Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Iranas „dar kartą pasirinko represijas ir bauginimą“.
Paryžius ragina paleisti žmogaus teisių aktyvistę, kuri taip pat buvo nuteista pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už prieš Irano Islamo Respubliką nukreiptą propagandinę veiklą.
53-ejų N. Mohammadi ne kartą buvo teisiama ir įkalinta už tai, kad garsiai pasisakė prieš Irane plačiai taikomas mirties bausmes ir privalomą moterų aprangos kodą.
N. Mohammadi didžiąją dalį pastarojo dešimtmečio praleido už grotų ir nuo 2015 metų nematė savo dvynių vaikų, kurie su tėvu gyvena tremtyje Paryžiuje.
2024 metų gruodį N. Mohammadi buvo paleista trims savaitėms dėl medicininių priežasčių, susijusių su „jos fizine būkle po naviko pašalinimo ir kaulo persodinimo“, kaip teigia jos advokatas.
Net ir būdama už grotų Nobelio premijos laureatė atsisakė tylėti, rengė protestus kalėjimo kieme ir pradėjo bado streikus.
Žmogaus teisių aktyvistė N. Mohammadi, kalinama nuo 2021 metų lapkričio, didžiąją pastarųjų dviejų dešimtmečių dalį praleido kalėjime.
N. Mohammadi 2023 metais buvo paskirta Nobelio premija už kovą prieš moterų priespaudą Irane.
N. Mohammadi tęsia savo kampaniją net už grotų ir aktyviai rėmė protestus, kurie kilo visame Irane po to, kai 2022 metais policijos areštinėje mirė Mahsa Amini. Ji buvo suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą musulmonišką aprangos kodą.
Teisių gynimo grupės, įskaitant „Amnesty International“, teigia, kad Irane kasmet įvykdoma daugiau mirties bausmių nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Kiniją, apie kurią patikimų duomenų nėra.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
