Europa

Europolas antradienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) skatina organizuotą nusikalstamumą – nuo seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų kūrimo iki pinigų plovimo per kriptovaliutas, o tokie pasiekimai kaip kvantinė kompiuterija gali tik pabloginti padėtį. Pranešime, kuriame išryškinami organizuoto nusikalstamumo pavojai, Europos policijos agentūra teigė, jog nusikaltėliai puikiai išnaudoja DI galimybes.

Kol Japonijoje žmonės skaičiuoja dienas iki sakurų žydėjimo pradžios, ispanai plūsta į Kataloniją. Ten ištisi laukai, kuriuos ūkininkai apsodino kriaušių ir persikų medžiais, pražydo ryškiomis spalvomis. Ispanai vaikštinėja žaliais takeliais, palei kuriuos tūkstančiai medžių žydi ryškiomis spalvomis. Šakos pasipuošusios violetiniais, taip pat švelnesniais baltai rausvais žiedais.

Europos Sąjungos (ES) šalių ministrai antradienį svarstė, kaip išlaikyti „Laisvosios Europos radiją“ (Radio Free Europe, RFE) po JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo savaitgalį sustabdyti dotacijas šiai prodemokratinei žiniasklaidos priemonei. „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) transliacijas pradėjo Šaltojo karo metais. Jo programos transliuojamos 27 kalbomis 23 Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.  „Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Helsinkyje, pranešė Suomijos prezidentūra. Šis vizitas vyks kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje. V. Zelenskis susitiks derybų su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, po to vyks pokalbiai su ministru pirmininku Petteri Orpo ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho.

Vokietijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino būsimojo kanclerio Friedricho Merzo pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį. Žemųjų parlamento rūmų deputatai 513 balsais prieš 207 nubalsavo už  šimtų milijardų eurų vertės planą, pramintą fiskaline „bazuka“, dėl kurios reikėjo sušvelninti konstitucijoje įtvirtintą skolos stabdį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje Luxeuil-les-Bains karinėje oro bazėje pareiškė, kad iki 2035 m. čia bus dislokuoti naujos kartos „Rafale“ naikintuvai su hipergarsinėmis branduolinėmis raketomis. „Pasaulis, kuriame gyvename, tampa vis pavojingesnis ir vis labiau neapibrėžtas,“ – pareiškė jis, kalbėdamas surinkusiems kariškiams.

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kasmetines „Pride“ eitynes. Kritikai šią iniciatyvą supeikė kaip naujausią bandymą susidoroti su šalies LGBTQ bendruomene. Kaip pranešama, atitinkamas teisės aktas 199 vietas turinčioje Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas suskaičiavus 136 balsus „už“ ir 27 „prieš“. Opozicijos politikai stengėsi sutrikdyti balsavimą, be kita ko, šūkaudami ir grodami senąjį Sovietų Sąjungos himną.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.

Friedrichas Merzas, tikėtinas kitas Vokietijos kancleris, pareiškė, kad iki penktadienio Ukrainai gali būti skirta papildoma 3 mlrd. eurų pagalba. Tai galės būti padaryta po antradienio balsavimo parlamento žemuosiuose rūmuose dėl didžiulio išlaidų plano ir griežtų šalies fiskalinių taisyklių sušvelninimo. Paketą stumiančios partijos sako turinčios reikiamą paramą šioms priemonėms patvirtinti.

Šveicarijoje vėlai pirmadienį sudužus nedideliam lėktuvui iš Danijos žuvo trys žmonės.  Lėktuvas nukrito netoli namų, bet niekas iš buvusiųjų ne lėktuve nebuvo sužeistas, antradienį pranešė Šveicarijos policija Graubiundene.  Žuvusieji buvo advokatų kontoros „Horten“ pirmininkė, kitas ilgametis bendrovės advokatas ir jų sūnus, apie tai firma pranešė Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“. Kitų žmonių lėktuve nebuvo.

Tikėtinas kitas Vokietijos lyderis Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad jo siūlomas didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“. „Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė F. Merzas parlamentui prieš balsavimą dėl plano, kuriame taip pat numatytas didžiulis naujas finansavimas infrastruktūrai.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, jog Rusija ir Kinija naudoja „didžiulius skaitmeninius arsenalus“ kištis į Vakarų demokratijas, o jų skleidžiamos žinutės apie Maskvos invaziją į Ukrainą tapo vis panašesnės. „Užsienio manipuliavimas informacija ir kišimasis yra didžiulės ES saugumo grėsmės“, – pranešime teigė užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. „Mes negalime nuvertinti mums daromos įtakos ar tai darančių šalių ketinimų“, – pridūrė ji.

Popiežius Pranciškus laiške, rašytame ligoninėje, kur jis sveiksta nuo plaučių uždegimo, paragino nutraukti karą visame pasaulyje. Pabrėždamas atsakingos žurnalistikos svarbą, laiške, datuotame kovo 14 diena ir antradienį paskelbtame laikraštyje „Corriere della Sera“, popiežius ragino laikytis šalto proto. Jis teigė, jog žiniasklaida turi pareigą „jausti žodžių svarbą“. „Jie niekada nėra vien žodžiai – jie yra faktai, kuriantys žmonių aplinką.

Praleistas skrydis gali būti itin nemalonus, tačiau dėl to žmonės paprastai neatsiduria teisme. Vis dėlto būna ir tam tikrų išimčių – 20-metis vyras, kuris kovo 17 d. apie 7.20 val. ryto siautėjo prie uždarytų įlaipinimo vartų Dublino (Airija) oro uoste, atsidūrė baudžiamajame teisme.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija antradienį paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. „Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – rašoma Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Vatikanas kovo 16 d. paskelbė pirmąją popiežiaus Pranciškaus nuotrauką iš ligoninės. Nuotraukoje popiežius nufotografuotas iš nugaros, sėdintis prieš altorių Romos Gemelli ligoninėje, kur yra gydomas. Matoma pusė jo veido ir dešinė ranka, padėta ant kelių. Kai kurie interneto vartotojai pastebėjo, kad popiežiaus ranka atrodo labai ištinusi. Vatikanas pirmadienį paaiškino, kodėl ranka taip atrodo.

Popiežiaus sveikata toliau palengva taisosi, teigiama Vatikano pirmadienį paskelbtame naujausiame biuletenyje apie ligoninėje jau keletą savaičių gydomo Pranciškaus sveikatos būklę. Didelio intensyvumo deguonies terapija pontifikui taikoma rečiau, o kartais jis gali visai be jos apsieiti, paaiškino Šventasis sostas. „Naktimis naudojama neinvazinė mechaninė ventiliacija“, – nurodoma Vatikano pranešime.

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas pirmadienį pareiškė, kad nereikėtų tikėtis Popiežiaus Pranciškaus abdikcijos, atsistatydinimo iš pareigų, praneša ANSA. 88-erių pontifikas jau keturias savaites gydomas nuo plaučių uždegimo Romos ligoninėje, o tai pakurstė spėliones, kad jis gali atsistatydinti dėl sveikatos, kaip ir jo pirmtakas Benediktas XVI.

Yra neilgų akimirkų, kai popiežius Pranciškus gali kvėpuoti savarankiškai, pirmadienį pranešė Vatikanas, ankstesnę dieną paskelbęs pirmąją jau mėnesį ligoninėje gydomo 88 metų pontifiko nuotrauką. Katalikų bažnyčios galva, susirgęs bronchitu, kuris peraugo į abiejų plaučių uždegimą, nuo vasario 14 d. gydomas Romos Gemelli ligoninėje. Mažiausiai dvi savaites Pranciškus naktis leido su deguonies kauke, o dienas – su plastikiniu vamzdeliu šnervėse, tiekiančiu didelį deguonies srautą.

Trys Vokietijos piliečiai buvo sulaikyti po to, kai jiems uždrausta įžengti į Jungtines Valstijas, o Berlynas dėl to ėmė kelti klausimą, ar pasikeitė Amerikos imigracijos politika. Pranešama, kad pastarosiomis savaitėmis JAV imigracijos institucijos sulaikė turistus iš kelių Vakarų šalių. Regis, jog jie pateko į prezidento Donaldo Trumpo griežto susidorojimo su imigracija politikos akiratį.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nemažai vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių valstybių skirs karius taikos palaikymui Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos. Londonas tikisi, kad daugiau nei 30 šalių kokiu nors būdu prisidės prie šios grupės, žurnalistams sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį perspėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas įšaldyti Jungtinių Valstijų finansuojamas žiniasklaidos priemones gali būti naudingas bendriems Briuselio ir Vašingtono priešininkams.  Savaitgalį D. Trumpo administracija pradėjo masinius atleidimus iš „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA) ir kitų Jungtinių Valstijų finansuojamų žiniasklaidos priemonių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas pirmadienį paragino Vašingtoną persvarstyti staigų paramos, skiriamos pasaulio sveikatos apsaugai, sumažinimą ir perspėjo, kad pagalbos nutraukimas kelia grėsmę milijonų žmonių gyvybėms. „Prašome JAV persvarstyti savo paramą pasaulio sveikatai“, – žurnalistams sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, bei pridūrė, kad vien tik pasaulinių ŽIV programų nutraukimas „gali sugriauti 20 metų pažangos, o tai lems daugiau nei 10 mln.

Ne tik Vengrija, bet dar penkios Europos valstybės sąmoningai kenkia teisinės valstybės principui „beveik visais aspektais“, cituodamas nevyriausybinės organizacijos ataskaitą pirmadienį rašo britų leidinys „The Guardian“. Anot dienraščio, susirūpinimą kelia situacija Bulgarijoje, Italijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.  Europos pilietinių laisvių sąjunga (angl.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pažadėjo skirti apie 2,5 mlrd. eurų paramą Sirijai, blokui siekiant padėti šaliai atsigauti po Basharo al Assado nuvertimo. „Sirams reikia didesnės paramos, nesvarbu, ar jie tebėra užsienyje, ar nusprendžia grįžti namo. Štai kodėl šiandien Europos Sąjunga didina savo įsipareigojimą sirams šalyje ir regione iki beveik 2,5 mlrd. eurų 2025 ir 2026 metais“, – donorų konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės yra įsipareigojusios ratifikuoti 2023 m. Jungtinių Tautų (JT) priimtą, istoriniu vadinamą, tarptautinį atvirosios jūros susitarimą, skirtą apsaugoti pasaulio jūras. ES numatė, kad sieks tai padaryti iki 2025 m. birželį Nicoje, Prancūzijoje, vyksiančios JT Vandenyno konferencijos. Iki jos likus mažiau nei 3 mėnesiams, susitarimą kol kas yra ratifikavusios vos dvi ES valstybės narės – Prancūzija ir Ispanija.

Rygos oro uoste pasieniečiai sulaikė du Rusijos piliečius, pateikusius padirbtus Slovėnijos pasus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Abu rusai planavo išvykti iš Latvijos į Šveicariją. Apklausiami jie paaiškino, kad pasus pirko iš įmonės, kuri esą padeda užsieniečiams gauti Slovėnijos pilietybę. Už dokumentus jie sumokėjo 40 tūkst. eurų ir tvirtino nežinoję, kad jie suklastoti.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sureagavo į žinią iš Lietuvos dėl prekybos centro „Ikea“ padegimo. Prokuratūra pirmadienį pranešė, kad perdavė teismui baudžiamąją bylą, joje vienam nepilnamečiam Ukrainos piliečiui, veikusiam Rusijos tikslais, pareikšti kaltinimai dėl pernai gegužės 9 dieną Vilniuje įvykdyto „Ikea“ padegimo. D. Tuskas sako, kad ši žinia yra svarbi prieš pradedant derėtis su Rusija dėl karo pabaigos.

Buvusi NATO Strateginio planavimo štabo vadovė Stefanie Babst sukritikavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte dėl jo „atsargumo“ kalbantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aiškios pozicijos neturėjimo. Vokietijos politologė tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“.  Jos nuomone, M. Rutte ir šiaip jau sunkią situaciją daro dar blogesnę.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė, kad 46 metų kartvelas, kuris slapstėsi po to, kai, kaip įtariama, tramvajuje padegė savo žmoną, pasidavė. „Įtariamasis prisistatė į Geros policijos nuovadą prieš pat 9 val. ryto (vietos, 10 val. Lietuvos laiku) ir ten buvo sulaikytas be pasipriešinimo“, – sakė rytinio Vokietijos miesto policija. Vyras, kurio pavardė nenurodoma, kaltinamas sekmadienį apipylęs savo žmoną degiu skysčiu ir padegęs ją tramvajuje, dėl ko ji patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų.

Šiuolaikiniai Vokietijos vadovai buvo linkę būti atsargūs. Tačiau ne Friedrichas Merzas, kuris turėtų užimti aukščiausią šalies postą po to, kai jo vadovaujama dešiniojo centro Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) praėjusį mėnesį laimėjo rinkimus ir paskelbė apie istorinius pokyčius gynybos srityje, rašoma „The Times“. Dar prieš pradėdamas dirbti kanceliarijoje 69 metų F. Merzas savo politinę ateitį grindžia didžiulėmis išlaidomis, pagal kurias per ateinančius penkerius metus gynybai ir Vokietij...

Stambulo oro uosto bagažo skyriaus darbuotoją kolegos pamiršo kraunant krovinį lėktuve į Atėnus. Vyras iškentė valandą skrydžio -25°C šaltyje, kol kolegos pastebėjo jo dingimą ir susisiekė su lėktuvo įgula, kuri buvo priversta suktis atgal ir skubiai leistis artimiausiame Turkijos oro uoste. Turkų leidinyje „Haberhurrieyeti“ skelbiama, kad incidentas nutiko dar gruodžio mėnesį, tačiau paviešintas buvo tik dabar.

Sakartvelo teismas pirmadienį nuteisė buvusį prezidentą Michailą Saakašvilį puspenktų metų už grotų už neteisėtą sienos kirtimą, pranešė jo advokatas. M. Saakašvilis buvo nuteistas „ketveriems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo už neteisėtą Sakartvelo sienos kirtimą“, kai slapta grįžo iš tremties 2021 metais, naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Dito Sadzaglišvilis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) priimti strateginius sprendimus, nes jie ateityje formuos saugumo situaciją Bendrijoje. Taip jis kalbėjo pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį. „Tai strateginis momentas Europai, nes šiandien priimti sprendimai formuos rytojaus saugumą.

Dėl migrantų antplūdžio Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašys vyriausybės iš dalies uždaryti Kraslavos rajono Paterniekų pasienio kontrolės punktą ir leisti per jį vykti tik kelių transportui, Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas. Jis nurodė, kad pasiūlymas pirmadienį bus pateiktas ministrų kabinetui. Jis paaiškino, kad vyriausybė taip pat spręs dėl apribojimų termino, tačiau jis gali būti, pavyzdžiui, pusmetis.

Per avariją, kurios metu prekybinis laivas Šiaurės jūroje atsitrenkė į su nuleistu inkaru stovėjusį tanklaivį, ir per paskiau kilusį gaisrą buvo „prarasta“ tūkstančiai barelių aviacinio kuro, tačiau žala yra nedidelė, sekmadienį pranešė vienas iš operatorių.

Serbiją, Vengriją ir Rumuniją savaitgalį sudrebino šimtatūkstantiniai protestai. Rumunai baiminasi, kad artėjančiuose prezidento rinkimuose į viršų vėl šaus Caliną Džordžesku pakeitę kraštutinės dešinės kandidatai, o serbai ir vengrai nori išsivaduoti iš daugiau nei dešimtmetį trunkančių savo prorusiškų lyderių gniaužtų. Tokių protestų Belgradas nematė ištisus dešimtmečius. Į miesto centrą vakar susirinko daugiau nei 100-as tūkstančių valdžia nepatenkintų serbų.

  Vatikanas sekmadienį paskelbė pirmą popiežiaus Pranciškaus nuotrauką po to, kai 88-erių pontifikas daugiau nei prieš mėnesį buvo paguldytas į ligoninę dėl abiejų plaučių uždegimo. „Šį rytą popiežius Pranciškus aukojo koncelebracines šventąsias Mišias Gemelli (Džemelio) ligoninės 10-e aukšte esančių apartamentų koplyčioje“, – rašė Vatikano spaudos tarnyba nuotraukos prieraše. Koncelebravimas – tai aukštesniųjų dvasininkų bendrai švenčiamos pamaldos.

Prancūzijos deputatas Europos Parlamente sekmadienį sakė, kad Prancūzija turėtų atsiimti Laisvės statulą, nes JAV nebesivadovauja vertybėmis, kurios paskatino Prancūziją jai padovanoti statulą.

NATO sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę galimybę. Manoma, jog Europai reikės 300 tūkst. papildomų karių, kad ji galėtų apsiginti be dabartinių 1,47 mln. aktyvių kariškių, rašoma „Euro News“. Po Šaltojo karo Europos šalys sistemingai mažino savo kariuomenes, o tokios svarbios šalys kaip Prancūzija sustabdė šaukimą į kariuomenę ir atitinkamai sumažino savo ginkluotųjų pajėgų dydį – nuo 1990-ųjų iki šių dienų jis sumažėjo 38 proc.

„Laisvosios Europos ir Laisvės radijui“ (RFE/RL) gali grėsti uždarymas, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sustabdė Čekijos sostinėje Prahoje įsikūrusios radijo stoties finansavimą, informuoja dpa. „Laisvosios Europos radijo“ patronuojanti įmonė, JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūra (USAGM), informavo transliuotoją apie nutraukiamą sutartį, kurios pagrindu teikiamas finansavimas RFE/RL tarptautinei veiklai.

Winstono Churchillio anūkas išreiškė pasibjaurėjimą JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos simpatijomis Rusijai, sakydamas, kad JAV užsienio politiką lemia „gilus ir esminis tiesos nesupratimas“, rašoma „The Times“. Kreipdamasis į JAV respublikonus Jungtinėje Karalystėje veikiančiame Tarptautinių santykių atrinktajame komitete, 77-erių metų lordas Nicholas Soamesas sakė, kad „neįmanoma.

Romos ligoninėje nuo plaučių uždegimo gydomas Popiežius Pranciškus sekmadienį išplatino žinutę, kurioje teigė susiduriantis su išbandymu ir besijaučiantis silpnai, praneša AFP. Jis dėkojo gera linkintiems tikintiesiems už jų maldas. 88-erių pontifikas į ligoninę buvo paguldytas vasario 14 d. Šį sekmadienį iš ligoninės jis paskelbė itin jautrią žinutę, kurią išplatino Vatikanas.

Sekmadienį nežinomas užpuolikas Geros mieste, Vokietijoje, degiu skysčiu apipylė ir padegė moterį, informuoja dpa. Policija paskelbė, kad moteris patyrė sunkius sužalojimus, į įvykio vietą buvo nusiųstas gelbėtojų sraigtasparnis ir pradėtas tyrimas. Kol kas neaišku, ar jau žinomas įtariamasis. Policija taip pat dar negalėjo pakomentuoti apie incidento aplinkybes. Policijos atstovas spaudai sakė, kad apklausiami liudininkai, o nusikaltimo vietoje renkami įrodymai.

Nauji duomenys rodo, kad beveik milijonas Didžiosios Britanijos gyventojų kalba prastai arba visai nemoka anglų kalbos. Oficiali statistika rodo, kad 10 proc. užsienyje gimusių šalies gyventojų, t. y. daugiau kaip 932 žmonės, nekalba arba prastai kalba anglų kalba, rašoma „Daily Mail“. Iš viso 794,3 tūkst. žmonės (8,6 proc.) gerai nekalba angliškai, o 137,8 tūkst. žmonės (1,4 proc.) visai nemoka kalbėti angliškai.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos turi daryti spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų su siūlomomis paliaubomis Ukrainoje. Rusija „nesudaro įspūdžio, kad ji nuoširdžiai nori taikos“, sakė E. Macronas naujienų agentūrai AFP pateiktame pareiškime po šeštadienio rytą Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio surengtos Ukrainą remiančių šalių vaizdo konferencijos.

Naktiniame klube Šiaurės Makedonijoje, kuriame į koncertą buvo susirinkę daugiau kaip tūkstantis žmonių, kilus gaisrui, atnaujintais duomenimis, žuvo 59 žmonės, bent 155 sužeisti, sekmadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministras. Numanoma gaisro priežastis – sceninė pirotechnika. „Mūsų turimais duomenimis, žuvo 59 žmonės, iš kurių 35 yra identifikuoti“, – įvykio vietoje rytiniame Kočanų mieste, maždaug už 100 km į rytus nuo sostinės Skopjės, sakė vidaus reikalų ministras Pančė Toškovskis.

Ir Didžiosios Britanijos, ir Vokietijos zoologijos soduose pirmą kartą „pasirodė“ jų mažiausi ir rečiausi gyventojai – šokantis lemūras ir mažasis baltasis lokys. Mokslininkai nerimauja dėl abiejų rūšių likimo, nes jų populiacijos sparčiai mažėja. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didžiosios Britanijos zoologijos sode lemūro, neseniai svėrusio tiek pat, kiek šokolado plytelė, gimimas tapo tikra švente. Mat tai – retas lemūrų tipas, vadinamas sifaka.