Europa

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad prie šalies šiaurės vakarinės sienos su naująja NATO nare Suomija bus dislokuojamos papildomos karinės pajėgos ir ginklų sistemos ir perspėjo, kad Maskva iš esmės yra pasirengusi branduoliniam karui. Duodamas antradienį vakare transliuotą interviu Rusijos valstybinei televizijai, V. Putinas sakė, kad įstojimas į NATO buvo „absoliučiai beprasmis žingsnis“, kuris neatspindi nacionalinių Suomijos interesų.

Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti.  Europos Parlamente Strasbūre šiam plataus masto reglamentui pritarė 523 įstatymų leidėjai.

Nėra blogesnio jausmo nei skalbti ir prisiminti, kad kažkas yra skalbiamo daikto kišenėje – ką gi tokiu atveju daryti? Tai gali kelti nusivylimą, jau nekalbant apie nerimą, ypač jei tai elektrinis daiktas ar popieriaus lapas, nes durelės paprastai užsirakina iki skalbimo pabaigos, tačiau vienas valymo guru atskleidė, kad yra „slaptas“ mygtukas, kuris jums atrakins dureles, skelbia portalas „Mirror“. Socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas Jeevesas, pasivadinęs Clean Freakz vardu, reguliariai dali...

Vokietijos sostinėje sudegė prieglauda, kurioje gyveno daugiau kaip 300 pabėgėlių ukrainiečių. Tai pranešė transliuotojas DW, remdamasis Pabėgėlių reikalų tarnybos (LAF) atstovu, rašo „Ukrinform“. Kaip pažymima, gaisras pabėgėlių centre, kuris yra buvusio Berlyno Tėgelio oro uosto teritorijoje, antradienį nusiaubė tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Prieglaudoje gyveno 301 pabėgėlis iš Ukrainos. Vietos valdžia informavo, kad aukų nėra.

Trečiadienį Danija pareiškė, kad per penkerius metus padidins išlaidas gynybai 5,9 mlrd. dolerių, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus, taip šalis viršys NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „2024–2028 m. vyriausybė planuoja padidinti išlaidas gynybai iš viso 40,5 mlrd. kronų“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. 2024 m. šalies išlaidos gynybai sudarys 2,4 proc. BVP ir viršys NATO 2 proc. tikslą, sakė premjerė Mette Frederiksen.

Berlyne penktadienį įvyks skubios Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovų derybos dėl Ukrainos, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Lenkija, viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių, ne kartą ragino savo Vakarų partneres padidinti išlaidas karinei pagalbai, Kyjivui kovojant su Rusijos invazija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų eskaluoti karą Ukrainoje ir galbūt išplisti į Šiaurės Atlanto aljanso nares. Per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais Turkijos vadovas sakė, kad Ankara toliau sieks atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kurį Turkija kartu su JT pasiekė tarp Kyjivo ir Maskvos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį susitikęs su Lenkijos lyderiais perspėjo, kad Rusija nesustos įsiveržusi į Ukrainą, ir paragino Kongresą patvirtinti gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Kyjivo kovai. „Privalome veikti, kol tiesiogine prasme dar nevėlu. Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos ties Ukraina.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gydytis į Vokietiją jau  atvežta daugiau kaip tūkstantis sunkiai sužeistų ar sergančių ukrainiečių. Neseniai į šalį atgabentas tūkstantasis pacientas, bendras jų skaičius pasiekė 1 022, tarp jų yra 692 kariai, kiti – civiliai, įskaitant vaikus, antradienį pranešė Vidaus reikalų ir Sveikatos ministerijos. Visoje Europos Sąjungoje priimti gydytis 3 137 ukrainiečiai.

Osle antradienį 87-erių Norvegijos karaliui Haraldui V buvo implantuotas nuolatinis širdies stimuliatorius, o karališkieji rūmai pranešė, kad procedūra praėjo sėkmingai.  Vyriausias tebevaldantis Europos monarchas kovo 3 dieną medicininiu lėktuvu iš Malaizijos, kur atostogaudamas pasigavo infekciją, buvo parskraidintas į Norvegiją.  Grįžęs į Norvegiją, jis buvo paguldytas į Oslo universitetinę ligoninę.

Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė drauge pirkti ginklų Ukrainai ir ragino didinti jų gamybą Europoje. „Ir toliau turime dėti pastangas užtikrindami Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau sutartume dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir paskui perduoti viską Ukrainai“, – sakė E. Macronas.

Antradienį Danijos vyriausybė paskelbė, kad skirs 2,3 mlrd. kronų (337 mln. JAV dolerių) sumokėti už artileriją, minosvaidžius ir amuniciją Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. Šiais dovanojamais pinigais bus sumokėta už Prancūzijos gamybos artilerijos sistemas „Caesar“ ir joms skirtus minosvaidžius bei amuniciją, visa tai finansuojama iš 69,1 mlrd. kronų fondo Ukrainai. „Ukrainai labai reikia artilerijos sistemų ir minosvaidžių“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pranešime.

Antradienį Vengrijos vyriausybė atmetė JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „siekia diktatūros“, ir dėl šio pasisakymo iškvietė JAV ambasadorių. Dviejų NATO sąjungininkių santykiai pastaraisiais metais šalti, Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą kritikavo Vengriją už glaudžius santykius su Rusija, už sprendimo priimti Švediją į NATO vilkinimą ir dėl demokratijos trūkumo.

Moldovos Respublika kaltina Rusiją, kad ši, planuodama separatistiniame Uždniestrės regione įrengti kelis balsavimo punktus, pažeidžia tarptautinę teisę. Taip pažeidžiamas Moldovos suverenumas ir teritorinis vientisumas, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kišiniove, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Ministerija pranešė išsikvietusi Rusijos ambasadorių Olegą Vaznecovą ir pateikusi jam oficialų protestą dėl atitinkamo sprendimo. O. Vaznecovas kalbėjo apie nepagrįstus kaltinimus.

Antradienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paskelbė sieksiantis pakeisti Jensą Stoltenbergą NATO generalinio sekretoriaus pareigose. „Nusprendžiau dalyvauti varžybose dėl NATO generalinio sekretoriaus pareigų“, – žurnalistams sakė K. Iohannisas ir pridūrė, kad „prisiima šį kandidatavimą Rumunijos vardu su visa atsakomybe“ bei žadėdamas „atnaujinti perspektyvą“ Aljansui svarbiu metu.

Vokietijoje konservatorių opozicija grasina pradėti parlamentinį tyrimą dėl kanclerio Olafo Scholzo atsisakymo siųsti į Ukrainą sparnuotąsias raketas „Taurus“. O. Scholzas tvirtino, kad tolimojo nuotolio raketų pristatymas Ukrainai rizikuotų tiesiogiai įtraukti Vokietiją į konfliktą su Rusija. Pasak kanclerio, vokiečių kariai privalėtų programuoti raketas.

Bukarešto teismas antradienį patenkino prašymą išduoti prieštaringai vertinamą interneto veikėją Andrew Tate'ą Jungtinei Karalystei dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais, tačiau tik po to, kai bus baigtas teismo procesas Rumunijoje atskiroje byloje.

Didžiojoje Britanijoje atliekamas tyrimas dėl vienos Hullo mieste veikiančios laidojimo paslaugų įmonės veiklos, įtariant, kad artimiesiems galėjo būti atiduoti ne jų mirusių artimųjų pelenai, rašo portalas „Anglija.lt“. Skelbiama, kad galėjo nukentėti šimtai artimuosius praradusių žmonių. Į atidarytą karštąją liniją jau paskambino 350 žmonių, skelbia britų spauda.

Latvija, reaguodama į padažnėjusius mėginimus nelegaliai kirsti sieną, stiprina saugumą pasienyje su Baltarusija, antradienį paskelbė Rygos vyriausybė. Latvijos pasieniečiams suteikti papildomi įgaliojimai šešiuose rytiniuose šalies regionuose. Policijai ir kariškiams nurodyta padėti apsaugoti sieną, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Naujosios priemonės galios šešis mėnesius iki rugsėjo 12 dienos.

Šį vakarą TV3 laidoje „TOP 3“ – trys visiškai skirtingos temos. Kodėl tuomet, kai visuomenė piktinasi dėl plynai kertamų miškų, ir paties Aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesys yra vertas atskiro tyrimo? Kokią žinutę siunčia vos pirmadienį įvykusių iškilmingų „Lietuvos garbės“ apdovanojimų herojai? Galiausiai, koks neregėtas skandalas neseniai supurtė Didžiąją Britaniją? O viskas prasidėjo nuo gražios progos – sekmadienį Jungtinėje Karalystėje minėtos Motinos dienos.

Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose antradienį rengiamas simbolinis balsavimas dėl prezidento Emmanuelio Macrono Ukrainos strategijos, augant politinei įtampai prieš Europos Parlamento rinkimus birželį. Po debatų Nacionalinė Asamblėja surengs neįpareigojamą balsavimą dėl vyriausybės strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, praėjusį mėnesį pasirašytą E. Macrono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Įgyvendinant ES karinės pagalbos Ukrainai misiją (EUMAM), Vokietijos federalinė gynybos ministerija jau apmokė daugiau nei 12 000 karių iš Ukrainos, socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „Daugiau nei 12 000 ukrainiečių karių dalyvavo Bundesvero kariniuose mokymuose pagal Ukrainos mokymų misijos EUMAM programą. Tarp jų yra gynėjai, valdantis vokiškus priešlėktuvinės gynybos tankus „Gepard“. Ačiū už svarbią paramą sunkiais laikais“, – rašoma įraše.

Lenkijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai paragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai apginkluoti. Bendras Radoslawo Sikorskio ir Jano Lipavskio straipsnis antradienį paskelbtas denik.cz svetainėje. „Kas turėtų padengti karo išlaidas – auka ir jos sąjungininkės ar agresorė? Negalime ieškoti pasiteisinimų, kai pagalbos taip labai reikia ir ji taip lengvai prieinama“, – argumentavo ministrai.

Po nemalonaus incidento, kai rusų šnipai įrašė keturių aukšto rango vadų pokalbį, Vokietijos karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerhartzas nurodė kariams sugriežtinti saugumo priemones. Telefoninės konferencijos, kurios metu aukštesniojo rango karininkai kalbėjosi apie galimybę prieš rusų pajėgas Ukrainoje naudoti raketas „Taurus“, įrašą paviešino Rusijos valstybinis transliuotojas RT. Šis incidentas Vokietijos vyriausybei pridarė daug nemalonumų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono strategija dėl Ukrainos antradienį bus pateikta simboliniam balsavimui parlamento žemuosiuose rūmuose, tvyrant politinei įtampai prieš birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Po debatų Nacionalinė Asamblėja (žemieji rūmai) surengs neįpareigojantį balsavimą dėl vyriausybės Ukrainos strategijos, įskaitant dvišalį saugumo susitarimą, kurį praėjusį mėnesį pasirašė E. Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pranešė, kad antradienį ES vykdomosios valdžios institucija rekomenduos valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl narystės su Bosnija ir Hercegovina. Šalis yra oficiali kandidatė į nares nuo 2022 metų, tačiau prieš pradėdama stojimo derybas su 27 valstybių bloku ji turėjo įgyvendinti daugybę svarbių reformų.

Sergančiam 87-erių Norvegijos karaliui Haraldui antradienį per procedūrą Osle bus įdėtas nuolatinis širdies stimuliatorius, pranešė karališkieji rūmai. Vyriausias Europos monarchas kovo 3 d. buvo repatrijuotas į Norvegiją specialiu lėktuvu, kai prieš tai per atostogas Malaizijos Langkavio saloje užsikrėtė infekcija. Po sugrįžimo jis buvo paguldytas į Oslo universitetinę ligoninę.

Europos Komisija antradienį rekomenduos Europos Sąjungos šalims narėms pradėti oficialias derybas su Bosnija dėl jos narystės bloke, paskelbė EK vadovė Ursula von der Leyen. Europos Parlamentui ji pasakė, kad Bosnija „rodo galinti atitikti narystės kriterijus ir įgyvendinti savo piliečių siekį būti mūsų šeimos dalimi“. „Dėl šios priežasties nuspręsime rekomenduoti [Europos Vadovų] Tarybai pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl prisijungimo“, – pridūrė U. von der Leyen.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, siekdamas patikinti svarbią NATO sąjungininkę Varšuvą, kad Vašingtono paramai jai nesusvyravo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kelios Prancūzijos valstybinės institucijos patyrė „beprecedenčio intensyvumo“ kibernetines atakas, tačiau vyriausybė sugebėjo suvaldyti jų poveikį, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Gabrielio Attalio biuras. „Į daugelį ministerijų tarnybų buvo taikytasi“ nuo sekmadienio, „naudojant gerai pažįstamas technines priemones, tačiau beprecedenčiu intensyvumu“, teigė G. Attalio biuras, nepateikdamas išsamesnės informacijos apie taikinius.

Latvių policijos viršininkas pirmadienį sakė, kad bus tikrinami per Rusijos prezidento rinkimus rusų ambasadoje Rygoje balsuosiančių Rusijos piliečių leidimai gyventi Latvijoje ir kad prireikus šie užsieniečiai bus deportuojami. NATO ir Europos Sąjungos narė Latvija, kurioje gyvena nemaža rusų bendruomenė ir kuri tvirtai remia Ukrainą, taip pat stebės prie Rusijos ambasados lauksiančius žmones, kad nebūtų jokių mėginimų šlovinti Maskvos karą Ukrainoje.

Nesibaigiančios diskusijos be sprendimų karo Ukrainoje metu silpnina Europą, kai karas taip arti, „turime veikti“. Tai interviu „Ouest-France“ pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis pritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimui dėl galimo Vakarų karių siuntimo į Ukrainą Rusijos kariuomenės puolimo akivaizdoje. „Dabar atėjo laikas diskusijai. Pokalbio pradžia naikina sau primestas raudonas linijas“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

31-erių JAV pilietis nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad pernai netoli garsiosios Noišvanšteino pilies Vokietijoje užpuolė dvi moteris ir vieną iš jų išprievartavo ir nužudė, o kitą pasikėsino nužudyti, pirmadienį pranešė teismas. Kemptono (Vokietija) teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Christophas Schwiebacheris pranešė, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra itin sunkus, todėl įkalinimo bausmė neturėtų būti sutrumpinta vos po 15 metų.

Neįgyvendinama svajonė, fantazija – tai tik dvi frazės, kurios pasigirsta, kai tik iškyla Europos ar Europos Sąjungos kariuomenės idėja. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pasidarė aišku – reikia stiprinti karinius pajėgumus.

Penki slidininkai, savaitgalį dingę be žinios Šveicarijos Alpėse, buvo rasti negyvi, pirmadienį pranešė Valės kantono policija. Dar vieno dingusio asmens paieškos tęsiamos. Paieškas sunkino prastos oro sąlygos, tačiau galiausiai į zoną pavyko išsiųsti gelbėtojų komandą, kuri vietoje „rado penkių iš šešių asmenų, apie kurių dingimą buvo pranešta, palaikus“, – nurodoma policijos ataskaitoje.

NATO narėms derėtų įsipareigoti gynybai išleisti 3 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP), vietoje šiuo metu galiojančio 2 proc. normatyvo, kreipdamas į Lenkijos nacionalinio saugumo tarybą pirmadienį Varšuvoje pasakė prezidentas Andrzejus Duda. A. Duda sakė tai pasiūlysiąs JAV prezidentui Joe Bidenui, kai antradienį susitiks su juo Vašingtone. 3 proc. turėtų būti mažiausias normatyvas, kurį derėtų nuolat vykdyti, teigė A. Duda.

COVID-19 pandemijos metu smarkiai sumažėjęs turistų skaičius vėl sparčiai auga ir šią vasarą viršys prieš pandemiją buvusį lygį. Su didžiuliu turistų srautu susiduriantys miestai imasi priemonių – įvesti papildomi mokesčiai turistams, ribojamos grupes, draudžiama naudoti garsiakalbius, o kai kur net rūkyti.

Vienas populiariausių Latvijos kurortų – Jūrmala. Pasirodo, kad ten galima pamatyti labai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, privačiame sklype pastatytą skulptūrą carui Petrui I. Ši skulptūra kelia ir daugybę aistrų tarp vietos gyventojų – žmonės ir pyksta, kad šitaip šlovinamas Rusijos caras, ir stebisi. Jūramloje taip pat galima pamatyti Putinui artimų oligarchų milijoninį turtą – ant jūros kranto pastatytas prabangias vilas ar sanatorijas, apjuostas aukštomis tvoromis.

Berlyne žuvo iš Belgijos atvykusi moteris ir jos 4 metų vaikas po to, kai 83 metų automobilio vairuotojas į juos rėžėsi, sekmadienį pranešė policija.  41-erių motina mirė ligoninėje, į kurią buvo nuvežta po to, kai šeštadienį pateko į avariją. Jos vaikas mirė tą patį vakarą po skubios operacijos, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa. Liudininkais tapę du giminaičiai buvo gydomi nuo šoko.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per interviu, kurį sekmadienį paskelbė šalies žiniasklaida, pareiškė, kad gegužę parlamentui bus pateiktas įstatymo projektas dėl pagalbinės savižudybės.

Londone šimtai žydų bendruomenės narių ir jų šalininkų sekmadienį surengė protesto akciją, norėdami paraginti išlaisvinti Izraelio įkaitus, kuriuos „Hamas“ kovotojai pagrobė per kruviną išpuolį praėjusį spalį. Protestuotojai pūtė šofaro ragus ir švilpė.  Londono centre ragų gaudesys skambėjo 1,55 minutės, taip pažymint 155 įkaitų nelaisvėje praleistas dienas.

Prancūzijos gelbėtojai sekmadienį ieškojo septynių žmonių, įskaitant du vaikus, dingusių po smarkios audros šalies pietuose. Manoma, kad potvynio srovė galėjo nunešti jų automobilius nuo kelių tiltų.  Keturių asmenų šeima, įskaitant du ketverių ir 13 metų vaikus, vėlų šeštadienio vakarą bandė važiuoti tiltu per Garono upę Dionso kaime, esančiame į šiaurę nuo Nimo, pranešė prefektūra.

Portugalijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai, o korupcijos skandalai ir ekonominiai sunkumai pakirto pasitikėjimą nuosaikiomis pagrindinėmis partijomis ir gali paskatinti nemažai rinkėjų pasirinkti radikalią dešiniųjų partiją.

Pastarieji dveji metai kandidatei į Europos Sąjungą Moldovai buvo sunkiausi ir neramiausi per daugiau nei tris dešimtmečius, nes ji susiduria su Rusijos keliamomis grėsmėmis įvairiose viešojo gyvenimo srityse, sako šalies užsienio reikalų ministras. Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pastarosios kaimynė Moldova susidūrė su daugybe krizių, kurios kartais kėlė nuogąstavimų, kad šalis taip pat atsidūrė Maskvos taikiklyje.

Pasaulyje, kuriame tvarumas ir gamtos grožis vis dažniau dominuoja keliautojų pasirinkimuose, Portugalijos Praia da Falésia paplūdimys tampa karūnos brangakmeniu ir užima pirmąją vietą prestižiniame „Tripadvisor“ 2024 m. geriausių paplūdimių sąraše. Šis įspūdingas balto smėlio ir spalvingų uolų ruožas pažymėtas kaip „geriausias pasivaikščiojimams ir saulės vonioms“, dar 2023 m. užėmė šeštąją vietą.

Londone sulaikytas vyras, kurio automobilis rėžėsi į miesto centre esančių Bakingamo rūmų vartus. Ginkluoti pareigūnai jį sulaikė incidento vietoje dėl nusikalstamos žalos, pranešė Metropolijos policija. Vėliau vyras buvo nugabentas į ligoninę. Skotland Jardo atstovas pareiškė, kad automobilis „trenkėsi į karališkosios rezidencijos vartus“ šeštadienį 2 val. 30 min. Pasak jo, pranešimų apie sužeistuosius negauta, incidento aplinkybės tiriamos.

Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie savo mokėjimo kortelę laiko mobiliojo telefono dėkle, telefono aparate užsirašo PIN kodą arba naudojasi tik mobiliąja bankininkyste, perskaitę šį atvejį, galbūt norėsite persvarstyti savo veiksmus, skelbia portalas „The Guardian“. Visai neseniai 28 metų sveikatos priežiūros specialistė Sami Souret maloniai padėjo vyrui, kuris paprašė paskolinti telefoną. Nepraėjus nė šešioms valandoms, jos 9 350 svarų sterlingų (apie 11 tūkst.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas slapta lankėsi Karakase ir su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro aptarė Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Sunday Times“. Pasak šaltinių, B. Johnsonas privačiu lėktuvu atskrido į Karakasą iš Dominikos Respublikos, kur atostogavo kartu su šeima. Iš viso Venesuelos sostinėje jis išbuvo mažiau nei parą.

Popiežius Pranciškus Šveicarijos televizijos šeštadienį paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje šalis „derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“. Visuomeninis transliuotojas RTS 87 metų pontifiko paklausė apie Ukrainoje vykstančias diskusijas, ar reikia pasiduoti Rusijos invazijai, ar tai tik įteisintų jėgos galią. „Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą bei derėtis“, – pareiškė jis vasario pradžioje duotame interviu.