Europa

Jungtinės Valstijos antrą kartą iš eilės NATO ministrų susitikime nebus atstovaujamos aukščiausiu lygiu. Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte spaudos konferencijoje Briuselyje patvirtino, kad į NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje ketvirtadienį vietoj JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho atvyks jo pavaduotojas Elbridge‘as Colby‘is. Gruodį jau JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio atšaukė savo dalyvavimą ilgai planuotame NATO susitikime Briuselyje.

Europos pavertimas „nepriklausoma galia“ yra vienintelis sprendimas, susidūrus su ekonominiais iššūkiais, kylančiais iš Kinijos ir Jungtinių Valstijų, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Mums reikia naujo masto ir naujo greičio mūsų požiūryje, kad sustabdytume Europos susiskaidymą, silpnėjimą ir, tikėtina, pažeminimą“, – sakė E. Macronas pramonės vadovams per viršūnių susitikimą Belgijos uostamiestyje Antverpene.

Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner patarė Izraeliui negrąžinti mirties bausmės – tokį siūlymą šiuo metu svarsto Izraelio įstatymų leidėjai. „Nederėtų kėsintis į pasiekimą panaikinti valstybines mirties bausmes“, – sakė J. Klöckner trečiadienį po susitikimo su Izraelio parlamento pirmininku Amiru Ohana Jeruzalėje. Mirties bausmė yra nesuderinama su žmogaus orumo apsauga, sakė J. Klöckner, pridurdama, kad valstybė neturėtų kerštauti.

 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot paprašė atlikti tyrimą, kai daugybėje elektroninių laiškų, skirtų nuteistam seksualiniam nusikaltėliuiJeffrey Epsteinui, buvo paminėtas vieno atostogaujančio Prancūzijos diplomato vardas. „Buvau priblokštas“, – trečiadienį pareiškė J. N. Barrot. Antradienio vakarą platformoje „X“ paskelbtame įraše jis nurodė, kad perduoda Fabrice‘ui Aidanui metamus kaltinimus prokurorui ir pradeda vidinį tyrimą.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja už maždaug 536 mln. eurų įsigyti tūkstančius dirbtiniu intelektu (DI) valdomų atakos dronų, kurie bus skirti Lietuvoje pradėtai dislokuoti brigadai, praneša žiniasklaida, įskaitant savaitraštį „Der Spiegel“. Dronus ketinama pirkti iš Vokietijos startuolių „Helsing“ ir „Stark Defence“. Sutartys dėl dronų, kurie sklando virš potencialaus smūgio zonos, o paskui nuskrenda į taikinius – yra didesnio, 4,3 mlrd. eurų vertės preliminaraus kontrakto dalis.

Europos Taryba panaikino buvusio savo generalinio sekretoriaus Thorbjorno Jaglando diplomatinį imunitetą, kai jis dėl ankstesnių savo ryšių su JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Tai leis „Norvegijos teisėsaugai dirbti savo darbą, o ponui Th. Jaglandui, jei jam bus pateikti kaltinimai, gintis“, trečiadienį pareiškė dabartinis organizacijos generalinis sekretorius Alainas Bersetas. Th.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas  trečiadienį pareiškė, kad jo šalis reikšmingai prisidės prie naujai pradėtos NATO misijos Arktyje. „Mes ženkliai prisidėsime ir toliau stengsimės užtikrinti, kad Arkties regionas ilgainiui atsispindėtų NATO planuose ir pratybose“, – sakė gynybos ministras. Jis pridūrė, kad Danijos parama šiai NATO misijai bus nustatyta ją suderinus su Aljanso sąjungininkais.

Praėjus daugiau kaip trims savaitėms po 46 gyvybes nusinešusios traukinio avarijos, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paskelbė apie priemones saugumui geležinkelyje gerinti. Ispanijos geležinkelių sistema nėra tobula, tačiau ji „patikimiausia“ ES ir „viena geriausių pasaulyje“, pabrėžė jis parlamente Madride.

Prancūzijos dirbtinio intelekto (DI) kūrėja „Mistral“ trečiadienį pranešė, kad statys duomenų centrus Švedijoje – pirmuosius už Prancūzijos ribų, nes siekia konkuruoti su didžiausiomis šio sektoriaus bendrovėmis. 1,2 mlrd.

Lenkija dabartinėmis aplinkybėmis nesijungs prie JAV vadovaujamos Taikos tarybos, tačiau ši galimybė bus toliau analizuojama, trečiadienį sakė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Atsižvelgdama į tam tikras nacionalines abejones dėl tarybos struktūros, šiomis aplinkybėmis Lenkija neprisijungs prie Taikos tarybos veiklos, tačiau mes ją analizuosime“, – vyriausybės posėdyje sakė D. Tuskas.

Trečiadienį vienam JAV piliečiui už tai, kad dirbdamas civiliniu rangovu JAV karinėje bazėje Vokietijoje perdavė Kinijai slaptą informaciją, buvo skirta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo – Martino D. – bylą nagrinėjo vakarinėje Vokietijos dalyje esančio Koblenco miesto teismas, o dalis teismo proceso vyko už uždarų durų.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, suteikdamas finansinę pagalbą lėšų stokojančiam Kyjivui, praėjus beveik ketveriems metams nuo Rusijos invazijos. Įstatymų leidėjai 458 balsais prieš 140 nubalsavo už paskolą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais ir remiamą bendro ES biudžeto. Paskola patvirtinta po to, kai planai Ukrainos reikmėms panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą žlugo.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vis dažniau veikia kartu, kad galėtų vadovauti ES darbotvarkei – nuo prekybos susitarimų iki automobilių – ir beveik nustumdami į šalį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Ketvirtadienį per ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą kraštutinių dešiniųjų pažiūrų G. Meloni ir konservatyvusis F. Merzas siūlys bendrą ES konkurencingumo didinimo viziją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pagrasino, kad Maskva imsis karinių „atsakomųjų priemonių“, jei Vakarai padidins savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Žinoma, Grenlandijos militarizavimo ir karinių pajėgumų, nukreiptų prieš Rusiją, sukūrimo atveju imsimės adekvačių atsakomųjų priemonių, įskaitant karines-technines“, – sakydamas kalbą Rusijos įstatymų leidėjams teigė S. Lavrovas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Briuselis ir Kyjivas „paskelbė karą“ jo šaliai, rašo „Ukrainska Pravda“. „Politico“ anksčiau šią savaitę paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) rengia beprecedentį planą, pagal kurį Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare. Vienas iš penkių punktų, kuriuos planuoja ES, anot leidinio, būdų, kaip apeiti V. Orbano veto Ukrainos narystei ES. V. Orbanas sureagavo į publikaciją.

Svarbiai NATO vadavietei, kuri yra atsakinga už Aljanso gynybą ir karines operacijas Vidurio Europoje, pirmą kartą istorijoje vadovaus lenkas generolas, praneša „TVP World“. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Wieslawas Kukula antradienį paskelbė, kad vadovavimą Sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume (angl. Headquarters Allied Joint Force Command Brunssum, HQ JFC Brunssum) perims keturių žvaigždučių Lenkijos generolas.

Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas sako, kad Oslas negali atmesti galimybės, jog ateityje Rusija įsiverš į šalį, rašo „The Guardian“. Anot jo, Maskva gali pulti Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius objektus, esančius toli šiaurėje. „Mes neatmetame galimybės, kad Rusija gali užgrobti teritoriją, siekdama apsaugoti savo branduolinius pajėgumus, kurie yra vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – sako jis.

Baltijos šalys neturėtų panikuoti dėl galimos Rusijos invazijos, tačiau akivaizdu, kad gyvename šalia agresyvios ir nepatikimos kaimynės, kuri toliau militarizuojasi ir abejoja nacionalinių sienų neliečiamumu, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Andrejus Pildegovičius.

Didelė tarnybų operacija įvyko Lodzėje, Lenkijoje. Kaip sužinojo RMF reporteris Krzysztofas Zasada, Varšuvos policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su BOA antiteroristais, sulaikė keturis Sakartvelo piliečius. Operacijoje taip pat dalyvavo sienos apsaugos pareigūnai. RMF duomenimis, tai buvo plataus masto tarnybų operacija, vykdyta pagal Lietuvos teisėsaugos užsakymą – Lietuva buvo išdavusi Europos tyrimo orderį dėl vieno jos ieškomo Sakartvelo piliečio sulaikymo.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiks ne tik su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio, bet ir su vienu griežčiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikų, Kalifornijos gubernatoriumi Gavinu Newsomu. Tai Berlyne pranešė vyriausybės šaltiniai.

Europos Parlamentas (EP) antradienį galutinai priėmė du svarbius tekstus dėl Europos Sąjungos (ES) imigracijos politikos griežtinimo, kuriam pritaria dešiniojo sparno ir kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjų aljansas. ES siekia 27 savo valstybėms narėms palengvinti prieglobsčio prašytojų išsiuntimą į trečiąsias šalis, iš kurių jie nėra atvykę, bet kurias Europa laiko saugiomis.

Rimtus raginimus atsistatydinti dėl Jeffrey Epsteino skandalo atrėmęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį siekė atsiriboti nuo spėlionių apie jo ateitį. Po dramatiško pirmadienio Leiboristų partijos lyderis vyriausybės ministrų susitikime pareiškė, kad jie yra „stiprūs ir vieningi“, o prieš tai taip pat pažadėjo nesitraukti iš pareigų praėjus vos 19-ai penkerių metų trukmės kadencijos mėnesių.

Ukrainos vakarinėje Rivnės srityje 72 metų vyras plaktuku ir kirviu nužudė penkis žmones šalies viduje perkeltųjų asmenų centre, antradienį pranešė policija.  Kol kas išpuolio motyvas nėra žinomas, tačiau policija teigia, kad tai galėjo būti buitinis konfliktas, peraugęs į muštynes tarp perkeltųjų asmenų. „Konflikto metu vyras plaktuku ir kirviu pradėjo smūgiuoti penkiems žmonėms“, – socialiniuose tinkluose nurodė Rivnės srities policija.

Estijos žvalgybos teigimu, Rusijos valdžia formuoja dronų padalinius visose kariuomenės pajėgose ir kariniuose vienetuose kovinėms ir pagalbinėms užduotims vykdyti, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo ERR portalas.

Europos Sąjunga (ES) turėtų nustatyti, kokių nuolaidų ji nori iš Rusijos dėl taikos Ukrainoje, prieš pradedant bet kokias tiesiogines derybas su prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovė. „Aptarkime, apie ką norime kalbėtis su rusais, prieš kalbėdami, kas kalbėsis su rusais“, – žurnalistams sakė aukščiausio rango ES diplomatė Kaja Kallas.

Italijos visuomeninio transliuotojo RAI sporto žurnalistai skelbia streiką, nes jų skyriaus vadovas, komentuodamas Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, išsakė daugybę netaktiškų pastabų. „RAI Sport“ vadovas Paolo Petrecca italę Matildą De Angelis palaikė Mariah Carey, o Tarptautinio olimpinio komiteto vadovę Kirsty Coventry – Italijos prezidento dukra.

Apie 1 800 Čekijos visuomeninio radijo ir televizijos darbuotojų paskelbė peticiją, kurioje perspėjama apie valstybės kišimosi pavojų. Jie reikalauja, kad būtų išsaugota dabartinė transliavimo licencinio mokesčio sistema. Milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji dešiniųjų vyriausybė planuoja nuo 2027 m. abu visuomeninius transliuotojus – „České televize“ ir „Český rozhlas“ – finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Antra Oslo teismui liudijanti moteris antradienį sakė, kad ją miegančią išprievartavo Norvegijos būsimosios karalienės sūnus, pavadindama šią patirtį „baisiausiu košmaru“. 29 metų Marius Borgas Hoiby, sosto paveldėtojos Mette-Marit Sūnus iš ankstesnių santykių, buvusių prieš jos 2001 metais sudarytą santuoką su kronprincu Haakonu, yra kaltinamas 38 nusikaltimais, įskaitant keturis įtariamus išprievartavimus ir užpuolimus. Jis nepripažino savo kaltės dėl sunkiausių nusikaltimų.

Europa, ieškodama taikos sprendimo Ukrainos kare, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įsitikinimu, vėl turi tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Diskusijų su Rusija Europa negali deleguoti amerikiečiams, pareiškė jis interviu keliems Europos laikraščiams, įskaitant vokiečių „Süddeutsche Zeitung“ ir prancūzų „Le Monde“. „Turi būti įmanoma atnaujinti dialogą su Rusija. Kodėl? Nes tą dieną, kai bus taika, ši taika lies ir Europą, – teigė E. Macronas.

Planeta šįmet patyrė penktą šilčiausią sausį per visą stebėjimo istoriją, nepaisant šalčio bangos, kuri apėmė Jungtines Valstijas ir Europą, antradienį pranešė Europos Sąjungos (ES) klimato stebėtojas. „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad Šiaurės pusrutulį paskutinėmis sausio savaitėmis užklupo stiprios šalčio bangos, atneštos poliarinės oro srovės.

Europos Parlamentas (EP) antradienį galutinai pritarė ambicingam tikslui iki 2040 metų smarkiai sumažinti Europos Sąjungos (ES) taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – tai svarbus žingsnis siekiant, kad iki amžiaus vidurio blokas taptų neutralus klimato atžvilgiu. Įstatymų leidėjai 413 balsais „už“ ir 226 „prieš“ priėmė tikslą taršą sumažinti 90-čia proc.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina finansuoti pastangas „skatinti žodžio laisvę“ Europos šalyse, siekdama priešintis ES taisyklėms, kurias Vašingtonas vadina cenzūra, praneša „Reuters“. Žurnalistų duomenimis, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai Sarah Rogers leidžiasi į turą po Europos miestus, kuriame su pareigūnais ir kitais asmenimis aptars žodžio laisvės klausimus. Nurodoma, kad ji lankysis Dubline, Budapešte, Varšuvoje ir Miunchene.

Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė, kad 79-erių vyrui 2024 metais buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdyto išžaginimo ir seksualinio prievartavimo prieš 89 nepilnamečius. Nusikaltimai buvo vykdomi nuo 1967-ųjų iki 2022-ųjų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europa yra kritinėje fazėje, ir paragino nedelsiant išeiti iš „geopolitinės nepilnametystės“ būsenos. Anot jo, kitaip žemynas per artimiausius metus praras savo pozicijas pasaulyje. Apie tai jis kalbėjo „Süddeutsche Zeitung“, rašo „Ukrinform“. „Jausmas, kad reikia skubėti, savaime nėra pakankamas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį skyrė prancūziško vyno temai, skelbia „France 24“. Jis pirmadienį apsilankė didžiulėje vyno parodoje „Wine Paris“ ir ten susitiko su vyno gamintojais, su jais kalbėjosi. Prancūzijos vyno sektorius susiduria su produkcijos pertekliumi, kurį lemia mažėjanti paklausa dėl besikeičiančių gėrimo įpročių, aršios konkurencijos ir eksporto sunkumų.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ (DGP) gauti policijos duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje išduotų leidimų turėti ginklą skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, praneša svetainė „Notes from Poland“. Praėjusiais metais buvo išduota rekordiškai daug – net 43,4 tūkst. leidimų, o visas išduotų leidimų skaičius pasiekė 367 tūkst. Be to, skaičiuojama, kad civilių rankose yra apie milijoną šaunamųjų ginklų, praneša DGP. 2022 m. buvo išduota 34,4 tūkst.

Pasak premjerės Ingos Ruginienės, Lietuva tikisi, kad jos sąjungininkės Europoje bus pasiruošusios tam atvejui, jeigu nebegalėtų pasikliauti JAV kariuomene, siekdama apsiginti nuo Rusijos, praneša „Politico“. „Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – duodama interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ kalbėjo I. Ruginienė, kurią cituoja „Politico“. „Tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paskelbtame interviu paragino Europą didinti investicijas į strateginius sektorius ir sakė, kad priešingu atveju ji rizikuoja būti nustumta į šalį susidūrusi su Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurencija. Prancūzijos lyderis perspėjo, kad JAV „grasinimai ir bauginimai“ nesibaigė, ir paragino nenusiraminti.

Ukrainos skeletonininkas pirmadienį paskelbė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) uždraudė jam dėvėti šalmą, skirtą pagerbti Ukrainos karo metu žuvusius sportininkus. Vladyslavo Heraskevyčiaus teigimu, ant šalmo pavaizduoti apie pusę tuzino sportininkų, žuvusių per rusų atakas. Toks šalmas buvo sukurtas, siekiant pagerbti karo metu žuvusius kolegas sportininkus.

JAV perduos dvi pagrindines NATO vadavietes Neapolyje (Italijoje) ir Norfolke (Virdžinijoje) europiečių karininkams, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė karinis šaltinis. „Šis žingsnis atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, kad Europos šalys prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pastebi agentūra. Kas žinoma apie NATO vadaviečių rokiruotę? Europos karininkai perims NATO Jungtinių pajėgų vadavietę Neapolyje ir Jungtinių pajėgų vadavietę Norfolke.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

Prancūzija pirmadienį apkaltino Iraną „represijomis ir bauginimu“, teismui skyrus naują šešerių metų laisvės atėmimo bausmę Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už „kenkimą nacionaliniam saugumui“. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Iranas „dar kartą pasirinko represijas ir bauginimą“. Paryžius ragina paleisti žmogaus teisių aktyvistę, kuri taip pat buvo nuteista pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už prieš Irano Islamo Respubliką nukreiptą ...

Europos Sąjunga rengia įvairius variantus, kaip Ukrainos narystę įtraukti į būsimą taikos susitarimą. Pasak „Bloomberg“, tai galėtų būti laipsniškas procesas ir apimti preliminarios apsaugos suteikimą Kyjivui. Šaltiniai naujienų agentūrai teigė, kad tarp svarstomų galimybių yra Ukrainai suteikti preliminarią apsaugą bei nedelsiant suteikti prieigą prie tam tikrų narystės teisių.

Ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį perspėjo, kad Ispanija turi prisitaikyti prie „visiškai naujos klimato realybės“ po mirtinų potvynių, privertusių tūkstančius žmonių palikti savo namus. Ispanija yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų šalių Europoje, susidurianti su ilgesnėmis karščio bangomis ir dažnesnėmis smarkiomis liūtimis – tą rodo ir 2024 metų spalį įvykę potvyniai, per kuriuos žuvo daugiau nei 230 žmonių.

Rusija neketina pulti Europos, tačiau yra pasirengusi duoti „karinį atsaką“, jei to prireiktų, panaudodama visas tam reikalingas priemones. Atitinkamą pareiškimą padarė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo „24 Kanal“. Pasak Rusijos ministro, šiuo metu nėra jokių planų pulti Europos šalis, o Maskva esą sutelkusi dėmesį į karo veiksmus Ukrainoje. Pareigūnas dar kartą ėmėsi tuščių grasinimų galimo europiečių puolimo atveju.

Švedija pirmadienį pranešė planuojanti griežtinti pilietybės suteikimo taisykles, įvesdama sąžiningo gyvenimo ir finansinius reikalavimus, kalbos ir bendrųjų žinių testą bei pailgindama reikalaujamą gyvenimo šalyje laikotarpį nuo penkerių iki aštuonerių metų. Jei parlamentas pritars, naujosios taisyklės įsigaliotų birželio 6 dieną, Švedijos nacionalinės šventės dieną, ir būtų taikomos net jau nagrinėjamiems prašymams.

Po dar vieno derybų etapo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Abu Dabyje Vokietijos vyriausybė paragino Rusiją parodyti didesnį pasirengimą kompromisams, praneša „Welt“. Vokietija norėtų matyti „reikšmingą pažangą“ praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusiose derybose, Berlyne pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelijus. „Maskva ir toliau laikosi maksimalistinių reikalavimų“, – sakė jis.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia stipraus Aljanso, atmesdamas teiginius apie Vašingtono norą pakirsti dabartinę pasaulio tvarką, praneša „The Guardian“. M. Whitakeris komentavo Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitos išvadas. Ataskaitos autoriai perspėjo, kad didžiausias iššūkis liberaliai tarptautinei tvarkai „kyla iš vidaus“ dėl staigaus JAV administracijos mąstymo ir jos požiūrio į savo pačios aljansus pasikeitimo.