Karas Ukrainoje

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į Aukščiausiąją Radą, kur pristatys Ukrainos pergalės planą, rašo UNIAN. Vis dėlto jo turinys ukrainiečiams nebus iki galo atskleistas, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas. „Prezidentas nori, kad visuomenė suprastų. Ten yra prašymų, kurie tikrai nebus viešai aptariami. Kalbama apie matematinę dalį, t. y. koks ginklų kiekis, kokia forma ir pan. turėtų būti suteiktas Ukrainai“, – sako M. Podoliakas.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos naikintuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.

Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje. Tai nauja grėsmė ne tik besiginančiai šaliai, bet ir Vakarams. Apie tai rašo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mychaila Podoliakas „Telegram“. „Nauja pasaulinė grėsmė“ Pasak M. Podoliako, ekspertų bendruomenėje pradėjo plisti trumpinys CRINK, reiškiantis „strateginį agresyvų kartelį“, kuriam priklauso Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Paryžius šiais metais neįvykdys savo pažado skirti Kyjivui iki 3 mlrd. eurų karinės pagalbos ir planuoja suteikti „daugiau nei 2 mlrd. eurų“. Apie tai pirmadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu šalies įstatymų leidėjams, kaip nurodo „Politico“. „2024 m. pradžioje buvo priimtas politinis sprendimas, kad ši pagalba galėtų pasiekti 3 mlrd. eurų. Iš tiesų mes viršysime 2 mlrd. eurų, bet ne 3 mlrd. eurų,“ – sakė S. Lecornu.

Rusas, įkalintas už „armijos diskreditavimą“, kai jo dukra mokykloje nupiešė Ukrainą palaikantį piešinį, antradienį išėjo į laisvę, atlikęs visą įkalinimo bausmę, sakė jo advokatas. 56 metų Aleksejus Moskaliovas buvo sulaikytas 2022 m. balandį, kai jo dukra Marija per dailės pamoką nupiešė raketas, lekiančias į ukrainietę motiną ir vaiką. Vėliau tyrėjai socialinėje žiniasklaidoje aptiko kariuomenę kritikuojančių jo komentarų ir 2023 m. kovą jis buvo nuteistas kalėti dvejus metus.

18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje. Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.

Kas penktas kultūros veikėjas, gavęs leidimą ir išvykęs į užsienį, negrįžta į Ukrainą. Tai per diskusiją „Ukrainos kultūra kaip vienas iš svarbiausių mūsų pergalės įrankių“ pareiškė kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točyckis, praneša „Ukrinform“. „Pastaraisiais metais turėjo būti sukurta bazė, kad menininkai galėtų išvykti į užsienį. Bet jos nėra. Kasdien tenka peržiūrėti po 100 prašymų dėl išvykimo, dauguma tų vardų man nežinomi, tenka gaišti laiką informacijos paieškoms.

Užkarpatės srityje sulaikytas vieno iš regiono universitetų rektorius, sukūręs fiktyvių studijų schemą 300 šaukiamojo amžiaus vyrų. Šią informaciją „Ukrinform“ korespondentui patvirtino šaltiniai teisėsaugos institucijose. „Iš tikrųjų, šiomis dienomis Užkarpatėje buvo sulaikytas vieno iš srities universitetų rektorius, suorganizavęs korupcinę schemą, pagal kurią šaukiamojo amžiaus vyrai buvo įforminami fiktyvioms studijoms“, – sakė šaltinis.

Praėjus kelioms dienoms nuo tada, kai rusai nužudė devynis ukrainiečių karo belaisvius, Ukrainos desantininkai rado būdą atsikeršyti, rašo „Forbes“. Ketvirtadienį Rusijos jūrų pėstininkai kontratakavo palei vakarinę ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją Kursko srityje. Ten rusai užuot paėmę devynis ukrainiečius į nelaisvę, išrengė juos ir liepė gultis veidu žemėn, o tada juos sušaudė.

Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai. Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.

Ukrainos dezinformacijos prevencijos centras paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko apie tai parašė „Telegram“ žinutėje. „Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie 100 000 Šiaurės Korėjos karių apmokymą ir jų dislokavimą Ukrainos teritorijoje neatitinka tikrovės“, – rašė jis, pridurdamas, kad mažiau nei 1 proc. Šiaurės Korėjos karininkų moka rusų kalbą.

Ukrainos parėjo plisti mirtinas Vakarų Nilo virusas, rašo „Newsweek“. Šį virusą platina uodai ir nuo jo Ukrainoje  jau buvo fiksuota mirčių. „Tai rimta grėsmė, ir ji išliks rimta“, – sekmadienį paskelbtame interviu BBC ukrainiečių tarnybai sakė Ukrainos sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas ir epidemiologas Ihoris Kuzinas. Ukrainoje nustatyta užsikėtimui Vakarų Nilo virusu Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Vakarų Nilo virusą paprastai platina uodai.

Ukrainos ginklų pramonė, oficialiais duomenimis, iki šiol pagamino ir ginkluotosioms pajėgoms perdavė milijoną įvairių dronų. „Ir tai yra tik tai, ką daro valstybė“, – savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Be valstybės finansuojamų užsakymų bepiločius karui su agresore Rusija skiria ir privatus sektorius bei užsienio sąjungininkės.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino turįs „labai gerus“ santykius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo renginyje Pensilvanijoje, rašo „The Telegraph“. Jis dar kartą pakartojo tai, ką yra sakęs ir anksčiau – kad Rusija nebūtų puolusi Ukrainos, jei JAV būtų vadovavęs D. Trumpas. „Aš labai gerai sutariu su Putinu“, – kalbėjo jis. Anot D. Trumpo, V. Putinas apie Ukrainos puolimą kalbėjo ir anksčiau bei tuo didžiavosi.

Rusijos bauginimo taktika neturės jokio poveikio NATO, pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, rašo UNIAN. Anot jo, Aljansas ir toliau remsi Kyjivą. „Žinia yra tokia: mes tęsime, padarysime viską, kas būtina, kad užtikrintume, jog jis (Vladimiras Putinas – red. past.) nepasiektų savo, kad Ukraina laimėtų“, – sako M. Rutte. NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai komanda palaipsniui perims Vakarų karinės pagalbos Kyjivui koordinavimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ir gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimus Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, kur aptarė situaciją fronte. „Padėtis yra sudėtinga“, – po susitikimo kalbėjo V. Zelenskis. Svarbiausios dienos naujienos: 23:12 | Įvardijo naują pasaulinę grėsmę: jie greitesni ir ciniškesni Rusijos Federacija sukūrė aljansą, kad gautų ginklų ir darbo jėgos karui Ukrainoje.

Pasaulyje prasidėjo naujas pasaulinis karas. Tokią nuomonę interviu leidiniui „Politico“ išsakė garsus prancūzų filosofas, rašytojas, politikos žurnalistas ir karo korespondentas Bernardas-Henris Levy. Anot jo, „tariamą Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių imperiją“ „stipriai puola silpnas, bet vis tankėjantis frontas“, kurį sudaro Kinija, Rusija, Turkija, Iranas ir radikalusis islamas.

Šiaurės Korėja gali nusiųsti į karą Ukrainoje nuo 10 iki 100 tūkst. kariškių, kad padėtų Rusijai. Tai pareiškė karo ekspertas Oleksijus Hetmanas, praneša portalas „rbc.ua“. „Turint omenyje, kad šiaurės korėjiečiai nieko nepaiso, nei įstatymų, nei taisyklių, tai, turėdami daugiau kaip milijono žmonių armiją, pusę milijono, maždaug tiek, kiek dabar fronto linijoje yra rusų, jie galėtų nusiųsti į šį karą“, – sakė O. Hetmanas. Anot jo, KLDR puikiai supranta, kad Pietų Korėja jos nepuls.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šią savaitę bus viešai pristatytas Pergalės planas. Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šią savaitę visiems partneriams Europoje pristatysime savo strategiją, kaip priversti Rusiją teisingai užbaigti šį karą. Žinoma, Pergalės planas bus pristatytas viešai. Ir jau kartu su pirmąja mūsų partnerių reakcija", - sakė prezidentas.

Pirmadienį, spalio 14 d., Vatikano specialusis pasiuntinys kardinolas Matteo Zuppis pradėjo savo vizitą Rusijos sostinėje Maskvoje, vykdydamas popiežiaus Pranciškaus jam patikėtą misiją.

Ukrainos pareigūnai neutralizavo grupę nepilnamečių padegėjų, kurie naikino bendrovės „Ukrainos geležinkeliai“ relines spintas Černihivo srityje, vykdydami Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST). Rusijos specialiosios tarnybos veikė per 15-metį Nižino rajono gyventoją.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nuolat tikina, kad Ukraina privalo laimėti šį karą. Tačiau pačioje ministerijoje tikėjimo Ukrainos pergale jau nėra, skelbiama „Bild“, remiantis informuotais šaltiniais.

Chersono srityje rusų dronas atakavo civilinį automobilį, žuvo dvi moterys – 72 ir 56 metų, vairuotojas buvo sužeistas. Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Vidurdienį prie Havrylivkos rusai iš drono atakavo civilinį automobilį“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad dvi 72 ir 56 metų moterys patyrė sužeidimų, nesuderinamų su gyvybe. Taip pat sužeistas 46 metų amžiaus transporto priemonės vairuotojas.

Maskvos Basmano rajono teismas už akių skyrė Ukrainos televizijos laidų vedėjai Janinai Sokolovai aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Mediazona“, remdamasi Maskvos prokuratūra. Pažymima, kad žurnalistė buvo nuteista pagal straipsnį „tarpetninio priešiškumo kurstymas“, byloje buvo du epizodai. Pirmasis buvo susijęs su J. Sokolovos interviu Ukrainos televizijos kanalo NTA laidai „Kalba didysis Lvivas“ 2022 metų vasarą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė sankcijas kai kuriems Irano pareigūnams ir subjektams, įskaitant tris oro linijas, reaguodama į Teherano raketų ir bepiločių orlaivių perdavimą Rusijai naudoti prieš Ukrainą. Užsienio reikalų ministrai patvirtino sankcijas 14 subjektų ir asmenų, įskaitant „Iran Air“, „Saha Airlines“ ir „Mahan Air“, į sąrašą įtrauktas ir gynybos viceministras bei Revoliucinės gvardijos „Quds“ pajėgų aukšti pareigūnai, sakoma ES pranešime.

Šių metų rugsėjį 59 proc. ukrainiečių nurodė, kad pasitiki prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis rodiklis, anot Tarptautinio Kyjivo sociologijos instituto (KMIS), liko nepakitęs nuo 2024 m. gegužės.

Feodosijoje, laikinai okupuotame Kryme, beveik visiškai sunaikinta naftos saugykla, kuriai spalio 7 dieną smogė Ukrainos gynybos pajėgos. Gaisro gesinimo darbai truko beveik savaitę. Apie tai pranešė „Telegramo“ kanalas „Krymo vėjas“. „Praėjus savaitei nuo gaisro pradžios, naftos saugykla Feodosijoje atrodo taip – apanglėjusios talpyklos ir putų salos gaisro gesinimo metu išlieto vandens ežeruose“, – teigiama pranešime.

Ukrainos vyriausybė tikisi, kad Europos Sąjungos Taryba artimiausioje ateityje patvirtins sprendimą skirti Ukrainai 35 mlrd. eurų dydžio finansinę pagalbą iš įšaldyto Rusijos turto ir tokios lėšos bus suteiktos dar iki 2024 pabaigos, Ukrainos ministrų kabineto posėdyje pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai sutarė skirti Ukrainai specialią finansinę pagalbą, kurios dydis siekia 35 mlrd.

Naktį iš spalio 12 į 13 d. Rusijoje sudegė lėktuvas Tu-134, paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir paviešino tai liudijantį vaizdo įrašą. Skelbiama, kad lėktuvas stovėjo „Orenburg 2“ aerodrome ir priklausė 117-ajam karinės transporto aviacijos pulkui. „Buvo sudeginta priešo Tuška.

Juodojoje jūroje budi du raketomis „Kalibr“ ginkluoti priešų laivai, sekmadienį feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. „Juodojoje jūroje dislokuoti du priešų laivai, ginkluoti kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu galintys paleisti iki 8 raketų salvę. Azovo jūroje priešų laivų nėra“, – teigiama pranešime. Taip pat pastebima, kad Viduržemio jūroje budi 2 priešų laivai, vienu metu galintys paleisti iki 12 raketų „Kalibr“ salvę.

Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Tai lemia Ukrainai priklausančių teritorijų mažėjimą, kurias ji laiko svarbiu svertu spaudimo Maskvai derybose dėl karo nutraukimo, praneša „The New York Times“. Svarbiausios naujienos: 23:20 | NYT: Rusijos sėkmė Kursko srityje mažina viltis, kad Putinas sės prie derybų stalo Rusijos kariuomenė sustiprino pastangas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apkaltino Šiaurės Korėją siunčiant karius į Rusijos kariuomenę. „Mes matome stiprėjančią sąjungą tarp Rusijos ir tokių režimų kaip Šiaurės Korėjoje, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tai jau nebėra tik ginklų perdavimas. Iš tiesų tai jau žmonių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į okupanto karines pajėgas“. „Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis reikia plėtoti mūsų santykius su partneriais.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas sekmadienį paragino tarptautines organizacijas reaguoti į pranešimus, kad Rusijos Kursko srityje, kur Kyjivas rugpjūtį pradėjo savo operaciją, galimai buvo nužudyti keli ukrainiečiai karo belaisviai. Ukrainos gynybos ministerijai artima mūšio lauko analizės svetainė „DeepState“ teigė, kad Rusijos kariai spalio 10 dieną nušovė devynis ukrainiečių „dronų operatorius ir rangovus“, kai šie pasidavė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, užbaigęs kelionę į Vokietiją ir kitas Europos šalis, paragino Vakarų partnerius skubiai teikti pagalbą, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, užbaigęs kelionę į Vokietiją ir kitas Europos šalis, paragino Vakarų partnerius skubiai teikti pagalbą, kad būtų galima atremti Rusijos invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis pristatys pergalės planą ukrainiečiams, pranešė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. „Kalbant apie platesnį pristatymą Ukrainai, manau, kad tai dienų klausimas. Nes svarbu suprasti, kokiame karo etape esame, ką darome. Manau, kad prezidentas pristatys gana veiksmingai“, – Ukrainos televizijai sakė V. Podoliakas.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad Maskva bandė išstumti Rusijos Kursko srityje esančias Ukrainos pajėgas, bet Kyjivas turimas pozicijas išlaikė. Ukrainos kariai į Rusijos Kursko srities teritorijas įžengė rugpjūčio pradžioje. „Kalbant apie Kursko operaciją, Rusija bandė mus išstumti iš turimų pozicijų, bet mes atsilaikėme“, – sakė V. Zelenskis.

Europos šalims būtų naudingiau leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogti kariniams taikiniams giliai Rusijos viduje, nei toliau tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas, siekiant atremti masines Rusijos atakas. Remiantis „Ukrinform“ pranešimu, tokiam požiūriui pritarė Vokietijos Europos Parlamento narys Michaelas Gahleris per tarptautinę konferenciją „Paneuropinė idėja pergalei ir taikai Ukrainoje“, vykusią spalio 11–12 d. Černivcuose, Ukrainoje.

Volodymyras Zelenskis į Ukrainą iš Berlyno grįžta netuščiomis. Iki metų pabaigos Vokietija, Belgija, Danija ir  Norvegija perduos karo niokojamai šaliai paramos už beveik pusantro milijardo eurų. Tačiau to, ko iš Vokietijos prašo labiausiai – ilgojo nuotolio raketų – Zelenskis negavo. O mes ir toliau raginame jus remti Ukrainą ir aprūpinti ją dronais.

Ukrainos pajėgos skelbia smogusios degalų sandėliui Rusijos okupuotoje Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Teritorijoje kilo gaisras, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Šiame sandėlyje esą buvo saugoma nafta ir degalai, skirti Rusijos invazinėms pajėgoms.

Rusijos pajėgos naktį į šeštadienį ant Zaporižios numetė tris sklendžiančias bombas. Nukentėjo mažiausiai trys žmonės, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. Suteikus medicininę pagalbą, sužeistieji išleisti į namus. Policijos duomenimis, per ataką pataikyta į pramonės objektą, gyvenamąją rajoną ir jojimo klubo teritoriją.

Specialusis žvalgybos padalinys „Angely“ (angl. „Angelai“) iš laikinai okupuoto Krymo išgelbėjo Rusijos FSB persekiojamo karinių jūrų pajėgų karininko šeimą. Tai pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.

Po tris dienas trukusios savo kelionės po Europos šalis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo tautiečiams tolesnę tarptautinę paramą karui prieš Rusiją. „Pasaulis jau trečius šio karo metus yra su Ukraina, nes mūsų žmonės – milijonai ukrainiečių – nusipelno šios paramos“, – sakė V. Zelenskis tradiciniame savo vaizdo kreipimesi prieš išskrisdamas iš Berlyno.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.  Apie tai rašo „Business Insider“, cituoja UNIAN.

Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.  Apie tai praneša „Politico“. NATO ir Rusijos santykiai NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Rusijos teismas penktadienį nurodė už akių suimti CNN žurnalistą Nicką Patoną Walshą, kuris rengė reportažus iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Rusijos Kursko srityje. Maskva pradėjo keletą baudžiamųjų bylų prieš Vakarų žurnalistus, kurie rengė reportažus iš Kursko srities po netikėto Kyjivo įsiveržimo rugpjūčio mėnesį. Žurnalistai kaltinami neteisėtu sienos kirtimu. Kursko miesto Leninskio teismas nusprendė, kad N. Patonas Walshas turi būti suimtas ir pareikalavo jį išduoti Rusijai.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ji „kiekvieną dieną“ nukreipia savo raketas skristi virš atominių elektrinių – tai karinė taktika, didinanti atominių avarijų riziką. Apie tai rašo leidinys „Financial Times“.  Baiminasi dėl branduolinės katastrofos Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka leidiniui sakė, kad rugpjūčio 26 d. buvo uždaryta viena elektrinė, kai Rusija ėmėsi atakos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad jo pranešimas apie tolesnę karinę paramą Kyjivui yra svarbus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Bandymas vilkinti laiką nepadės. Mes nesiliausime remti Ukrainos“, – sakė O. Scholzas per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne. Abu vadovai sutarė, kad Rusija turi dalyvauti taikos konferencijoje, siekiant garantuoti Ukrainai teisingą ir ilgalaikę taiką, sakė O. Scholzas.