Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.
Varšuvos valdžia neseniai patikrino turimas slėptuves nuo bombų; paaiškėjo, kad tik 4 proc. miesto gyventojų galėtų pasislėpti nuo galimo bombardavimo, rašo „Politico“.
Tikimasi, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir metro stotys taip pat bus naudojamos kaip slėptuvės, tačiau joms reikės papildomos įrangos, įskaitant vandenį ir atsarginį maitinimą.
Iš viso 7 mln. kvadratinių metrų patalpų galėtų būti iš dalies pakeista paskirtis, nurodo Varšuvos meras R. Trzaskowskis.
Slėptuvių Vilnius neturi
Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo.
O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų. Vis dėlto civilinės saugos valdyba aiškina, kad kilus karui slėptuvės būtų skirtos tik vadavietėms, o civiliai turėtų slėptis priedangose. Karo specialistai kraupsta nuo tokių pareiškimų, nes priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo.
Rusams kasdieną bombarduojant ir apšaudant Ukrainą, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad vos trisdešimt kilometrų nuo Baltarusios sienos esanti mūsų sostinė neturi nė vienos slėptuvės. Mero žodžius kartoja ir savivaldybės darbuotojai.
„Slėptuvių neturim šiai dienai. Nė vienos“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Viską po sovietmečio pardavė
Civilinės saugos valdyba kartoja, kad slėptuvės skirtos tik vadavietėms, įstaigoms, kad šios kilus karui galėtų tęsti darbą. Civiliai turės tenkintis priedangomis.
„Gyventojas, kuris neturi privalomų užduočių, tiesiog nori apsaugoti savo gyvybę, sveikatą ir turtą, jis gali trumpam pasislėpti tame rūsyje, kuris šiek tiek pritaikytas labiau“, – teigia Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė apgailestauja, kad slėptuvių civiliams neturi, visas jas po sovietmečio išpardavė.
„Bet kokiu atveju jos tikrai būtų naudingos, bet fiziškai mes jų neturim. Būtų gerai, kad jos būtų ir galėtume administruoti, bet jeigu jų nėra, tiesiog nėra. Ir nieko čia nepadarysi“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Panevėžyje – vienintelė iki šiol savivaldybei priklausanti slėptuvė. Anksčiau ji priklausė ugniagesiams gelbėtojams.Tokioje slėptuvėje teoriškai galėtų slėptis žmonės, tačiau ją reikėtų remontuoti.
„Nėra keista elektros instaliacija, nėra vėdinimo sistemos, nėra papildomos elektros šaltinio. Neabejoju, kad tos durys įėjimo turėtų būti keičiamos. Tai yra pasenę dalykai“, – teigia Panevėžio savivaldybės atstovas Justas Laurinavičius.
Reikia pabrėžti, kad priedangų niekas specialiai nestatė. Tai yra jau dabar esantys pastatai, kurie civilinės saugos specialistų požiūriu atitinka reikalavimus ir kelias valandas gali būti laikinas prieglobstis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
LT kas? Nusamdys imone pirks vieshuosius... galu gale gausis 5milijardai grioviui. Ar ne taip pedo koncervai?
