Įstatymų leidėjai 458 balsais prieš 140 nubalsavo už paskolą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais ir remiamą bendro ES biudžeto.
Paskola patvirtinta po to, kai planai Ukrainos reikmėms panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą žlugo.
„Parama Ukrainai priklauso nuo nedidelio skaičiaus šalių, ir didžioji jos dalis ateina iš Europos“, – prieš balsavimą sakė centristų įstatymų leidėja Nathalie Loiseau (Natali Loso).
„Tai mūsų garbė – ir tai mūsų interesas, nes kyla grėsmė mūsų saugumui“, – sakė ji.
Pagal šią schemą Ukraina galės išleisti 60 mlrd. eurų paskolos skubiai reikalingiems ginklams, kad atremtų Rusijos invaziją, o likusi dalis bus skirta bendrai biudžeto paramai.
ES pareiškė, kad Ukrainai pinigus reikės grąžinti tik tada, kai Maskva atlygins žalą, kurią padarė prezidento Vladimiro Putino invazija.
Briuselis padengs palūkanų išlaidas, kurios, kaip tikimasi, sieks apie 3 mlrd. eurų per metus, iš ES biudžeto.
„Tai Putino karas. Tegul Rusija moka“, – įstatymų leidėjams sakė Karin Karlsbro, centristų įstatymų leidėja, vadovaujanti šio klausimo nagrinėjimui parlamente.
Valstybės narės praėjusią savaitę pasiekė susitarimą dėl paskolos sąlygų, atverdamos kelią Kyjivui gauti reikiamas lėšas artimiausiais mėnesiais.
Europos Komisija siekia, kad pirmasis paskolos mokėjimas būtų atliktas balandžio mėnesį.
Pagrindinis klausimas buvo, kiek ginklų Ukraina gali pirkti iš ES nepriklausančių valstybių arba iš savo pramonės – Kyjivas siekė, kad jam būtų leista pirkti ginklus iš bet kur, kur jam reikia.
Prancūzija siekė apriboti pirkimus iš ES nepriklausančių šalių, o kitos narės tvirtino, kad reikia labiau atverti rinką artimiems partneriams, tokiems kaip Britanija, Kanada ir Norvegija.
Pagal kompromisinį susitarimą Kyjivas gali naudoti paskolą tam tikriems ginklams pirkti iš šalių, nesančių ES, jei bloko gamintojai negali jų pakankamai greitai pateikti.
Tai turėtų reikšti, kad Ukraina gali naudoti lėšas kai kuriems ginklams iš Jungtinių Valstijų pirkti, pavyzdžiui, pagrindinėms „Patriot“ oro gynybos raketoms.
Be to, ES ambasadoriai susitarė, kad įmonės iš pagrindinių sąjungininkų, tokių kaip Britanija, kurios suteikė didelę paramą Ukrainai, galėtų gauti didesnę lėšų dalį.
Tačiau tai priklausytų nuo to, ar tos šalys norėtų padengti „sąžiningą ir proporcingą“ paskolos skolinimosi išlaidų dalį – kurios tikslus lygis dar turi būti suderintas su atitinkamomis šalimis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
