rusija pranešė apie nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius keliuose regionuose, kurių metu suduota smūgių Jeleco akumuliatorių gamyklai ir Ivanovo Severno oro bazei. Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje. Lipecko gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad po drono smūgio viename iš Jeleco pramoninių rajonų kilo gaisras, pranešama ir apie galimas aukas. Jis pridūrė, kad „Jelece toliau dirba“ elektroninės karybos ir oro gynybos sistemos.

Ukrainos derybų grupė mano, kad susitarimo dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV pasirašymas yra triumfas, atsižvelgiant į pradines sąlygas, pirmą kartą pateiktas Miuncheno saugumo konferencijoje. Tuomet JAV reikalavo, kad Ukraina suteiktų JAV nuolatinę prieigą prie savo išteklių kaip kompensaciją už JAV karinę paramą. Tada buvo numatoma, kad JAV kontroliuos fondą, o jo pelnas bus išvežtas iš Ukrainos. Tačiau šie reikalavimai buvo panaikinti.

Per pastarąsias 24 valandas dėl Rusijos agresijos Ukrainos Chersono srityje žuvo trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, Chersono miestas bei kelios regiono gyvenvietės patyrė bepiločių orlaivių terorą, apšaudymą iš artilerijos ir antskrydžius. Per atakas buvo apgadintas daugiabutis pastatas, 17 privačių namų, dujotiekis, sandėlis, garažas ir keletas privačių transporto priemonių.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 978 700 karių, įskaitant dar 1 050 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

JAV Senato respublikonų partijos atstovai įspėjo Rusiją, kad yra pasirengę įvesti griežtas sankcijas, jei Rusijos prezidentas V. Putinas atsisakys dalyvauti derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje arba pažeis galimą susitarimą. Apie tai rašo „Bloomberg“, cituoja UNIAN. Įstatymą remia daugiau nei 80 senatorių, todėl jis gali būti greitai priimtas.

Izraelio pajėgos penktadienį pranešė, kad numušė dar vieną iš Jemeno paleistą sviedinį. Keliose Izraelio vietovėse suskambo oro pavojaus sirenos, tinkle „X“ parašė Izraelio gynybos pajėgos. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar padarytą žalą kol kas negauta. Nuo tada, kai prasidėjo Gazos karas, Irano remiamas Jemeno hučių sukilėlių judėjimas nuolat taikosi į Izraelį, taip palaikydamas islamistinį palestiniečių judėjimą „Hamas“, su kuriuo Izraelis kariauja Gazos Ruože.

Šiuo metu Ukraina yra pirmajame etape siekiant užbaigti karą, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau dėl to susitarti nepavyksta.

Rusijoje dėl ukrainiečių dronų atakų praėjusią naktį vėl teko uždaryti Maskvos oro uostus, penktadienį pranešė rusų pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida. Laikinai buvo uždaryti Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“. Ji citavo Maskvos merą Sergejų Sobjaniną, sakiusį, kad Rusijos oro gynyba numušė šešis Rusijos sostinės link skriejusius dronus.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį sutarė maksimaliai didinti spaudimą Rusijai, taip pat ir tolesnėmis sankcijomis, jei ji priešinsis pastangoms dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. „Jei dėl tokio ugnies nutraukimo nebus susitarta, mes toliau studijuosime visas galimybes, įskaitant galimybes maksimaliai didinti spaudimą, tokį, kaip tolesnis sankcijų griežtinimas“, – sakoma Kanadoje įvykusio susitikimo baigiamajame komunikate.

Rusijos autoritatinis prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti buferinę saugumo zoną pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida. „Mūsų ginkluotosios pajėgos aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtu pareiškimu sukrėtė Europos Sąjungos (ES) lyderius – jis paskelbė keičiantis politiką Ukrainos atžvilgiu ir nebeketinantis taikyti naujų sankcijų Rusijai. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, šie pareiškimai nuskambėjo per privatų D. Trumpo ir ES vadovų pokalbį. Pasak leidinio šaltinių, pokalbis dėl karo Ukrainoje vyko po D. Trumpo kontakto su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dar nepriėmė sprendimo dėl siūlomų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų Vatikane.  Šis Kremliaus komentaras nuskambėjo po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Vatikane netrukus gali įvykti Rusijos ir Ukrainos susitikimas. Praėjusią savaitę Stambule Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė pirmąsias tiesiogines derybas per daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. Tačiau šios derybos baigėsi nesusitarus dėl ugnies nutraukimo.

JAV Senatas yra pasirengęs balsuoti dėl sankcijų įstatymo, skirto Rusijos režimui, jei derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos netrukus nepasistūmės, sakė įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas per Senato užsienio reikalų komiteto posėdį gegužės 20 d. „Jei artimiausios dienos bus tokios pačios kaip pastarieji mėnesiai, galite būti tikri, kad mes žengsime toliau“, – cituojamas senatorius „Voice of America“. L. Grahamas teigė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą padėti pasauliui užbaigt...

Naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas galėtų įvykti Vatikane birželio viduryje, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais.  Laikraščio teigimu, ten bus ir JAV delegacija, vadovaujama valstybės sekretoriaus Marco Rubio, einančio ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Į delegaciją įtrauktas ir specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.

Chersono srityje sprogus automobiliui žuvo keturi Ramzano Kadyrovo kovotojai iš „Achmat“ padalinio, rašo „Kanal 24“. Informaciją patvirtino Ukrainos žvalgyba. Po sprogimo sekė pakartotiniai sprogimai Pranešama, kad incidentas įvyko antradienį, gegužės 20 d., tarp Skadovsko ir Antonivkos. Visi jie važiavo „UAZ Patriot“ automobiliu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra pasirengęs baigti karo, nes laiko save nugalėtoju. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia UNIAN. Tai leidiniui nurodė informuoti šaltiniai. Pažymima, kad tai yra pirmas kartas, kai D. Trumpas tiesiogiai pripažino šį faktą. „Šis pripažinimas buvo tai, ką Europos lyderiai jau seniai žinojo apie Putiną, bet pirmą kartą jie tai išgirdo iš Trumpo lūpų.

Ukraina kitą savaitę paprašys Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti naujus žingsnius, siekiant izoliuoti Maskvą, rašo „Reuters“. Jie turėtų apimti Rusijos turto konfiskavimą ir sankcijų įvedimą kai kuriems Rusijos naftos pirkėjams, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako sugriežtinti sankcijas. Dokumente, kurį ketinama pateikti ES, raginama bloką užimti agresyvesnę ir nepriklausomą poziciją sankcijų atžvilgiu, nes neaišku, kokį vaidmenį ateityje vaidins Vašingtonas.

Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.