„Visada reikia tikėtis blogiausio“: įvardyti karo pabaigos scenarijai Ukrainoje
Ukrainos parlamento narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pabrėžė, kad karas laimimas ne vien tik mūšio lauke. Tokį požiūrį jis išdėstė „RBC-Ukraina“.
Pasak jo, frontas sudaro tik dalį visos situacijos – apie 10-30 proc. įtakos rezultatui, tuo tarpu pagrindiniai procesai vyksta ir pačioje Rusijoje.
Zelenskis įvardijo sąlygą, kuri gali padėti užbaigti karą iki vasaros pradžios
Galimybė nutraukti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje priklauso ne tik nuo Kyjivo. Tam pirmiausia daro įtaką JAV ir Rusija. Tokią informaciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė bendraudamas su žurnalistais, rašo „24 Kanal“.
Zelenskis sureagavo į kalbas apie artėjančius rinkimus: „Pirmą kartą girdžiu“
„Pirmą kartą girdžiu“, – Zelenskis sureagavo į „Financial Times“ publikaciją apie rinkimus ir referendumą vasario 24-ąją, rašo „24 Kanal“.
ES žvalgosi į bazes kariniams mokymams Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Briuselis žvalgosi į kelias bazes, kurios galėtų būti naudojamos Ukrainos kariams mokyti šioje karo draskomoje šalyje, jei bus pasiektas susitarimas dėl kautynių nutraukimo.
„Diskutuojame apie Ukrainos karių mokymą, taip pat ir Ukrainos teritorijoje“, – bloko gynybos ministrų susitikime sakė K. Kallas.
„Nustatėme du mokymo centrus, kurie galėtų būti naudojami tuo tikslu“, – pažymėjo ji, nepateikdama daugiau detalių.
ES yra nurodžiusi, kad galėtų pradėti mokyti Ukrainos pajėgas jų tėvynėje pagal Vakarų saugumo garantijas, įtrauktas į bet kokį galimą susitarimą dėl beveik ketverius metus vykstančio Rusijos pradėto plataus masto karo užbaigimo. 27 šalių blokas pagal bendrą Europos programą ES teritorijoje jau apmokė maždaug 90 tūkst. Ukrainos karių.
Vienas ES pareigūnas teigė, kad mokymo centrų renovacija galėtų būti pradėta dar prieš kovų sustabdymą.
Keletas Ukrainos rėmėjų Europoje, vadovaujamų Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, yra pareiškę, kad jie yra pasirengę dislokuoti savo karius Ukrainoje, jei Jungtinių Valstijų dedamos pastangos padės užbaigti karą.
Rusija savo ruožtu yra įspėjusi, kad nesutiks su NATO šalių karių dislokavimu Ukrainos teritorijoje ir laikys juos „teisėtu taikiniu“.
Rusija imasi drastiškų ribojimų: kliuvo „WhatsApp“ ir „YouTube“
Rusijoje ir toliau blokuojami socialiniai tinklai. Po „Telegram“ nepasiekiama tapo ir kita žinoma susirašinėjimo programėlė – „WhatsApp“. Taip pat užblokuota ir vaizdo įrašų platforma „YouTube“. Apie tai praneša vartotojai Rusijos platformoje „Habr“ bei propagandinis leidinys „Kommersant“.
Danija: Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai Danijos vandenyse pastebimi beveik kasdien
Europos Sąjungos (ES) sankcijas apeidinėjantys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai Danijos vandenyse 2025 metais buvo pastebimi beveik kasdien, rodo trečiadienį paskelbti danų jūrų administracijos duomenys.
„2025 metais Danijos vandenyse įvyko 292 tanklaivių, kuriems taikomos ES sankcijos, reisai", – teigiama naujienų agentūrai AFP išsiųstame elektroniniame laiške.
Rusija surinko didžiulę flotilę senų naftos tanklaivių, kurių nuosavybė neaiški, kad apeitų ES, JAV ir Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės įvestas sankcijas dėl nuo 2022 metų Maskvos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Sankcijos, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas, naudojamas tęsti karą, užkirto kelią daugeliui rusišką naftą gabenančių tanklaivių naudotis Vakarų draudimo ir laivybos sistemomis.
Iš Suomijos įlankos, per Baltijos jūrą ir į Danijos vandenis plaukiantys seni ir prastos būklės „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai daugiausia gabena žaliavinę naftą, taip pat rafinuotus produktus, tokius kaip benzinas ir dyzelinas, todėl kyla susirūpinimas dėl naftos išsiliejimo rizikos.
Šešėlinio laivyno dydį ir judėjimą itin sunku tiksliai nustatyti, tačiau danų pareigūnai, pasinaudoję ES sankcijų sąrašu, galėjo stebėti ir registruoti į jos vandenis įplaukiančius laivus.
ES į laivų, kuriems draudžiama plaukioti Europos uostuose ir naudotis jūrų paslaugomis, sąrašą įtraukė 598 laivų.
„Danijos valdžia atidžiai stebi laivus Danijos vandenyse“ ir „taip pat glaudžiai bendradarbiauja su panašiai mąstančiomis Baltijos jūros regiono šalimis“, teigė Jūrų administracija.
„Be to, imtasi nemažai konkrečių priemonių jūrų saugumui stiprinti ir jūros aplinkai bei jūrininkams apsaugoti", – teigiama jame.
Kai kurie ekspertai ir politiniai lyderiai taip pat įtaria, kad laivai vykdė sabotažą, kuris yra Rusijos „hibridinio karo“ prieš Vakarų šalis dalis.
Suomijoje trys Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariams buvo pateikti kaltinimai sabotažu už tai, kad 2024 metų gruodį nupjovė penkis Baltijos jūros kabelius.
Suomijos teismas nutraukė bylą, teigdamas, kad ji peržengia jo jurisdikcijos ribas.
Sausio pabaigoje Prancūzijos karinis jūrų laivynas Viduržemio jūroje užfiksavo sankcionuotą laivą, kuris, kaip manoma, buvo Rusijos naftos tanklaivis, plaukiojantis su netikra vėliava.
Zelenskis įvardijo, koks bus svarbiausias kitų derybų klausimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė JAV pasiūlymą kitą savaitę surengti naują taikos derybų raundą. Apie tai jis pareiškė interviu metu „Bloomberg“.
NATO: per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 1,3 mln. rusų karių
Rusijos nuostoliai kare Ukrainoje, NATO vertinimu, pastaruoju metu toliau smarkiai augo. Aukštas Aljanso pareigūnas sakė, kad pernai žuvo arba buvo sužeista maždaug 400 tūkst. rusų kareivių. Iš viso rusų nuostoliai siekia maždaug 1,3 mln. karių. Žuvusiųjų, manoma, yra 350 tūkst.
Rusai Charkive atakavo greitosios pagalbos automobilį, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Rusijos pajėgos trečiadienį greitkelyje Kyjivas–Charkivas–Dovžanskas netoli Borščivkos kaimo paleido droną į greitosios pagalbos automobilį. Žuvo moteris, dar keturi asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities policija.
„Per ataką automobilis užsidegė. Automobilyje buvo penki asmenys – medicinos darbuotojai ir civiliai. Viena moteris mirė atakos vietoje. Kiti patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – teigiama įraše.
Policija pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo.
Be to, rusų okupaciniai daliniai trečiadienį Charkivo srityje dronu atakavo mikroautobusą, „Telegram“ kanale pranešė Malodanylivkos kaimo seniūnas Oleksandras Hololobovas. Transporto priemonėje keleivių nebuvo. Vairuotojas sureagavo į grėsmę ir nenukentėjo.
Rusijos nuostoliai Ukrainoje yra „stulbinantys“, teigia buvęs MI6 vadovas
Rusija vien per 2025 m. gruodžio mėn. Ukrainoje galėjo prarasti maždaug dvigubai daugiau karių nei Sovietų Sąjunga prarado per visą Sovietų-Afganistano karą, vasario 10 d. teigė buvęs Britanijos žvalgybos vadovas.
Buvęs MI6 vadovas seras Richardas Moore'as vasario 10 d. davė interviu „Sky News“ laidoje „World“ su žurnaliste Yalda Hakim, kuriame sakė, kad gruodžio mėnesį Ukrainoje žuvo apie 30 000 rusų, ir apibūdino šį skaičių kaip „stulbinantį“.
R. Moore’as palygino šį mėnesinį rusų karių aukų skaičių su aukomis Sovietų-Afganistano kare, kuris truko 10 metų (1979–1989 m.) ir kurio metu žuvo apie 15 000 sovietų karių.
„Nuostoliai yra baisūs, ir net rusai sunkiai galės kompensuoti tokio lygio nuostolius. Taigi jiems ir toliau labai prastai sekasi mūšio lauke“, – sakė R. Moore’as.
Jis taip pat pridūrė, kad nepaisant nuostolių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „jaučiasi geriau, nei turėtų“.
„Turėtume daryti didesnį spaudimą. Turėtume ukrainiečiams padėti labiau, nei darome dabar. Turėtume jiems suteikti daugiau leidimų, nei suteikiame šiuo metu“, – sakė R. Moore’as.
Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, 2025 m. gruodžio mėn. Rusijos nuostoliai pirmą kartą viršijo naujai įdarbintų kontraktinių karių skaičių. Tą mėnesį Rusija įdarbino 27 400 kontraktinių karių, o jos nuostoliai siekė 33 200 žuvusių ir sužeistų.
Ukrainos duomenimis, ankstesniais mėnesiais balansas buvo palankesnis Kremliui.
2025 m. lapkričio mėn. nuostoliai siekė apie 31 000, o pagal sutartis buvo įdarbinta daugiau nei 33 300 žmonių. Spalio mėn. skaičiai buvo 31 500 nuostolių ir 35 600 naujų pagal sutartis įdarbintų karių.
Rusija raketomis atakavo Lvivą
Rusijos pajėgos raketomis atakavo Lvivo sritį Vakarų Ukrainoje. Buvo aktyvuota oro gynyba, pranešė to paties pavadinimo miesto meras Andrijus Sadovyjus. Karinės oro pajėgos prieš tai įspėjo dėl rusų raketų.
Srities karinės administracijos vadovas Maksymas Mozyckis teigė, kad srities link buvo paleistos mažiausiai dvi raketos. Vietos žiniasklaida pranešė apie mažiausiai vieną sprogimą miesto teritorijoje. Keli stebėsenos kanalai kalbėjo apie kelias paleistas „Kinžal“ raketas.
Lvivas įsikūręs už mažiau nei 60 km nuo ES ir NATO narės Lenkijos sienos. Už maždaug 600 km nuo Rusijos sienos esantis miestas atakuojamas rečiau nei kiti Ukrainos didmiesčiai, ypač – dieną.
Kremlius per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ne kartą pareiškė, kad Ukraina privalo surengti rinkimus kaip bet kokią taikos plano dalį. Baltieji rūmai pastaruoju metu sako tą patį.
Leidinys „Financial Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, trečiadienį paskelbė, kad Kyjivas svarsto galimybę per ateinančius tris mėnesius surengti prezidento rinkimus.
Lavrovas apie JAV ir Ukrainos rengtą taikos planą: „Mojuoja kažkokiu „dokumentu“ su 20 punktų“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas faktiškai atmetė 20 punktų JAV ir Ukrainos taikos planą, kuris turėjo tapti taikos derybų pagrindu, rašo „Kyiv Independent“.
S. Lavrovo komentarai pasirodė intensyvėjant diplomatinėms pastangoms pasiekti susitarimą dėl taikos ir vykstant trišalėms deryboms, kuriose dalyvauja Ukraina, JAV ir Rusija, ir kurios gali būti pratęstos jau šią savaitę. Šis ginčas dėl plano pagrindų, pasak „Kyiv Independent“, išryškina gilius nesutarimus dėl derybų krypties.
Rusijos užsienio reikalų ministras tikino, kad prieš rugpjūčio mėn. prezidentų susitikimą Aliaskoje JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoff Maskvai įteikė dokumentą, kuriame buvo išdėstyti pagrindiniai klausimai, neva „atitinkantys realią padėtį“ mūšio lauke.
Pasak S. Lavrovo, abi pusės tuomet apsibrėžė „realias perspektyvas, grįstas Amerikos iniciatyva“, kurios esą „atvėrė kelią taikai“ ir galėjo tapti galutinio susitarimo pagrindu.
„Visos vėlesnės versijos yra Zelenskio ir (Europos - ELTA) bandymo ignoruoti Amerikos iniciatyvą rezultatas. Dabar jie mojuoja kažkokiu „dokumentu“ su 20 punktų, kurio niekas mums oficialiai ar neoficialiai neperdavė“, – kalbėjo S. Lavrovas, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Kaip skelbta anksčiau, 20 punktų planas, kurį minėjo S. Lavrovas, buvo parengtas JAV ir Ukrainos delegacijų 2025 m. gruodžio pabaigoje. Ankstesnis 28 punktų plano projektas, kurį Kyjivas ir jo sąjungininkės Europoje vertino kaip spaudimo priemonę, siekiant priversti Ukrainą kapituliuoti, buvo pakoreguotas ir sutrumpintas.
Buvo planuojama, kad naujasis planas galėtų būti pagrindas tolesnėms trišalėms diskusijoms tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV.
„Kyiv Independent“ primena, kad S. Lavrovas jau trečią dieną iš eilės kritikuoja JAV. Vasario 9 d. jis apkaltino D. Trumpo administraciją, esą ši neįgyvendino tariamų Rusijos ir JAV susitarimų Ankoridže dėl Ukrainos, kuriuose numatyta, kad Ukraina be kovos atiduos visą Donbaso regioną.
Ukrainos naujienų portalo paprašyti pakomentuoti situaciją, Baltieji rūmai tokių susitarimų egzistavimo nepatvirtino.
Atskirame interviu valstybinei televizijai NTV, transliuotame vasario 10 d., S. Lavrovas sakė, kad derybos dar toli gražu nėra baigtos, ir įspėjo, kad nereikėtų „per daug entuziastingai vertinti“ pažangą.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti jo administracijos nariai jau kurį laiką kartoja, kad Ukraina ir Rusija yra arčiau susitarimo, nei bet kada anksčiau.
Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, Lvive griaudėja sprogimai
Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, rašo „Kanal 24“. Užfiksuotas rusų orlaivio MiG-31K skrydis.
Lvive griaudėja sprogimai. Lvivo meras Andrejus Sadovyjus praneša, kad mieste girdimas oro gynybos sistemos darbas.
Zelenskio komanda sureagavo į JAV reikalavimą
Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į britų dienraščio „The Financial Times“ pranešimą apie JAV reikalavimą surengti rinkimus iki gegužės 15 d.. Ji pabrėžė, kad rinkimams neprieštarauja, tačiau juose turi būti užtikrintas saugumas.
„Jei rusai kasdien žudo žmones, kaip mes galime skelbti ar rimtai svarstyti rinkimus artimiausiomis savaitėmis? Rinkimams niekas neprieštarauja, tačiau turi būti užtikrintas saugumas“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Prezidentūra taip pat priminė, kad dar vakar naktį rusai Charkivo srityje nužudė tris vaikus, kurių amžius nesiekė nė dvejų metų.
Kaip skelbta, anksčiau britų dienraštis, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Ukraina pradėjo pasirengimą prezidento rinkimams ir referendumui dėl taikos susitarimo su Rusija, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareikalavus, kad balsavimas būtų surengtas iki gegužės 15 d., ir pagrasinus, jog antraip Kyjivas neteks žadėtų saugumo garantijų.
Sausio 3 d. spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad be paliaubų rinkimai nėra įmanomi, ir paragino partnerius padėti parengti rinkimams reikalingą infrastruktūrą.
Lavrovas kelia sąlygas deryboms dėl Ukrainos – prabilo apie neaiškius Rusijos kompromisus
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prabilo apie kompromisus, kurių Rusija yra pasiryžusi imtis derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, skelbia rbc.ru. Perskaičius naujausius S. Lavrovo komentarus iš esmės akivaizdu, kad kompromisų rusai nelinkę daryti jokių.
„Mes visada pasirengę kompromisams, paprasčiau tariant, interesų pusiausvyrai. Svarbiausia, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės teisėtus interesus“, – kalbėjo jis.
Tuo pačiu S. Lavrovas pažymėjo, kad kompromisai negali liesti „pagrindinių, esminių principų, nuo kurių priklauso valstybės gyvavimas ir, svarbiausia, milijonų žmonių gyvybės“.
Jis aiškino, kad tai neva susiję tiek su Rusijos saugumu, tiek su „rusų kalbos ir kanonų stačiatikių bažnyčios naikinimu“ Ukrainoje.
Galiausiai S. Lavrovas pridūrė, kad karo Ukrainoje tikslai „lieka nepakitę ir negali būti kompromituojami dėl kokių nors konjunktūrinių aplinkybių“.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Taigi S. Lavrovo pareiškimai reiškia, kad Rusija jokių esminių kompromisų nėra pasiryžusi daryti.
Pastaruoju metu Rusija pradėjo reikalauti ir saugumo garantijų sau, nepaisant to, kad būtent ji užpuolė Ukrainą.
Tarp rusų propagandistų – panika
Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasipiktinę dėl sprendimo lėtinti žinučių platformos „Telegram“ veikimą dėl įtariamų Rusijos įstatymų pažeidimų, skelbia NEXTA. Maskva siekia priversti rusus naudotis griežčiau valstybės kontroliuojamomis interneto paslaugomis.
Po pranešimų apie galimus rinkimus Ukrainoje – Kremliaus reakcija
Pasirodžius „Financial Times“ pranešimams apie tai, kad per karo metines vasario 24-ąją Volodymyras Zelenskis gali paskelbti apie planus rengti rinkimus ir referendumą Ukrainoje, sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Orbanas pratrūka ant Europos ir Ukrainos: „Atviras karo paskelbimas Vengrijai“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Briuselis ir Kyjivas „paskelbė karą“ jo šaliai, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Politico“ anksčiau šią savaitę paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) rengia beprecedentį planą, pagal kurį Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare.
Vienas iš penkių punktų, kuriuos planuoja ES, anot leidinio, būdų, kaip apeiti V. Orbano veto Ukrainos narystei ES.
Rusai stato karinę bazę Zaporižios srityje
Partizanų judėjimo ATEŠ agentai stebi naujos užpuolikų iš Rusijos bazės statybą Melitopolio rajone, Zaporižios srityje, „Telegram“ kanale pranešė partizanai.
„Judėjimo agentai visą parą stebi Myrnės kaimą Melitopolio rajone. Užpuolikai ten pradėjo didelio masto statybas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 291-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko teritorijoje“, – sakoma pranešime.
Rusai stato nuolatinę lauko stovyklą personalui apgyvendinti. Ypatingas dėmesys skiriamas mokymo centro kūrimui. Įrengiamos bepiločių orlaivių operatorių mokymo vietos.
Priešas mėgina sukurti rezervų ir dronų operatorių mokymo bazę užnugaryje, tikėdamasis, kad toli okupuotoje teritorijoje ji nebus pasiekiama.
Partizanų teigimu, taip manyti klaidinga. Bazės koordinatės jau perduotos Ukrainos gynybos pajėgoms.
Ukraina išlaisvino kaimą Zaporižios srityje
Ukrainos sausumos pajėgų 33-iasis atskirasis šturmo pulkas išlaisvino nuo Rusijos kariuomenės Kosivcevės kaimą Zaporižios srityje. Dabar jį kontroliuoja Gynybos pajėgos, feisbuke pranešė pulkas.
Pranešime sakoma, kad pulko kariai šia kryptimi vykdo paieškos ir smogiamąsias bei priešdiversines operacijas. Per jas nuo okupantų iš Rusijos buvo išvalytas Kosivcevės kaimas Zaporižios srityje.
Kariškių teigimu, gyvenvietę visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
„Ukrinform“ taip pat pranešė, kad Rusijos teiginiai apie tariamą Pridorožnės kaimo užėmimą Zaporižios srityje neatitinka tiesos. Gyvenvietę kontroliuoja Ukrainos gynėjai.
Kelloggas perspėjo, kas lauktų, jei Putinui būtų atiduotas visas Doneckas
Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad atiduoti Rusijai visą Donecko teritoriją būtų klaida. Anot jo, po šaltojo sezono padėtis Ukrainoje turėtų keistis.
K. Kelloggas apie tai kalbėjo dalyvaudamas diskusijoje „JAV vaidmuo pasaulyje“ Ukrainos namuose Davose, rašo „Forbes“.
K. Kelloggas diskusijoje kalbėjo apie Europos vaidmenį baigiant karą Ukrainoje. Jis pareiškė, kad Europos šalys nepakankamai vertina savo kolektyvinę jėgą.
„Tikiu, kad europiečiai ir Europa yra daug stipresni, nei jie mano“, – sako K. Kellogas.
„Jie 75 metus rėmėsi tuo, kad amerikiečiai jiems padės. Ir mes jiems padėsime. Mes visada jiems padėsime“, – komentuoja jis.
Kartu K. Kelloggas pridūrė, kad augantys Europos pajėgumai gali keisti Rusijos planams: „Jei europiečiai susitelks, jie bus labai, labai stiprūs kolektyviškai.“
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje perspektyvas, K. Kelloggas pareiškė, kad karas jau gali artėti prie lemiamos fazės.
„Manau, kad mes galbūt artėjame prie paskutinių taikos procesų etapų“, – sako jis ir priduria, kad pažanga gali būti pasiekta po šaltojo sezono.
„Ukraina turi išgyventi šią žiemą, ir tada pranašumas vėl bus jūsų pusėje. Manau, kad Putinas tai supras, ir manau, kad ilgainiui jis negalės to išlaikyti“, – komentuoja K. Kellogas.
„Putinas turi armiją, kurią sudaro daugiausia žmonės, kuriems jis moka. Ukraina turi armiją, kuri kovoja už savo tautą“, – palygino jis.
K. Kelloggas taip pat atmetė pasiūlymus mainyti teritoriją į taiką, ypač idėją atsisakyti Ukrainos kontroliuojamų Donecko srities dalių.
„Esu vienas iš tų, kurie nemano, kad atsisakyti Donecko teritorijos yra teisingas sprendimas. Jei atsisakysite tos žemės, po to visiškai atviras kelias į Kyjivą“, – sako jis.
Jis taip pat paragino ukrainiečius, kurie paliko šalį, grįžti.
„Jūs turite likti kovoje už savo šalį. Atsižvelgiant į tai, kad tiek daug žmonių išvyko, jie turi grįžti ir kovoti už ją. Ir jie iš tiesų sukurs geresnę Ukrainą nei buvo anksčiau“, – teigia K. Kelloggas.
Artėja 4-osios karo Ukrainoje metinės: ES aptars didesnę paramą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai trečiadienio vakarą susitiks Briuselyje aptarti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.
Blokas rengia 60 mlrd. eurų paskolos paketo 2026 ir 2027 metams sąlygas, jos turėtų būti galutinai patvirtintos iki invazijos metinių vasario 24 dieną. Ši pagalba turėtų papildyti maždaug 70 mlrd. eurų, ES jau skirtų finansuoti įrangą Ukrainos armijai.
ES ministrų susitikime pirmą kartą dalyvaus jų kolega iš Ukrainos Mychailo Fedorovas, pradėjęs eiti pareigas sausio mėnesį. Bus aptariamas bendradarbiavimas gynybos inovacijų srityje.
Galimas glaudesnis 27 ES valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimas apima bendrą reikalingos įrangos, įskaitant dronų, radiolokatorių, elektroninės kovos sistemų ir su kosmosu susijusių technologijų, gamybą, taip pat ginkluotųjų pajėgų mokymo centrų modernizavimą, prieš susitikimą sakė aukštas ES pareigūnas.
Kita svarstoma tema – kaip ES galėtų paremti paliaubų stebėseną po galimo Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo.
Norvegija ruošiasi galimam Rusijos smūgiui: kariuomenės vadas įvardijo, kodėl Putinas ryžtųsi šiam žingsniui
Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas sako, kad Oslas negali atmesti galimybės, jog ateityje Rusija įsiverš į šalį, rašo „The Guardian“. Anot jo, Maskva gali pulti Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius objektus, esančius toli šiaurėje.
Prie NATO sienų – demonstratyvus rusų naikintuvo skrydis
Rusijos naikintuvas Su-30SM2 atliko demonstracinį skrydį netoli NATO oro erdvės, skelbia „Militarnyi“. Anot „Telegram“ kanalo „Sonyashnik“, naikintuvas skrido su kasetinėmis bombomis ir priešlaivinėmis raketomis.
Rusijos teismas per savaitę už „terorizmą“ nuteisė 9 belaisvius ukrainiečius
Rusijos Centrinės apylinkės karo teismas (CAKT) per savaitę išnagrinėjo devynias bylas, susijusias su ukrainiečiais karo belaisviais, ir nuteisė juos už „terorizmą“.
Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos kanalas „Mediazona“ cituodamas turimus teismo dokumentus pranešė, kad visas devynias „bylas“ nagrinėjo vienas teisėjas – Andrejus Slepuchinas.
CAKT svetainėje teismo posėdžių vieta nenurodyta, tačiau visi bylos dokumentuose minimi advokatai dirba Mordovijos Respublikos sostinėje Saransko mieste.
Teismo dokumentuose nurodyta, kad vasario 2 d. teisėjas A. Slepuchinas paskelbė „nuosprendžius“ Maksymui Rudui ir Ivanui Kozyrodui, vasario 3 d. – Ihorui Kravecui ir Ruslanui Ševčenkai, vasario 4 d. – Vasylui Lomakinui ir Maksymui Lytvynui, vasario 5 d. – Denysui Kryhulskiui ir Maksymui Liutyjui, o vasario 6 d. – Bohdanui Trofymiukui.
Tuo metu, kai buvo paskelbti nuosprendžiai, CAKT spaudos tarnyba nuteistiesiems skirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės nenurodė.
Visiems devyniems ukrainiečiams buvo pareikšti kaltinimai dėl „dalyvavimo teroristų mokymuose ir teroristinėje bendruomenėje“, o tai yra standartinis kaltinimas, naudojamas suimtiems „Azovo“ brigados ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių, kurie Rusijoje pripažįstami „teroristinėmis organizacijomis“, kovotojams iškeltose bylose.
Anoniminio projekto „War Tears“, skelbiančio Ukrainos karo belaisvių vardus, duomenimis, M. Rudas, I. Kozyrodas, I. Kravecas, R. Ševčenka, D. Kryhulskis, M. Liutyjus ir B. Trofymiukas yra „Azovo“ nariai, o M. Lytvynas ir V. Lomakinas priklauso Donbaso batalionui.
Anot šio projekto, M. Liutyjus, M. Lytvynas ir V. Lomakinas 2022 m. vasarą buvo laikomi Olenivkos kolonijoje ir buvo sužeisti per sprogimą, nusinešusį mažiausiai 53 belaisvių ukrainiečių gyvybes.
Praėjusių metų spalio pradžioje CAKT Mordovijoje jau buvo surengęs keletą išvažiuojamųjų teismo posėdžių, kurių metu tas pats teisėjas A. Slepuchinas nagrinėjo trijų belaisvių iš „Azovo“ brigados – Andrijaus Ostapčuko, Myroslavo Pipašo ir Romano Martijano – bylas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos Federacijos Pietų apygardos karo teismas Rostove prie Dono byloje dėl „dalyvavimo teroristinėje organizacijoje ir teroristų mokymuose“ 29-erių metų Bohdanui Musikhinui skyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmę.
Estų žvalgyba perspėja: vienas dalykas rodo, kad Rusija ruošiasi ateities konfliktams
Rusija plečia didelio kalibro šaudmenų gamybą ir ruošia atsargas galimiems ateities konfliktams, savo metinėje ataskaitoje sako Estijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Ataskaitoje pastebima, kad nuo 2021 m. Rusijos karinis-pramoninis kompleksas padidino artilerijos šaudmenų gamybą daugiau nei septyniolika kartų.
„Rusija greičiausiai atkurs dalį savo strateginių artilerijos šaudmenų atsargų – iš esmės ruošdamasi kitam karui – net ir tuo metu, kai tęsiasi jos agresija prieš Ukrainą.
Rusijos sprogmenų pramonė greičiausiai sumažino savo priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, tačiau jos tiekimo grandinėse tebėra didelių pažeidžiamų vietų“, – rašoma ataskaitoje.
Estų žvalgyba pastebi, kad nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą Rusijos Federacijos karinis-pramoninis kompleksas kelis kartus padidino artilerijos šaudmenų gamybą, o tai leido Rusijos ginkluotosioms pajėgoms tęsti karines operacijas Ukrainoje nepaisant tarptautinių sankcijų.
Rusijos artilerijos šaudmenų išlaidos per visą karą svyravo. 2022 m. pavasarį, vykdant puolamąsias operacijas, kasdienis suvartojimas siekė iki 60 tūkst. šaudmenų. Nuo tada skaičius iš esmės stabilizavosi ir siekia 10–15 tūkst. šaudmenų per dieną.
2025 m. Rusijos bendras artilerijos šaudmenų kiekis sudarė maždaug 7 mln. sviedinių, minosvaidžių sviedinių ir raketų. Statistika tokia:
- Haubicų šaudmenys (122 mm, 152 mm ir 203 mm) – 3,4 mln.
- Tankų ir pėstininkų kovos transporto priemonių šaudmenys (100 mm, 115 mm ir 125 mm) – 0,8 mln.
- Daugiataškių raketų sistemų šaudmenys (122 mm, 220 mm ir 300 mm) – 0,5 mln.
- Minosvaidžių sviediniai (120 mm ir 240 mm) – 2,3 mln.
Šių šaudmenų įsigijimas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms 2025 m. kainavo apie 1 trilijoną rublių (maždaug 10,6 mlrd. eurų). Tačiau vieneto kaina Rusijai išlieka palyginti žema. Pavyzdžiui, senesnio modelio 152 mm sviedinys valstybės pirkimuose kainuoja mažiau nei 100 tūkst. rublių (apie 1 050 eurų), o tai yra kelis kartus pigiau nei panašūs 155 mm sviediniai, gaminami Vakarų šalyse.
Be vidaus gamybos plėtros, Rusija importuoja artilerijos šaudmenis iš Irano ir Šiaurės Korėjos. Nuo 2023 m. ji įsigijo apie 5–7 mln. šaudmenų iš šių partnerių. Remiantis Ukrainos vertinimais, Šiaurės Korėjos šaudmenys sudarė maždaug pusę visų Rusijos artilerijos išlaidų Ukrainos fronte 2025 m. antroje pusėje.
„Atsižvelgiant į šį gamybos augimą ir didelį importą, Rusija greičiausiai galės papildyti dalį savo strateginių artilerijos šaudmenų atsargų net ir tęsiant karą su Ukraina. Kremliui tokių atsargų išlaikymas beveik neabejotinai yra svarbus elementas planuojant galimus ateities konfliktus“, – pastebi žvalgyba.
Rusų kariuomenėje – alkoholizmas, vagystės, korupcija: įvardijo, kokią grėsmę tai kelia Rusijos kaimynėms
Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje.
Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija. Savo ruožtu nusikalstamumas, kylantis iš ginkluotųjų pajėgų, kelia grėsmę tiek Rusijos visuomenei, tiek kaimyninėms šalims. Kremliui trūksta priemonių kariuomenės veteranams reintegruoti į visuomenę, pažymima ataskaitoje.
Rusų kariuomenėje – alkoholizmas, vagystės, korupcija: įvardijo, kokią grėsmę tai kelia Rusijos kaimynėms
Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje.
Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija. Savo ruožtu nusikalstamumas, kylantis iš ginkluotųjų pajėgų, kelia grėsmę tiek Rusijos visuomenei, tiek kaimyninėms šalims. Kremliui trūksta priemonių kariuomenės veteranams reintegruoti į visuomenę, pažymima ataskaitoje.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 820 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 249 380 karių, iš kurių 820 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 661 priešų tanką (+5), 24 020 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 37 148 artilerijos sistemas (+59), 1 638 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 298 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 130 711 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 551), 4 270 kruizinių raketų (+1), 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 77 969 transporto priemones ir kuro cisternas (+235), 4 070 specialiosios įrangos vienetų (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Laukiama svarbaus Zelenskio pareiškimo: per karo metines – žinia dėl rinkimų Ukrainoje
Ukraina pradėjo planuoti prezidento rinkimus ir referendumą. Apie tai trečiadienio rytą rašo „Financial Times“, skelbia „BBC Russian“.
Anot leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareikalavo Kyjivo surengti balsavimą iki gegužės 15 d. ir pagrasino, kad priešingu atveju atims iš Ukrainos saugumo garantijas.
Ukraina sukūrė naują lazerį, galintį numušti lėktuvus – skelbia detales
Ukrainiečiai sukūrė lazerį, kuris gali numušti lėktuvą, skelbia „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, rašo UNIAN. Šis naujas ginklas esą lengvai telpa į automobilio bagažinę, neskleidžia jokio garso ir nešviečia, netgi neturi to raudono spindulio, kurį įsivaizduojame.
Triukšminga naktis Rusijoje: masiškai atakavo dronai
Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai masiškai atakavo Rusijos Volgogradą, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras.
Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė apie vidurnaktį.
Stebėjimo kanalų duomenimis, dronai tikriausiai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil“, jos teritorijoje kilo didelis gaisras. Rusijos valdžia kol kas nekomentavo informacijos apie ataką ir jos pasekmes.
Volgogrado naftos perdirbimo gamykla turi strateginę reikšmę Rusijos karo mašinai.
Skelbiama, kad įmonė kasmet perdirba daugiau nei 15 mln. tonų naftos.
Kruvinas rusų smūgis Charkivo srityje: iš griuvėsių ištraukti trijų mažų vaikų kūnai
Naktį Rusijos pajėgos dronais atakavo Bogoduchivo miestą Charkivo srityje, trečiadienio rytą praneša UNIAN. Yra žuvusių ir sužeistų.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad smogta į gyvenamąjį namą. Jis buvo visiškai sunaikintas. Įsiplieskė 60 kv. m ploto gaisras.
„Iš griuvėsių gelbėtojai ištraukė keturių žuvusiųjų kūnus: 34 metų vyro ir trijų vaikų (dviejų vienerių metų berniukų ir 2 metų mergaitės). Dar du žmonės buvo sužeisti, tarp jų – 35 metų nėščia moteris“, – praneša gelbėtojai.
Įvykio vietoje dirbo įvairios tarnybos, psichologai.
Bogoduchivas yra Charkivo srityje, kur Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino atakas prieš transporto ir energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai Abu Dabyje surengė derybas, tarpininkaujant JAV, jomis siekiama nutraukti ketverius metus trunkančią Maskvos invaziją. Praėjusią savaitę abi šalys apsikeitė belaisviais, nors susitarimas užbaigti karą vis dar atrodo toli.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje (HRMMU) duomenimis, per Rusijos invaziją, pradėtą 2022 m. vasarį, žuvo apie 15 tūkst. Ukrainos civilių. HRMMU teigimu, 2025-ieji buvo kruviniausi metai – žuvo daugiau nei 2 500 civilių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainai gresia gynybos žlugimas? NATO įvertino, ar gali įvykti blogiausias scenarijus
NATO mano, kad Ukrainos gynybos žlugimas fronte per artimiausius metus yra mažai tikėtinas. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi neįvardytu Aljanso pareigūnu.
„Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 70 proc. Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų. 2025 metais ji užėmė maždaug 4700 kvadratinių kilometrų. Tuo pačiu Rusija aktyviai kuria informacinį foną, siekdama parodyti, kad Ukrainos pralaimėjimas yra neišvengiamas, perdėtai sureikšmindama mažų kaimų užėmimą. Tačiau tai nėra strateginiai proveržiai“, – pažymėjo NATO pareigūnas.
Aljanse manoma, kad artimiausiais mėnesiais karas tęsis išsekimo kovos formatu, kai taktinė persvara išliks Rusijos pusėje, tačiau jos laimėjimai, kaip ir anksčiau, bus minimalūs.
Tuo pat metu pašnekovas išreiškė abejones, kad rusams pavyks per artimiausius pusantrų metų visiškai okupuoti Donbasą.
„Niekas nemano – ir mes taip pat nemanome – kad Ukrainos gynyba yra bent arti tokio žlugimo lygio, kuris leistų Rusijai tai pasiekti per artimiausius 18 mėnesių... Aš nesakau, kad Rusija tikrai užims teritoriją per 18 mėnesių – turiu omenyje, kad net ir esant tokiam laiko horizontui sąlygos tam neatrodo palankios“, – paaiškino NATO pareigūnas.