Europa

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pokalbyje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu patvirtino artimiausiu metu apsilankysiantis Ukrainoje. V. Zelenskio diplomatinis patarėjas, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva tai pareiškė per Ukrainos televiziją, praneša „Ukrinform“. „P. Macrono vizitas į Ukrainą jau patvirtintas, ir šis vizitas bus svarbus“, – sakė I. Žovkva. Jis paskelbė šio vizito metu pasirašysiantis keletą dokumentų.

Atliktas tyrimas parodė, kad mažiau nei šešios valandos miego kiekvieną naktį yra susiję su 16 proc. didesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Ši tikimybė išliko didesnė net ir tada, kai žmonės sveikai maitinosi, o tai rodo, kad gera mityba negali kompensuoti miego trūkumo. Švedijos mokslininkai, stebėję beveik 250 tūkst.

Kandidatas į Lenkijos pietuose esančių Katovicų merus sako norintis, kad miestą valdytų superkompiuteris. Valstybinės rinkimų komisijos (PKW) interneto svetainėje 39 metų Marekas Strzalkowskis, dirbantis IT sektoriuje, nurodytas kaip vienas iš penkių kandidatų į merus. Penktadienį naujienų agentūrai PAP jis sakė, kad nori, jog Katovicai taptų pirmuoju Lenkijos miestu, kuriam vadovautų ne politikai, o superkompiuteris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ruošdamasis apsilankyti Gazos Ruože, šeštadienį paragino skubiai nutraukti ugnį krizės apimtame regione. „Svarbu, kad dabar būtų labai greitai pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, kuris sudarytų sąlygas paleisti įkaitus ir tuo pačiu leistų humanitarinei pagalbai pasiekti Gazą“, – sakė O. Scholzas prieš dviejų dienų kelionę į Jordaniją ir Izraelį. „Turime sudėtingą situaciją.

Velse kitą savaitę bus paskirtas pirmasis juodaodis lyderis, paaiškėjo šeštadienį paskelbus šios Jungtinės Karalystės dalies leiboristų lyderio rinkimų nugalėtoją. 50-metis Vaughanas Gethingas pakeis 69 metų Marką Drakefordą, kuris gruodį paskelbė, kad atsistatydina. Jis sakė, kad jam teks „garbė tapti pirmuoju juodaodžiu vadovu bet kurioje Europos šalyje“, kai kitą savaitę taps Velso pirmuoju ministru. „Šiandien verčiame naują puslapį mūsų tautos istorijos knygoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį vyksta dviejų dienų vizito į Artimuosius Rytus. Jis lankysis Jordanijoje ir Izraelyje, informuoja naujienų agentūra dpa. Pirmiausia jis vyksta į Jordaniją, o iš ten keliaus į Izraelį. Apie tai pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas. Tai jau antrasis Vokietijos kanclerio vizitas regione po to, kai 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įsiveržė į Izraelį.

2023 m. įvyko kelionių bumas – turistų skaičius daugelyje populiariausių vietų vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį. Tačiau nors turizmo pramonei tai gali būti palengvėjimas, keliautojai pastebi, kad jų mėgstamos vietos yra perpildytos ir per brangios.

Ilgalaikis COVID-19 gali pasireikšti bet kam, nepriklausomai nuo pirminės infekcijos sunkumo. Žurnale „Nature Reviews Microbiology“ 2023 m. sausį paskelbtame tyrime rašoma, kad šia lėtine povirusine būkle pasaulyje serga mažiausiai 65 mln. asmenų, o tai sudaro maždaug 1 iš 10 SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusių asmenų. Iš daugiau kaip 200 simptomų, susijusių su ilgalaikiu COVID-19, smegenų migla yra vienas iš labiausiai paplitusių ir ilgalaikių simptomų.

Suomijos vyriausybė penktadienį pareiškė norinti priimti laikiną įstatymą, kuriuo siekiama pažaboti vadinamąją „instrumentalizuotą migraciją“, padaugėjus migrantų, bandančių kirsti sieną.  Helsinkis teigia, kad Rusija migrantus naudoja kaip hibridinio karo įrankį.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad iškėlė baudžiamąją bylą Europos Parlamento narei Tatjanai Ždanokai dėl įtariamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Sausio pabaigoje Tarnyba sakė, kad nagrinės informaciją apie įtariamą T. Ždanokos bendradarbiavimą su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Šią savaitę Valstybė saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad tarnyba tiria T. Ždanokos veiklą vasario 22 dieną pradėtoje baudžiamojoje byloje.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) penktadienį stojo prieš specialų parlamento komitetą ir davė parodymus apie pažangios šnipinėjimo programinės įrangos pirkimą ir, kaip įtariama, neteisėtą naudojimą jo vadovaujamos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybėje. Įmonės „NSO Group“ programa „Pegasus“ buvo naudojama šnipinėjant partijos oponentų mobiliuosius įrenginius.

Įvairiose šalyse jau kelis mėnesius vykstant intensyviems protestams, Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė planus leisti Europos Sąjungos (ES) šalims narėms sušvelninti ūkininkams taikomus aplinkosaugos reikalavimus. „Žemės ūkio politika prisitaiko prie besikeičiančių realijų, – penktadienį pranešime pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas kritikuoja Rusijos prezidento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. A. Guterresas primena, kad bandymas neteisėtai aneksuoti šiuos Ukrainos regionus pagal tarptautinę teisę negalioja, penktadienį Niujorke sakė jo atstovas Stéphanas Dujarricas. „Jungtinės Tautos toliau remia Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose“, – pažymėjo jis.

Rytų Ukrainoje, pasak Vokietijos žiniasklaidos, nuo Rusijos artilerijos ugnies žuvo vokiečių kovotojas. 37 metų vyras dirbo su bepiločių žvalgybos daliniu ir žuvo, kai ketvirtadienį po tiesioginio smūgio įgriuvo slėptuvė, kurioje jis buvo. Apie tai panešė žiniasklaidos grupės „Redaktionsnetzwerks Deutschland“ (RND) laikraščiai, remdamiesi Ukrainos teritorinės gynybos tarptautiniu legionu. Tai yra savanorių užsienio kovotojų dalinys.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pabrėžė vieningą trijų šalių poziciją dėl karo Ukrainoje. „Šiandien kalbėjome vienu balsu – pirmiausiai mūsų žemyno, mūsų šalių saugumo klausimais ir visa tai, žinoma, karo kontekste“, – sakė D. Tuskas penktadienį Berlyne.

Didžiojo septyneto (G7) šalys penktadienį įspėjo Iraną, kad įves „reikšmingas“ naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistinių raketų, skirtų naudoti Ukrainoje. „Pakartojame savo raginimą trečiosioms šalims nedelsiant nutraukti materialinę paramą neteisėtam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą arba jums teks patirti didelių nuostolių“, – sakoma grupės, kuriai priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Kanada, pareiškime.

Dėl Lenkijoje vykstančių ūkininkų protestų sekmadienį rytų Vokietijoje, netoli pasienio miesto Frankfurto prie Oderio, gali būti blokuojamas automobilių eismas, pranešė policijos atstovas. Lenkijos ūkininkai planuoja blokuoti greitkelį nuo Swiecko sankryžos iki Vokietijos sienos, pranešė greitkelio operatorius. Jų protestas turėtų baigtis trečiadienį 22 val. Nuo 13 val. vairuotojai bus nukreipiami kitais keliais, penktadienį sakė policijos atstovas.

Anglijoje jau 133-ią kartą vyko viena didžiausių šunų parodų pasaulyje. Joje galima išvysti daugiau nei 200 veislių gražuolių. Iš viso – daugiau nei 24-is tūkstančius šunų. Anglijoje prasidėjo viena didžiausių šunų parodų pasaulyje, kurioje dalyvauja daugiau nei 24 tūkstančiai keturkojų. Parodos organizatoriai sako: labiausiai didžiuojasi tuo, kad šeimininkai į šią parodą užregistravo daugiau nei 200 šunų veislių. Atvyko net rečiausi šunys „Iš viso net 222-i veislės.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto: tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, kai ji pasirodė 2008 metais.

Italijos konkurencijos ir rinkos institucija (AGCM) ketvirtadienį platformai „TikTok“ skyrė 10 mln. eurų baudą, nurodydama, kad itin populiari vaizdo įrašų programėlė nepakankamai apsaugojo nepilnamečius. „Bendrovė neįdiegė tinkamų platformoje skelbiamo turinio, ypač to, kuris gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui, stebėsenos mechanizmų“, – teigiama AGCM išplatintame pareiškime.

Latvijos valdžios institucijos gali deportuoti 800 rusų, kurie neturi teisės likti šalyje. Apie tai TV3 sakė Latvijos Migracijos departamento atstovė Madara Puke. „Šiuo metu 800 žmonių nėra gavę teisės gyventi Latvijoje. Jie nepateikė prašymų nei nuolatiniam, nei laikinam gyvenimui... Informaciją apie šiuos asmenis perdavėme Valstybės sienos apsaugos tarnybai tolesniam patikrinimui. Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar šie žmonės vis dar yra Latvijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Dėl rimtų smurto ir priekabiavimo atvejų Belgijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis maždaug 30 karių būrys bus išformuotas, ketvirtadienį pranešė belgų gynybos ministrė. Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder) nurodė, kad keliems asmenims jau paskirta apsauga, o įtariamieji yra atleisti arba perkelti į kitus padalinius. Ji teigė, kad šalies kariuomenėje nėra vietos jokiam seksizmui, rasizmui ar ekstremizmui.

Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvas, kuriuo skrido JK gynybos ministras, šią savaitę prarado ryšio signalą, kuris buvo nuslopintas, orlaiviui esant netoli Rusijos teritorijos, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.

Didelė dauguma NATO šalių ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą neįgyvendino 2014 m. Aljanso nubrėžto tikslo skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pristatyta ataskaita, tik 11 NATO narių iš 31 pernai įvykdė karinių išlaidų tikslą. Kai kurios kitos nuo tikslo smarkiai atsiliko. Pačiame gale rikiuojasi tokios šalys kaip Ispanija (1,24 proc.), Belgija (1,21 proc.

Baiminamasi, kad iš Libijos į Europą plaukusiam guminiam laiveliui patekus į bėdą, galėjo žūti dešimtys žmonių. Jūrų gelbėtojai iš Europos labdaros organizacijos „SOS Méditerranée“ ketvirtadienį pranešė iš laivo, kuris dėl variklio gedimo keletą dienų dreifavo Viduržemio jūroje, išgelbėję 25 asmenis. Išgelbėtieji sakė, kad kelionės metu maždaug 60 žmonių žuvo.

Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą. Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Macronas užsimena apie savo karius Odesoje Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.

NATO šiuo metu nejaučia jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos, kadangi Maskva beveik visas savo sausumos pajėgas yra sutelkusi kariauti Ukrainoje. Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė per Briuselyje surengtą spaudos konferenciją, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie provokuojančius Rusijos pareiškimus ir grasinimus prie sienos su Suomija sutelkti daugiau karinių dalinių. „Suomija dabar yra saugesnė nei iki prisijungiant prie aljanso.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Europos Sąjunga ir NATO ketvirtadienį pareiškė, kad rinkimai Rusijoje, per kuriuos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas bus perrinktas prezidentu, nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

Italijos konkurencijos agentūra ketvirtadienį skyrė platformai „TikTok“ 10 mln. eurų baudą, sakydama, kad populiarioji vaizdo įrašų programėlė nesugebėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečių saugumo. „Bendrovė nesugebėjo įdiegti tinkamų mechanizmų stebėti platformoje talpinamą medžiagą, ypač tą, kuri gali kelti grėsmę nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų saugumui“, – pranešime spaudai nurodė priežiūros agentūra AGCM.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasitelkė naują galingą skaitmeninį įstatymą daryti spaudimui „TikTok“ ir dar septynioms interneto platformoms dėl dirbtinio intelekto (DI), taip pat ir vadinamosios sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake), keliamo pavojaus artėjantiems rinkimams 27 šalių bloke.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas. „Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Pastaraisiais mėnesiais per rytinę sieną į Suomiją atvyko kelios dešimtys prieglobsčio prašytojų, kurie gali kelti grėsmę šalies vidaus saugumui. Tai portalui „Yle“ pareiškė Centrinės kriminalinės policijos atstovai. Pasak pareigūnų, grėsmę saugumui gali rodyti daug veiksnių.

Estijoje gyvenantys Rusijos opozicionieriai taip pat gali tapti išpuolių, panašių į tą, kuris buvo surengtas Vilniuje prieš Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą, aukomis. Kaip rašo portalas ERR, Estija iki šiol nesuteikė apsaugos Rusijos opozicijos nariams. Vienas iš jų - Arkadijus Babčenka. Jis Rusijoje pripažintas užsienio agentu ir įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prieš kelerius metus vyras gavo prieglobstį Estijoje.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Lenkija atšaukia 50 savo ambasadorių, naujajai vyriausybei stengiantis sustiprinti savo diplomatines misijas sudėtingu laikotarpiu, trečiadienį pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija. Visi šie diplomatai buvo paskirti ankstesnės dešiniųjų administracijos. Ankstesnė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė valdė aštuonerius metus, iki praėjusių metų gruodžio.

Vokietijoje žiauriai nužudyta 27 metų ukrainietė, o jos motinos ir mažos dukrelės iki šiol nepavyksta rasti, praneša UNIAN. Manheimo policijos ir leidinio „Bild“ duomenimis, jaunos pabėgėlės iš Ukrainos kūnas buvo rastas prie Reino upės dambos netoli Hokenhaimo miesto. Nužudytos moters motina ir vos penkių savaičių naujagimė duktė dingo be žinios, jų ieškoma. Manoma, kad 51 metų Marina Stecenko gali būti savo dukters nužudymo liudininkė. Speciali komisija tiria nusikaltimo aplinkybes.

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM.

Buvo laikas, kai NATO, rengdama savo karinius manevrus, stengdavosi vengti tiesioginio Rusijos paminėjimo. Ne tik dėl to, kad bijojo provokacijų. Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visa tai pakeitė. Dabar Aljanso pratybose galvojama apie Maskvą. Vienas iš pagrindinių pratybų „Steadfast Defender“ tikslų – atgrasyti Rusiją. Tai didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių ir kurios per ateinančius kelis mėnesius vyks visame rytiniame Europos flange.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Kroatija trečiadienį pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl aštuonių karinių sraigtasparnių „Blackhawk“, pranešė kroatų naujienų agentūra „Hina“, Balkanų šalims siekiant sustiprinti savo kariuomenes po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Kroatija, kuri yra NATO narė nuo 2009-ųjų, padovanojo Ukrainai dalį savo arsenalo, įskaitant sovietinių laikų sraigtasparnius.

Trečiadienį popiežiui Pranciškui vykstant į kassavaitinę bendrąją audienciją papamobiliu, vėjas sugalvojo papokštauti. Bevažiuojant vėjo gūsis nupūtė popiežiaus kepurę ir jam kelionę į Šventojo Petro aikštę Vatikane teko tęsti be jos.  Į audienciją popiežius atvyko be kepurės Užfiksuotame vaizde matyti, kad po šitokio vėjo pokšto popiežius kiek sutriko – žvalgėsi, kur nuskrido kepurė ir tęsė kelionę į bendrą audienciją be jos.

Europos Sąjunga (ES) panaikino sankcijas rusų milijardieriui Arkadijui Voložui.  Populiariausios Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ įkūrėjo pavardė kartu su dar vienuolikos asmenų išbraukta iš sankcijų sąrašo. Tai nurodoma kovo 12 d. ES paskelbtame dokumente, kuriuo remiasi n–tv.de. ES 2022 m. birželį pritaikė sankcijas A. Voložui, argumentuodama, kad „Yandex“ propaguoja vyriausybei palankius naratyvus ir mokėdama mokesčius finansuoja karą prieš Ukrainą.

Lenkijos ūkininkams blokuojant Ukrainos sieną, šioje šalyje dirbančios lenkų bendrovės patiria šimtų milijonų JAV dolerių nuostolius, kalbėdamas per Ukrainos krizių spaudos centre surengtą spaudos konferenciją pasakė Tarptautinės Lenkijos verslininkų Ukrainoje asociacijos pirmininkas Szymonas Waszczynas. „Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos abejų šalių įmonės patiria, nesugebėdamos pristatyti prekių ir įvykdyti sutarčių.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų 27 ES valstybių narių atstovai Briuselyje vykusiame susitikime susitarė dėl Europos taikos priemonės fondo pertvarkymo. Susitikimo metu ES valstybės narės sudarė susitarimą bendrai suteikti Ukrainai 5 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos. „ES tebėra pasiryžusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad šalis gautų karinę įrangą, kurios jai reikia gynybai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.

Stambulo teismas dvejus su puse metų kalėti nuteisė katę tyčia nužudžiusį vyrą, trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Teismas taip pat uždraudė vyriškiu išvykti iš šalies. Šis nuosprendis nėra galutinis. Teismui pateiktoje saugumo kamerų užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip vyras lifte keletą minučių gainioja ir spardo benamę katę vardu Eros, kol ši pargriuvo ant žemės be gyvybės ženklų. Sausio 1 d. įvykęs incidentas sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.

Lenkų ūkininkai trečiadienį pranešė, kad nuo penktadienio ketina blokuoti sienos perėjimo punktą su Slovakija. Ūkininkai paskelbė, kad blokados metu leis per valandą sieną kirsti vienam sunkvežimiui. Protestas susijęs su grūdų įvežimu iš Ukrainos ir su Europos Sąjungos žaliojo kurso programa. Apie protestą, kurio metu buvo užblokuotas sienos perėjimo punktas prie Chyžno kaimo, buvo oficialiai pranešta Lenkijos pietuose esančios Jablonkos vietos pareigūnams.