Joje nuo cheminio ginklo atakos turėjo slėptis Klaipėdos komunistų grietinėlė. Buvusių civilinės saugos slėptuvių įvertinimo komisijos narys Marius rakino vienos tokių duris. Paskutinį kartą oficialiai žmogaus koja ten žengusi buvo net prieš kelis dešimtmečius.
Slėptuvės grindis semia vanduo. Įtarę, kad taip gali būti, komisijos nariai apsiavė guminius batus. Budėtojo kabinete sovietmečiu statytoje slėptuvėje nuo cheminio ginklo atakos turėjo slėptis Klaipėdos komunistų grietinėlė. Matomi ilgi ir tamsūs koridoriai. Elektros seniai nėra, tad užkaborius galima išvysti tik šviečiant prožektoriais ir žibintuvėliais.
Iš kur sunkiasi vanduo – neaišku. Virš slėptuvės stovi benamiams skirti moduliniai nameliai, tad komisijos nariai įtaria, kad įrengiant šių infrastruktūrą buvo pažeistos lietaus nuotekų sistemos. Tad slėptuvėje išlikę daiktai bei apdaila ėmė pelyti.
Už atrodo niekuo neišsiskiriančių durų yra labai įdomus dalykas – vieno iš funkcionierių kabinetas. Laikas ten tarsi sustojęs. Apipelijęs fotelis, stalas, ryšio priemonės ir daugiau telefonų kritiniams atvejams.
Slėptuvės plotas – 600 kvadratinių metrų. Per 30 įvairių patalpų. Varstydami jų duris komisijos nariai žengia gilyn į tamsą. Pilnos dėžės dujokaukių. Ant sienų susiraitę nuo drėgmės kabo įvairiausi sąrašai.
Išlikę ir įrodymų, kad slėptuvė kažkiek atnaujinta jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – 1994-ųjų, jau nebeegzistuojančios įmonės „Telekomo“ objektų sąrašas. Ventiliacijos sistema. Staiga, tik diskusijų pertraukiamoje tyloje pasigirsta apokaliptinius filmus primenantis garsas.
Pasirodo, pradėjo veikti ventiliacinis generatorius. Kojas semiantis vanduo ir veikianti technika – blogas darinys, tad patalpos ištuštėja akimirksniu.
Dabar komisija spręs, ką su slėptuve daryti toliau bei kiek lėšų reiktų jai sutvarkyti. Prieš gerą pusmetį buvo kilusi diskusija ten įrengti muziejų.
„Tie planai, aišku, buvo atidėti gerokai tolimesniems laikams, nes čia investicijos, puikiai suprantam, bus nemažos. Dabar, kai situacija keičiasi, poreikis yra ne tik turistiniams maršrutams, bet ir civilinei saugai, tai prioritetas bus aukštesnis“, – sako komisijos pirmininkas Gintaras Neniškis.
Tokia slėptuvė yra viena didžiausių Klaipėdoje. Tačiau yra dar 39-ios mažesnės ir išsibarsčiusios po visą uostamiestį. Pusė jų priklauso savivaldybei. Tad komisija žada visas apžiūrėti ir tada spręsti, kurias atnaujinti. Didesnės nei 200 kvadratinių metrų yra septynios, tad pirmiausia dėmesys bus skirtas joms.
