Europa

„Ryanair“ iškėlė baudžiamąją bylą keleiviui, kuris skrydžio į Ispaniją metu žodžiu įžeidinėjo įgulos narius ir prisistatė esąs Jungtinių Tautų diplomatas, rašoma „The Independent“. Incidentas įvyko sausio 17 d. „Ryanair“ reisu FR2001, kuris turėjo išskristi iš Lansarotės Kanarų salose į Santjago de Kompostela Ispanijos žemyninę dalį. Įlipęs į lėktuvą keleivis, kuris teigė esąs JT diplomatas, turintis „diplomatinį imunitetą“, bandė užimti ne jam skirtą vietą.

Vokietijos parlamento aukštieji rūmai Bundesratas penktadienį pritarė Konstitucijos pataisai, atveriančiai kelią 500 mlrd. eurų finansiniam paketui, skirtam gynybos, infrastruktūros ir klimato iniciatyvoms finansuoti. Kaip pranešama, šią pataisą palaikė 53 parlamentarai iš 69. Buvo reikalinga dviejų trečdalių dauguma. Anksčiau šią savaitę panašus balsavimas taip pat vyko Bundestage.

Gaisro elektros pastotėje, dėl kurio buvo uždarytas Londono Hitrou oro uostas, tyrimui vadovauja policijos kovos su terorizmu padalinys, penktadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) sostinės policija. „Atsižvelgiant į pastotės vietą ir šio incidento poveikį ypatingos svarbos nacionalinei infrastruktūrai, tyrimui dabar vadovauja Londono kovos su terorizmu komanda“, – sakė Londono policijos atstovas.

Po Stambulo dar keli miestai Turkijoje uždraudė demonstracijas. Sostinėje Ankaroje penkias dienas – iki antradienio imtinai – galios demonstracijų ir susirinkimų draudimas, pranešė gubernatoriaus biuras. Demonstracijų draudimas paskelbtas ir Izmire. Po Stambulo mero Ekremo Imamoglu sulaikymo čia  protestuoti draudžiama iki sekmadienio.

Gigi Pescheria slapyvardžiu pasivadinęs pramoginio turinio tinklaraštininkas, anot „Metro“ yra italas Luigi Pisacane. Šiuo metu jis turi daugiau nei 1,7 mln. sekėjų „TikTok“ ir mėgaujasi savo stulbinamu panašumu į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Prieš V. Zelenskiui tapus vienu labiausiai žinomų pasaulio lyderių, italas tapo populiarus dėl savo skambios frazės „Buongiorno pescheria“ ir humoristinių vaizdo įrašų apie savo žuvų pardavėjo darbą.

Praėję metai migrantams buvo pražūtingiausi – visame pasaulyje žuvo beveik 9 000 žmonių, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos, šią tragediją pavadindamos „nepriimtina ir išvengiama“. „2024 m. migracijos metu visame pasaulyje žuvo mažiausiai 8 938 žmonės“, o žuvusiųjų skaičius rekordines aukštumas pasiekė jau penktus medus iš eilės, pranešė JT migracijos agentūra.

Vokietijos muitinė konfiskavo Rusijos šešėliniam laivynui priklausantį sugedusį tanklaivį „Eventin“, kuris nuo sausio yra išmetęs inkarą prie Riugeno salos. Apie tai pranešė leidinys „Der Spiegel“. Laivas ir jo krovinys – apie 100 000 tonų naftos, kurios vertė daugiau kaip 40 mln. eurų, esą taps Vokietijos nuosavybe. Vokiečių institucijos dabar svarsto, kaip išpumpuoti naftą ir ką daryti su tanklaiviu.

Gaisras elektros pastotėje, dėl kurio teko uždaryti Hitrou oro uostą, kontroliuojamas, penktadienį pranešė Londono ugniagesiai. „Tai buvo labai matomas ir reikšmingas incidentas, o mūsų ugniagesiai nenuilstamai dirbo sudėtingomis sąlygomis, kad kuo greičiau suvaldytų gaisrą“, – sakė Londono ugniagesių brigados komisaro padėjėjas Patas Goulbourne'as. „Dėl jų pastangų ir koordinuoto kelių agentūrų atsako gaisrą pavyko suvaldyti, užkirstas kelias tolesniam jo plitimui“, – teigė jis.

Ankstų penktadienio rytą uždarius judriausią Europoje Londono Hitrou oro uostą, Lietuvoje vykdomiems skrydžiams poveikis nejaučiamas, sako Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.   „Jokio poveikio Lietuvos oro uostuose vykstantiems skrydžiams nefiksuojame“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.  Pasak jo, skrydžių krypčių į Londono Hitrou oro uostą iš Lietuvos oro uostų nėra.

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės su savo istorija, tradicijomis ir kultūra, ir šią įvairovę būtina gerbti, tačiau tai nereiškia, kad ES sprendimai dėl Ukrainos turėtų būti blokuojami vien todėl, kad Vengrijos nuomonė šiuo klausimu skiriasi nuo likusių 26 šalių įsitikinimų. Taip pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Tarybos posėdžiui surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ET pirmininkas António Costa.

Dėl netoliese esančioje elektros pastotėje kilusio didelio gaisro sutrikus elektros tiekimui, penktadienį ryte uždarytas judriausias Europoje Didžiosios Britanijos Heathrow oro uostas Londone. Skrydžių sekimo svetainės „FlightRadar24“ duomenimis, keletas skrydžių jau dabar nukreipiama į kitus oro uostus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planuojamą surengti naują šalių, norinčių padėti užtikrinti galimą Ukrainos ir Rusijos taikos sutartį, viršūnių susitikimą. Pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimui, E. Macronas pranešė, kad kitą ketvirtadienį Paryžiuje įvyks dar vienas Ukrainos viršūnių susitikimas. Jame turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakė E. Macronas.

Aukščiausiojo rango Maskvos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu su vizitu atvyko į Šiaurės Korėją, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. „Šoigu atvyko į Pchenjaną“, – pranešė TASS.

Dėl netoliese esančioje elektros pastotėje kilusio didelio gaisro sutrikus elektros tiekimui, penktadienį ryte uždarytas judriausias Europoje Didžiosios Britanijos Heathrow oro uostas Londone. Skrydžių sekimo svetainės „FlightRadar24“ duomenimis, keletas skrydžių jau dabar nukreipiama į kitus oro uostus.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad po didžiausių šaudynių šalyje, per kurias žuvo 10 žmonių, skirs 300 mln. kronų (27 mln. eurų) saugumo priemonėms mokyklose. Vasario 4 dieną 35-erių Rickardas Anderssonas (Rikardas Andersonas) įėjo į suaugusiųjų mokymo centrą „Campus Risbergska“ Erebru mieste ir nušovė 10 žmonių. Vėliau vyras ginklą nukreipė į save.

Briuselio biurokratai kalba apie būtinybę ruoštis karui ir taip atgrasyti Putiną. Ryžtingus žodžius lydi pompastiškai paskelbtas 800 milijardų eurų vertės planas. Tiek Europos Komisija (EK) numatė Europos ginklavimuisi, tačiau po įspūdingais planais slepiasi nepagražinta realybė – pasirodo, kad viskas, ką EK pasiūlė, tai tik pusantro šimto milijardo lengvatinių paskolų fondą.

 Lenkija išleido beveik 323 mln. zlotų (77 mln. eurų) karo nuniokotai Ukrainai skirtai ryšių sistemai „Starlink“, ketvirtadienį pranešė lenkų Skaitmeninimo ministerija po aršaus Elono Musko ir Lenkijos užsienio reikalų ministro ginčo internete.

Daugiau nei pusė europiečių JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko „Europos priešu“, rodo aštuoniose didžiausiose ES šalyse ir Danijoje atlikta apklausa. 4 iš 10 europiečių taip pat teigia, kad JAV prezidentas „elgiasi kaip diktatorius“, rašoma „Politico“. Apklausa, kuria siekta išsiaiškinti Europos piliečių požiūrį į transatlantinius santykius ir saugumo klausimus prieš šiuo metu vyksiantį Europos Vadovų Tarybos aukščiausio lygio susitikimą, 51 proc.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas dėl Ukrainos turės būti ginamas, kad Rusija jo nepažeistų. „Jei susitarimas bus sudarytas, jis turi būti apgintas, nes praeityje buvo susitarimų, kuriuose nebuvo saugumo priemonių, ir (Rusijos vadovas Vladimiras) Putinas į juos nekreipė dėmesio“, – naujienų kanalui „Sky News“ nurodė jis.

Latvija yra pasirengusi trauktis iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jos prioritetas – saugumas regione. Tai ketvirtadienį Strasbūre pareiškė Saeimos vadovė Daiga Mieriņa, kuri per Europos parlamentų pirmininkų konferenciją susitiko su Kanados parlamento Bendruomenių Rūmų pirmininku Gregu Fergusu.

Teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę atsisakyti Amerikos karinio vadovavimo NATO. JAV generolas, prižiūrintis Aljanso operacijas Europoje, teigė, jog Pentagonas svarsto atsisakyti šio vaidmens, rašoma „The Times“. Tuo tarpu NATO baiminasi, kad jei toks žingsnis bus patvirtintas, JAV sumažins savo vaidmenį Aljanse.

Budapeštas nepritaria Ukrainos integracijai į Europos gynybos struktūras, nes laiko šią šalį buferine zona tarp Europos ir Rusijos, kovo 20 d. paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka, rašoma „Kyiv Independent“. „Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po truputį grįžta į dėmesio centrą, rašo „Bloomberg“. Tai vyksta tuo metu, kai Donaldas Trumpas savo geopolitiniais manevrais trikdo sąjungininkus. E. Macronas praėjusią vasarą prarado daugumą parlamente po nesėkmingų pirmalaikių rinkimų. Kelis mėnesius jis sprendė vidaus krizes.

Vakarų šalių karinių pajėgų vadams ketvirtadienį susirinkus Didžiojoje Britanijoje, kad aptartų būdus apsaugoti Ukrainą, Kremlius apkaltino Europos šalis, neva šios, vietoje to, kad siektų taikos, planuoja „militarizuotis“. Nuo tada, kai sausį Donaldas Trumpas sėdo į JAV prezidento kėdę, didžiosios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją ir JK, siekia padidinti išlaidas gynybai, baimindamosi, kad JAV nebėra pasirengusios ginti Europą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, po trečiadienį pristatytų Bendrijos gynybos gairių, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip vertina „iki 2030-ųjų Rusija gali būti pasirengusi Vakarų šalių puolimui“ teiginį, pažymėjo, kad „situacija yra rimta“ ir pristatė Lietuvos gynybinius planus. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad šiuo metu turime visas priemones pasiruošti galimai agresijai iš Rytų.

Paaiškėjo, jog už dirbtinį intelektą atsakingas Didžiosios Britanijos mokslo ir technologijų sekretorius, kreipėsi į „ChatGPT“, prašydamas politinių patarimų. Tai patvirtino ir vyriausybės atstovas spaudai, tačiau teigė, jog „tai nepakeičia išsamių patarimų, kuriuos jis įprastai gauna iš pareigūnų“, rašoma „The Independent“. Įrašai rodo, kad Peteris Kyle‘as klausė dirbtinio intelekto roboto, kodėl mažosios įmonės Didžiojoje Britanijoje lėtai diegia šią technologiją.

Socialiniame tinkle „X“ plinta neeilinis vadeliotojo poelgis su turistais, kurie esą nesusimokėjo už pavežėjimą karieta. It virusas plintančiame vaizdo įraše iš Dublino, Airijos, matyti, kaip įniršęs vadeliotojas įspraudžia į kampą esą už pavežėjimą karieta nesusimokėjusius amerikiečius ir pasiėmęs botagą juos plaka, iki kol jie sutinka susimokėti. „Mokėkit dabar, sumokėkit dabar pat man į banko sąskaitą“, – rėkė įniršęs vadeliotojas. „Aš turiu pinigus.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, tai nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.

Nustatyta, jog vyras, kuris kovo 17 d. apie 7.20 val. ryto siautėjo prie uždarytų įlaipinimo vartų Dublino (Airija) oro uoste ir atsidūrė baudžiamajame teisme, yra lietuvis. Dėl šio įvykio pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ vėl ragina nustatyti leistiną alkoholio ribą prieš skrydį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais kalbėsis apie žemyno gynybos stiprinimą, konkurencingumo didinimą, paramą Ukrainai. Dieną prieš Bendrijos lyderių susitikimą Europos Komisija pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių. Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė toliau taisosi, trečiadienį pranešė Vatikanas, atkreipdamas dėmesį, kad 88-erių pontifikas ligoninėje jau apsieina be burną ir nosį dengiančios kvėpavimo kaukės. Pranciškui nebereikia neinvazinės mechaninės ventiliacijos, o „intensyvios deguonies terapijos reikia mažiau“, vakariniame biuletenyje apie popiežiaus sveikatą rašė Vatikanas. „Motorinė ir kvėpavimo takų fizioterapija tebėra veiksminga“, – pridūrė jis.

Latvijoje toliau didėja socialinių tinklų populiarumas, o domėjimasis televizija, radiju ir spausdintiniais leidiniais mažėja arba nesikeičia. Tokią išvadą leidžia daryti Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos užsakymu atliktos apklausos apie Latvijos gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročius rezultatai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies gyventojų socialiniais tinklais ir internetiniais naujienų portalais naudojasi bent kartą per savaitę.

„fDi Markets“, išsamiausia rinkoje žaliųjų tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo duomenų bazė, paskelbė Europos ateities miestų 2025 m. reitingą.

Eurokomisaras Andrius Kubilius svarsto, kad idealiu atveju Europos Sąjungos (ES) šalys nuo 2026 metų gynybai galėtų skirti po 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tai leistų per ketverius metus į gynybos pramonę įnešti apie 800 mlrd. eurų. „Idealistiniu variantu, (šalys narės – ELTA) nuo 2026 metų imtų gynybai skirti 3,5 proc. (…) Taip greičiausiai nebus, kad visos šalys nuo kitų metų skirtų po 3,5 proc.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymas sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų yra nuviliantis.  Kremlius primygtinai reikalauja, kad „pagrindinė taikos sąlyga“ būtų visiškas Vakarų karinės ir žvalgybinės paramos Ukrainos kariuomenei nutraukimas.

Lenkija nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jai jų reikia įtvirtinimų tinklui pasienyje su Rusija ir Baltarusija statyti pagal projektą „Rytų skydas“. Tai radijo stočiai RMF24 pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas Pawełas Bejda. Pasak viceministro, šiuo metu Lenkija neturi priešpėstinių minų, bet turi galimybių jas gaminti. Šio darbo imsis kompanijos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) įmonės.

Italijos premjerė Giorgia Meloni trečiadienį sakė atsargiai žiūrinti į JAV ir Rusijos susitarimą dėl paliaubų, susijusių su energetikos infrastruktūra Ukrainoje, tačiau išreiškė savo tikėjimą amerikiečių lyderio Donaldo Trumpo derybų pastangomis.

Tenerifės šiaurės vakaruose esančiame Garačhiko miestelyje moteris nufilmavo, kaip kovo 17-osios vakarą šėlo vandenynas. Audros Lorensas metu bangos buvo tokio didelės, kad, kaip matyti moters užfiksuotame vaizdo įraše, apsėmė visą gatvę ir trankėsi į pirmame aukšte esančią parduotuvę.  Vietos tarnybos uždraudė audros metu važiuoti gatvėmis ir ragino gyventojus likti namuose, atsisakyti nebūtinų kelionių.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ketina pradėti įgyvendinti planus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms sustiprinti jų gynybą, Europai susiduriant su agresyvia Rusija ir plintant abejonėms dėl tolesnės JAV paramos gynybai. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo veiksmai paskatino Europą geriau ginkluotis. Respublikonas sukėlė abejonių dėl pagrindinio Vašingtono vaidmens NATO bei nerimo dėl galimų nuolaidų Rusijai Ukrainos sąskaita.

Europos Sąjunga (ES) kol kas nėra gavusi informacijos apie JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbį telefonu Ukrainos klausimu. Šiuo metu bandoma suorganizuoti pokalbius, kad būtų gauta informacija iš pirmųjų lūpų, Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Tačiau, anot jos, jau susisiekta su Ukraina. Ši kol kas santūriai vertina pokalbį telefonu, kuriuo D. Trumpas norėjo įtikinti V. Putiną pritarti paliauboms Rusijos kare prieš Ukrainą.

Rusija privalo parodyti, kad norėdama pasiekti „tikrą taiką“, ji sutinka besąlygiškai priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų, trečiadienį pasakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Yra tik du būdai atsakyti į Jungtinių Valstijų prezidento pasiūlymą. Taip arba ne.

Buvusi Sakarvelo prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, išreikšdama norą atvykti į Lietuvos parlamentą ir pasisakyti plenarinio Seimo posėdžio metu. Apie tai trečiadienį S. Skvernelis informavo Seimo valdybą.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad Viduržemio jūroje nuskendus valčiai be žinios dingo 40 migrantų ir rasti šeši kūnai. Italijos žiniasklaida paskelbė, kad nelaimė įvyko prie Lampedūzos salos. „Vis dar per daug žuvusiųjų per naują valties katastrofą Viduržemio jūroje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė JT pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Chiara Cardoletti. Ji pridūrė, kad pirmadienį iš Tuniso išplaukė pripučiama valtis su 56 žmonėmis.

Europos Komisija trečiadienį pristatys naują strateginį dokumentą dėl Europos gynybos ateities. Vadinamojoje Baltojoje knygoje Komisijos Ursulos von der Leyen vadovaujama institucija ES šalims narėms konkrečiai išdėstys, kaip, jos nuomone, reikėtų reaguoti į Rusijos ir kitų agresyvių veikėjų keliamas grėsmes. Remiantis projektu, su kuriuo susipažino agentūra dpa, Komisija, be kita ko, įvardys septynias sritis, kuriose esamos karinių pajėgumų spragos turi būti užpildytos pirmiausiai.

Rusijos Kursko srityje dislokuoti Ukrainos kariai nėra apsupti ir kontroliuoja padėtį. Tai spaudos konferencijoje internete pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų daliniai nėra apsupti, mūsų daliniai kontroliuoja padėtį. Nėra paprasta, tačiau jie yra geri ir todėl toliau ginsime savo valstybę, kol priversime rusus užbaigti šį kartą“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat pakomentavo Rusijos pareiškimus apie tariamas garantijas ukrainiečių kariams, jei jie pasiduotų.

2013 m. jaunas politikas iš Angelos Merkel partijos inicijavo Vokietijos aukso sugrąžinimą iš JAV. Bundesbankas (Vokietijos centrinis bankas, – red. past.) iš Niujorko ir Paryžiaus susigrąžino 37 tonas aukso, kurio rinkos vertė siekė maždaug 1,1 mlrd. eurų, skelbė naujienų žurnalas „Spiegel“. Kitos Vakarų šalys pasekė Vokietijos pavyzdžiu. Nepasitikėjimas tarp Europos ir JAV atsirado dar beprasmio karo Irake metu ir pasiekė piką mūsų laikais.

 Vengrijoje antradienį priimtas įstatymas, draudžiantis LGBTIQ renginius ir suteikiantis pareigūnams teisę naudoti veido atpažinimo technologijas tam, kad identifikuotų dalyvius, sukėlė didelius protestus Budapešte.  Po balsavimo prie Vengrijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, kurie skandavo antivyriausybinius šūkius. Vėliau jie užtvėrė Margit tiltą per Dunojų, blokavo eismą ir nepaisė policijos nurodymų palikti teritoriją.

Turkijos policija, atliekanti tyrimą dėl įtariamos korupcijos ir ryšių su terorizmu, trečiadienį sulaikė Stambulo merą – svarbų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano  varžovą. Valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešime sakoma, kad prokuratūra išdavė arešto orderius dar maždaug 100 kitų žmonių. Pareigūnai uždarė kai kuriuos kelius aplink Stambulą ir keturioms dienoms uždraudė demonstracijas mieste, tikriausiai siekdami užkirsti kelią protestams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu poveikis karui Ukrainoje greičiausiai bus ne teigiamas, o neigiamas, naujienų agentūrai LETA teigė politikos analitikas Karlisas Daukstsas. Praktiniai šių derybų rezultatai kol kas nėra žinomi ir gali būti interpretuojami priklausomai nuo vienos arba kitos šalies pozicijos, paaiškino jis.