Europa

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus. Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.  „Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ slapta tęsė prekybą drabužiais Rusijoje, nors oficialiai, protestuodamas prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, iš jos rinkos pasitraukė, sakoma antradienį paskelbtame žurnalistiniame tyrime. Tarptautinė mažmeninės prekybos įmonė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbė nutraukianti savo veiklą Rusijoje.

Jungtinė Karalystė ir Ukraina artimiausiomis savaitėmis pasirašys 10 metų laikotarpiui skirtą saugumo paktą, pranešė britų interneto leidinys „The Telegraph“ ir ukrainiečių žiniasklaida. Susitarime bus numatyta britų karinio jūrų laivyno patirtimi padėti Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą, sakoma pranešime. Teigiama, kad taip pat numatoma finansinė pagalba ir keitimasis žvalgybiniais duomenimis.

Šiąnakt išsiveržus ugnikalniui Islandijoje adrenalino ieškotojai veržėsi tiesiai į įvykio vietą. Nepaisydami perspėjimų bei tykančio pavojaus, nutrūktgalviai neketina sustoti. Tuo metu tarp vietos gyventojų tvyro nežinia. Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose išsiveržė ugnikalnis. Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min.

Tarptautinių stebėtojų grupė pirmadienį sukritikavo Serbijos pirmalaikius parlamento rinkimus dėl įvairių pažeidimų, opozicijai apkaltinus valdančiąją populistinę partiją sukčiavimu siekiant laimėti. Stebėtojai, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovus, kaltinimus pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė apie savo partijos pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Paskelbdami pirminius rezultatus, pareigūnai pirmadienį patvirtino dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) pergalę savaitgalį vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Remiantis išsamiais, bet nepatvirtintais rezultatais, SNS parlamento rinkimuose surinko maždaug 46 proc. balsų, o pirmaujanti opozicinė koalicija gavo tik 23,5 proc. balsų. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius anksčiau pirmadienį jau paskelbė, kad jo populistinė partija SNS laimėjo sekmadienį vykusį balsavimą.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas. Kaip skelbia BBC, išsiveržimas prasidėjo į šiaurę nuo miesto 22 val. 17 min. vietos laiku (00:17 val. Lietuvos laiku), pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.

Danija pirmadienį pranešė, kad finansiškai prisidės prie Švedijos Ukrainai dovanojamų pėstininkų kovos mašinų CV90 ir naujų transporto priemonių, skirtų Kyjivo kovai su Rusijos invazija, gamybos. Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų). „Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Tūkstančiai traktorių pirmadienį užblokavo Berlyno centrą, ūkininkams protestuojant prieš planuojamą žemės ūkio subsidijų mažinimą. Policija teigė, kad prie demonstracijos prisijungė 6 600 žmonių, o Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) nurodė, kad jų buvo nuo 8 iki 10 tūkstančių.

Bulgarija pirmadienį atšaukė rusiškų gamtinių dujų tranzito mokestį, po to, kai Vengrija pagrasino blokuoti ilgametį šalies siekį prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo zonos. Skubiai balsuodami Bulgarijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlymui atsisakyti 20 levų (10 eurų) už megavatvalandę (MWh) mokesčio rusiškoms dujoms, tiekiamoms dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo jos nukreipiamos į Vengriją ir Serbiją.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą. Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Vatikanas pirmadienį pritarė tos pačios lyties porų laiminimui, tačiau pabrėžė, kad bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė apie oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Elono Musko platformą „X“, pagal įstatymą dėl neteisėto turinio internete. Procedūra pradėta išaiškinus dezinformacijos, susijusios su palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ spalio 7-osios atakomis Izraelyje.

Daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių gali tekti išvykti, pirmadienį televizijai TV3 sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė. Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst.

Sekmadienio rytą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Filikstou mieste, Jungtinėje Karalystėje, buvo palaiminta viena pirmųjų tos pačios lyties porų Anglijoje. Švenčiant jų meilę ir įsipareigojimą viena kita, rytinės meilės bei tikėjimo maldos buvo skirtos dvasininkių porai Catherine Bond bei Jane Pierce. Tai įvyko tą pačią dieną, kuomet Vyskupų rūmai panaikino tos pačios lyties porų laiminimo sankcijas.

Europos Sąjungos šalys, panašu, pavargo nuo Vengrijos išsišokimų ir nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus, priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „The Financial Times“ šaltiniai tvirtina, kad netgi pradėta svarstyti apie šios šalies suspendavimą nuo bendrų balsavimų, pasinaudojant Europos Sąjungos 7-uoju straipsniu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja, kad Europa, ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija, turi rimtai vertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Tai jis pasakė gruodžio 16 d. publikuotame interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“. „Turime labai rimtai vertinti jo (V. Putino – red.) grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra tik žvanginimas ginklais.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paskelbė, kad jo populistinė partija laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus. Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį vėlai vakare. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, A. Vučičius jau buvo tvirtai įsitikinęs dešiniojo sparno Serbijos pažangos partijos (SNS) pergale.

Serbijoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose dar vieną kadenciją tikriausiai laimės populistinė prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija, žadėjusi pažaboti infliaciją ir užtikrinti stabilumą po kelis mėnesius trukusių protestų. Remiantis „Ipsos“ apklausos rezultatais, A. Vučičiaus dešiniojo sparno Serbijos pažangos partija (SNS) turi dviženklę persvarą prieš opozicinę koaliciją.

Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad Lenkijos ir Ukrainos pasienyje šeštadienį žuvo ukrainietis sunkvežimio vairuotojas. Nurodoma, kad Krakoveco–Korčovos pasienio punkte jis pasijuto blogai ir šeštadienį, vežamas į ligoninę, mirė. „Suspilne“ nepranešė, kurioje sienos pusėje įvyko mirtis. Šią informaciją patvirtino Ukrainos tarptautinės krovinių vežėjų asociacijos ASMAP pareigūnas Volodymyras Balinas.

Šimtas pusnuogių Kalėdų Senelių su Snieguolėmis nesibaimindami šaltuko pasileido per Vengrijos sostinės Budapešto gatves. Šia akcija dalyviai rinko pinigus neišnešiotiems kūdikiams. O Rytų Vokietijoje po gatves traukiamas traktoriaus važinėjo didžiulis, beveik dviejų tonų svorio, tradicinis pyragas. Pusnuogiai Kalėdų Seneliai su Snieguolėmis lenktyniaudami lėkė Budapešto gatvėmis. Mieste termometro stulpeliai rodė apie nulį.

Užsitęsęs valdžios perdavimas Lenkijoje pasiekė finišo tiesiąją – Donaldas Tuskas su kompanija grįžo už valdžios vairo. Jei Briuselyje jo sugrįžimas sutiktas itin palankiai dėl proeuropietiškos jo pozicijos, Vilniuje nuotaikos gali būti santūresnės. Nes per praėjusį D. Tusko valdymą Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin šilti, o į Vilnių iš aukšto žvelgusi Varšuva norėjo auklėti lietuvius.

Suomija kitą savaitę pasirašys gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje, penktadienį pranešė suomių Gynybos ministerija. Pirmadienį Vašingtone gynybos ministras Antti Hakkanenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašys bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA), pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tuomet sutartį turi patvirtinti šios Šiaurės šalies parlamentai.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Briuselyje diskutuojant apie Ukrainos ateitį ES surengė neplanuotą „kavos pertraukėlę“ pagrindiniam šio klausimo priešininkui – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.  Juokingas epizodas įvyko po ketvirtadienį tris valandas trukusios diskusijos tarp Europos Sąjungos lyderių, praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu. „Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Kyjivui siekiant užsitikrinti tolesnę Vakarų paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį su netikėtu vizitu atvyko į Vokietiją, pranešė policija. Ukrainos prezidento atstovas spaudai  atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas teigė, kad kelionės tikslas – aplankyti JAV karinę bazę Vysbadene, iš kurios koordinuojama partnerių pagalba Kyjivui. Apie vizitą socialiniame tinkle „X“ taip pat užsiminė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Suomija vėl uždarys savo rytinę sieną su Rusija, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė.  Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ji buvo vėl atidaryta, tačiau dėl padidėjusio migrantų antplūdžio, dėl kurio Helsinkis kaltina Maskvą, Suomija nusprendė ją vėl užverti. „Šis reiškinys vėl prasidėjo ir mes uždarysime visą sieną“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.

Rumunų Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas šių bepiločių sudužo Rumunijos teritorijoje. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad atakų metų Rumunijos oro erdvę stebėjo naikintuvai ir kad radiolokatoriumi buvo aptiktas potencialus oro erdvės pažeidimas netoli Grindu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Danijos policija ir šalies žvalgybos tarnyba PET ketvirtadienį pranešė, kad per operaciją, kuria siekta užkirsti kelią planuotam išpuoliui, pareigūnai sulaikė kelis asmenis. PET ir kelių policijos apygardų pareigūnai šiuos asmenis sulaikė per ankstyvą rytą surengtus reidus keliose Danijos vietovėse. „Operacija buvo vykdoma remiantis įtarimais dėl rengiamo teroristinio išpuolio“, – nurodoma pranešime.  Daugiau informacijos apie šį atvejį nepateikta.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas, komentuodamas Vengrijos užsispyrimą blokuoti derybas dėl Ukrainos narystės ES bei 50 mlrd. eurų paramos šaliai, pripažino, kad bendrijos narėms jau įgriso toks Vengrijos valdžios institucijų elgesys. Apie tai rašo leidinys „Evropejska Pravda“, kurio žurnalistas Briuselyje su anonimiškumo sąlyga kalbėjosi su aukštu ES pareigūnu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią. Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Įtemptų Europos Parlamento (EP) posėdžių metu įstatymų leidėjai neretai pratrūksta vieni ant kitų, tačiau trečiadienio plenariniame posėdyje „garsus lojimas“ trumpam nutraukė politikų darbą. Netrukus po to, kai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen baigė savo kalbą, plenarinių posėdžių salėje pasigirdo garsus šuns lojimas, sukėlęs sumišusius įstatymų leidėjų žvilgsnius. Kai kurie jų net negalėjo sulaikyti juoko.

Popiežius Pranciškus trečiadienį pareiškė, kad norėtų būti palaidotas Romos Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, šalia mėgstamiausios Dievo motinos ikonos, o ne vienoje iš Vatikano grotų. Pontifikas, kuriam sekmadienį sukaks 87 metai, pareiškė, kad, nepaisant sveikatos problemų, dar negalvoja apie atsistatydinimą. Jis sakė, kad kitais metais planuoja vizitą į Belgiją, taip pat svarsto nuvykti į Polineziją ir gimtąją Argentiną.

Europos Sąjunga antradienį pateikė pasiūlymų, kaip apriboti užsienio vyriausybių kišimąsi į vidaus politiką. Visų pirma siūlomas reikalavimas, kad jų vardu dirbantys subjektai privalomai registruotųsi.  Šis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo panašaus JAV teisės akto – Užsienio agentų registracijos akto. Jis išsiskiria tuo, kad Bendrija ketina užtikrinti jo vykdymą baudomis, o ne baudžiamosiomis sankcijomis ar draudimais.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisija trečiadienį atblokavo Vengrijai skirtą 10,2 mlrd. eurų finansavimą. EK nurodė, kad Vengrija įvykdė pakankamai reformų, kad padidintų šalies teismų nepriklausomumą ir taip gautų galimybę naudoti šias lėšas.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės trečiadienį susitarė įsteigti centrinę įstaigą, kuri kovotų su pinigų plovimu ir užkardytų bandymus apeiti sankcijas. Naujoji institucija, vadinama Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA), taip pat kovos su terorizmo finansavimu. Tai bus centras, kuris, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, sieks užtikrinti, kad būtų veiksmingiau kovojama su tokia neteisėta veikla.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje numatyta nauja pagalba Kyjivui, pareiškė, kad Bendrija turi suteikti visapusišką ir ilgalaikę paramą Ukrainai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Varšuvos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Lenkijos parlamente antradienio vakarą įvykusio incidento, kuomet vienas įstatymų leidėjas gesintuvu užgesino Chanukos proga uždegtą žydų žvakidę. Kasmet Seime tradiciškai švenčiama žydų šviesos šventė Chanuka, kuria parodoma, kad Lenkija priima visas religijas. Tuo taip pat pagerbiama šalies žydų bendruomenė, kuri Antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją buvo didžiąja dalimi išnaikinta.