Europa

Prancūzijos pareigūnai ketvirtadienį aukcione parduos superjachtą, konfiskuotą pinigų plovimo byloje, kurioje figūruoja Baltarusijos pilietis, pranešė valstybinė areštuoto ir konfiskuoto turto valdymo ir susigrąžinimo agentūra.  41 metro ilgio jachta „Stefania“ bus parduota aukcione La Sjotos, miestelio, esančio į rytus nuo pietinio Prancūzijos Marselio uostamiesčio, laivų statyklose. 2021-aisiais pastatytas laivas vertinamas nuo 10 iki 12 milijonų eurų, o pradinė kaina – 10 mln. eurų.

Antradienį du Prancūzijos kariniai lėktuvai sudužo ore atsitrenkę vienas į kitą, pilotai buvo priversti katapultuotis, rašo portalas „Mirror“. Šokiruojanti avarijos, įvykusios virš Sent-Djė oro bazės, filmuota medžiaga buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“ Vartotojas rašė: „Avarija, kurioje dalyvavo du Patrouille de France Alpha Jets virš Saint-Djė oro bazės Prancūzijos šiaurės rytuose. Pilotai išsigelbėjo. Tikėkimės, kad niekas nežuvo.

Panašu, kad antradienį pradėjęs darbą naujos sudėties Vokietijos Bundestagas neišvengs sumaišties po centro partijų susiskaldymo ir kraštutinių jėgų iškilimo, rašo „Politico“.  Vasario 23 d. vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo Friedricho Merzo vedama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU). Antrąją vietą rinkimuose laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuriai vadovauja Alice Weidel.

Danija įveda privalomąją karinę tarnybą moterims. Tai antradienį spaudos konferencijoje pareiškė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas. Anot jo, moterys, kurioms po šių metų liepos 1 d. sueis 18 metų, 2026-aisiais gali būti pašauktos atlikti karinę tarnybą. Danijoje privalomoji karinė tarnyba iki šiol galiojo tik vyrams nuo 18 metų. Tačiau ir po pakeitimų bus šaukiama tik dalis jaunuolių.

Antradienį Estijoje buvo užbaigtas vyriausybės pertvarkymas – prisiekė penki nauji ministrai, vadovaujami ministro pirmininko Kristeno Michalo. Kaip pranešama, Estiją valdys dviejų partijų koalicija, kurią sudaro K. Michalo Reformų partija ir „Estija 200“ – abi jos apibūdinamos kaip ekonomiškai liberalios. Naujoji koalicija 101 vietos parlamente turi nežymią 52 balsų daugumą.

Garsus britų aktorius Jude'as Law, kuris filme „Kremliaus burtininkas“ vaidins Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, pirmą kartą pasirodė šiame vaidmenyje, rašo UNIAN. Paaiškėjo, kad filmas šiuo metu filmuojamas Rygoje. Leidinys „Novaja Gazeta Europa“ paskelbė pirmąsias nuotraukas soc. tinkle „X“ ir parodė Jude'ą Law Putino įvaizdyje.

Europos Taryba (ET) antradienį paragino Turkiją nevaržyti šalies gyventojų teisės laisvai protestuoti ir išreiškė susirūpinimą dėl institucijų neproporcingo jėgos naudojimo prieš demonstrantus.  Nuo trečiadienio, kai buvo sulaikytas Stambulo meras ir opozicijos veikėjas Ekremas Imamoglu, Stambule ir kituose Turkijos miestuose kiekvieną vakarą vyksta masiniai protestai.  E. Imamoglu laikomas svarbiausiu politiniu prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu.

Popiežius Pranciškus, kai buvo gydomas ligoninėje, anot medikų, tik per plauką išvengė mirties. „Buvo siaubinga. Mes tikrai manėme, kad mums nepavyks“, – italų laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė popiežiaus gydytojų komandos vadovas Sergio Alfieris. Jis turėjome omenyje sunkią kvėpavimo krizę, kurią Katalikų bažnyčios vadovas patyrė vasario 28 d., praėjus dviem savaitėms po hospitalizacijos. Kritiškiausiu momentu medikai esą svarstė nutraukti gydymą.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad planuojamu Jungtinių Valstijų delegacijos vizitu Grenlandijoje – Danijos teritorijoje, kurios trokšta JAV prezidentas Donaldas Trumpas – daromas „nepriimtinas spaudimas“ tiek šiai teritorijai, tiek jos šaliai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį paragino JAV duoti Kyjivui nurodymą sudaryti naują susitarimą dėl laivybos Juodojoje jūroje, sakydamas, kad Maskva nori susitarimo, kuriame būtų mažiau apribojimų jos eksportui. „Mes esame (...) už tai, kad tam tikra forma, visiems priimtinesniu būdu, būtų atnaujinta Juodosios jūros iniciatyva“, – Rusijos naujienų agentūros citavo S. Lavrovą.

Čekijoje šaudmenų sandėlyje antradienio rytą nugriaudėjo sprogimas, praneša „Česke Noviny“. Vienas žmogus sužeistas. Sprogimas nugriaudėjo įmonės „Poličské strojírny“ sandėlyje, viename iš bendrovės STV Group, kuri gamina šaudmenis, pastatų. Sužeistas vyras Policijos duomenimis, galima sprogimo priežastis – gamybos technologijos defektas. Visi darbuotojai buvo evakuoti. Apie incidentą pranešta 8:54. Pasak gelbėtojų, nelaimė įvyko šaudmenų sandėlyje.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius laukia paaiškinimų, kodėl buvo praleista didelė heroino siunta, apie kurią šalies teisėsaugos institucijos turėjo informacijos. Interviu Latvijos televizijos laidai „Ryto panorama“ valstybės vadovas pareiškė, kad dėl šio incidento kyla daug klausimų. Anot jo, blogai, kad įstaiga, kurios tiesioginė pareiga – kovoti su tokiais nusikaltimais, negali bent viešai paaiškinti savo veiksmų. „Gal čia buvo kažkoks subtilus planas ar operacija, tyrimas tai parodys.

Jei Europa nepadidins išlaidų gynybai, JAV kokiu nors metu gali pasitraukti iš NATO, antradienį interviu Latvijos televizijai sakė šalies prezidentas Edgaras Rinkevičius.  Paklaustas apie būtinybę kurti Europos kariuomenę, E. Rinkevičius tvirtino, kad platūs aljansai regioniniu Europos lygmeniu nieko nereiškia, jei šalys neinvestuoja į savo gynybinių pajėgumų didinimą ir stiprinimą.  „Galima surašyti daug protingų popierių, bet reikia žiūrėti į armijų dydį“, – sakė prezidentas.

Kovo 25 d. rytą virš Varšuvos tvyrojo tirštas rūkas. Dėl to Šopeno oro uostas turėjo apriboti savo veiklą. Beveik visi atvykstantys lėktuvai vėlavo. Daugelis jų suko ratus virš Varšuvos, o pilotai laukė, kol oro sąlygos pagerės. Lėktuvai jau pamažu normalizuoja savo skrydžius ir leidžiasi oro uoste, tačiau daugelis jų vis dar vėluoja, rašoma „Eska“. Kai kurie lėktuvai, turėję nusileisti Varšuvoje, leidosi aplinkiniuose oro uostuose.

Pirmadienio vakarą Lietuvoje buvo pastebėtas neįprastas reiškinys danguje – šviečianti spiralė. Kaip rašo „Sky news“, šis reiškinys buvo užfiksuotas ir kitose Europos šalyse ir privertė gyventojus sukti galvas, kas tai yra. Didelė švytinti spiralė buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Spiralė danguje buvo matoma kelias minutes, o po to išnyko.

Vokietijoje slaugytojas, kaltinamas nužudęs devynis pacientus, kuriems buvo teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos, pirmadienį stojo prieš teismą. Pasak prokurorų, kaltinamasis laikė save šių pacientų gyvybės ir mirties šeimininku. Prokurorai teigė, kad 44-erių vyras, kurio vardas neskelbiamas, iš viso 26 pacientams suleido dideles raminamųjų arba skausmą malšinančių vaistų dozes. Dėl to devyni iš jų mirė.

Vokietijoje traukinio keleivė ant sėdynės paliktame krepšyje rado 15 tūkst. eurų grynųjų, pirmadienį pranešė policija.  33 metų moteris kreipėsi į policiją, aptikusi pinigus sekmadienį greitajame ICE traukinyje, važiavusiame iš Hanoverio į Miuncheną. Miuncheno geležinkelio stotyje ją pasitiko pareigūnai, jie suskaičiavo grynuosius. Visą sumą sudarė tik 200 eurų banknotai.  Kol kas niekas pinigų nepasigedo, tyrėjai nežino, kiek laiko krepšys buvo traukinyje iki kol buvo aptiktas.

Perdislokuodama savo karinį kontingentą iš Sirijos į Libiją, Rusija mėgins daryti didesnę įtaką Pietų Europos šalims, ypač Graikijai ir Italijai, pirmadienį kalbėdamas Varšuvoje surengtoje tarpparlamentinėje bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos konferencijoje pasakė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir nacionalinės gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Latvijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras (KNAB) aiškinsis, ar partija Pirmiausia Latvija (latv. Latvija pirmajā vietā) neteisėtai gavo finansinę naudą iš Kinijos ambasados. Apie tai sekmadienį paskelbė Latvijos televizija TV3. Teigiama, kad Saeimos narė Ramona Petraviča, priklausanti frakcijai Pirmiausia Latvija, pasinaudojo finansine Kinijos ambasados parama, kad surengtų pagyvenusiems Kuršo krašto gyventojams ekskursiją į Rygą.

Vokietija pirmadienį pasmerkė Stambulo mero ir Turkijos opozicijos veikėjo Ekremo Imamoglu įkalinimą ir pareiškė, kad su dideliu susirūpinimu stebi įvykius šioje šalyje.  „Stambulo mero suėmimas ir nušalinimas nuo pareigų yra visiškai nepriimtinas. Tai turi būti paaiškinta labai greitai ir skaidriai“, – per spaudos konferenciją sakė kanclerio Olafo Scholzo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Nuo tada, kai Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pagrindinio varžovo areštas šioje šalyje sukėlė vienus didžiausių neramumų per daugybę metų, policija sulaikė daugiau kaip 1 100 žmonių, įskaitant ir žurnalistus, pirmadienį pranešė pareigūnai. Demonstracijos po Ekremo Imamoglu sulaikymo praėjusią savaitę prasidėjo Stambule ir vėliau išplito į daugiau nei 55 iš 81 Turkijos provincijos. Kilo susirėmimai su riaušių policija, o kartu ir tarptautinio smerkimo banga.

Europa nesutaria, kaip reikia ruoštis galimai grėsmei. Briuselio biurokratai kalba apie būtinybę ruoštis karui ir taip atgrasyti Putiną. Šiuos žodžius lydi paskelbtas 800 milijardų eurų vertės planas. Tiek Europos Komisija (EK) numatė Europos ginklavimuisi, tačiau po įspūdingais planais slepiasi nepagražinta realybė – pasirodo, kad viskas, ką EK pasiūlė, tai pusantro šimto milijardo lengvatinių paskolų fondą.

Turkijos policija sulaikė daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, dalyvavusių neramumuose, kurie kilo kovo 19-ąją dėl populiaraus Stambulo mero Ekremo Imamoglu suėmimo, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.

Pirmadienį Vakarų Vokietijoje prasidėjo slaugytojo, kaltinamo padidintomis vaistų dozėmis nužudžiusio devynis pacientus, teismas. 44 metų vyrui gresia devyni kaltinimai žmogžudyste ir 34 kaltinimai pasikėsinimu nužudyti. Įtariama, kad nusikaltimai buvo įvykdyti ligoninėje vakarinėje Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. gegužės mėnesio.

Apie 66 000 ES institucijų darbuotojų nuo balandžio mėn. dar kartą padidės atlyginimai. Tai jau septintas kartas nuo 2022 m. pradžios, rašoma „Bild“. Šį kartą jie gaus „likusį“ priedą už 2024 m., kuris sudarys 1,2 proc. jų darbo užmokesčio (didžioji dalis priedo – 7,3 proc. – jau išmokėta). Minimalus bazinis ES instituticjų darbuotojo darbo užmokestis taip pat padidės – net ir neatskaičius neapmokestinamų priedų, jis padidės nuo 3 361 iki 3 645 eurų.

Kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras Mute Egede pirmadienį apkaltino Vašingtoną kišimusi į salos politinius reikalus. Kaltinimas susijęs su šią savaitę planuojamu JAV delegacijos apsilankymu Grenlandijoje. Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį Donaldas Trumpas tvirtina, kad norėtų prijungti Grenlandiją prie JAV ir net pareiškė, kad svarstytų galimybę dėl to panaudoti karinę jėgą.

Nušalintąjį Stambulo merą Ekremą Imamoglu Turkijos opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) oficialiai paskelbė savo kandidatu į prezidentus 2028 metų rinkimuose, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė partijos atstovas. CHP – pagrindinė opozicinė ir antra didžiausia parlamentinė partija – sekmadienį surengė pirminius rinkimus ir vienintelis kandidatas juose buvo E. Imamoglu – svarbiausias politinis prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovas.

Pasak vokiečių karo istoriko, Potsdamo universiteto profesoriaus Sönke Neitzelio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali užpulti Lietuvą jau šį rudenį, tačiau vargu, ar Vokietijos ginkluotosios pajėgos būtų tam pasiruošusios, rašoma vokiečių „Bild“.   S. Neitzelis teigė, kad 2025 m. vasara gali būti „paskutinė taiki vasara“ Vokietijai, kuri NATO šalies Lietuvos užpuolimo atveju būtų priversta stoti į karą, rašoma „Gordon“. „Matome, kad Rusija paskelbė apie didelio masto pratybas...

Iš Gemelli ligoninės Romoje sekmadienį išleistas popiežius Pranciškus kelionės į Vatikaną metu turėjo neplanuotą sustojimą, rašo „Sky news“. Buvo planuota, kad išleistas iš ligoninės popiežius vyks į Vatikaną. Tačiau jis savo padėjėjų paprašė nuvežti jį į mėgstamiausią jo vietą pasimelsti – Santa Maria Maggiore baziliką. Pats popiežius yra sakęs, kad norėtų būti palaidotas šioje bazilikoje. Taip bus sulaužoma tradicija laidoti popiežius Vatikane.

Turkijos valdžios institucijos paragino uždaryti daugiau kaip 700 socialinio tinklo „X“ paskyrų, sekmadienį pranešė ši interneto platforma.  „Prieštaraujame Turkijos informacinių ir ryšių technologijų tarnybos daugkartiniams teismo nurodymams blokuoti daugiau kaip 700 Turkijos naujienų organizacijų, žurnalistų, politinių veikėjų, studentų ir kitų asmenų paskyrų“, – sakoma „X“ komunikacijos grupės išplatintame pranešime.

Stambulo meras Ekremas Imamoglu sekmadienį buvo nominuotas pagrindinės Turkijos opozicinės partijos kandidatu į prezidentus, nors anksčiau tą pačią dieną jis buvo oficialiai suimtas ir įkalintas. Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Ozguras Ozelis pranešė, kad 1,6 iš 1,7 mln. partijos narių balsavo už tai, kad E. Imamoglu būtų jų kandidatas būsimuose prezidento rinkimuose.

Vokietijos gynybos bendrovė „Helsing“ ragina NATO rytiniame sparne skubiai įrengti veiksmingą konvencinę atgrasymo priemonę iš naujo tipo kovinių dronų. „Dronų sieną galima būtų įrengti per metus. Taip pat reikėtų žvalgybos sistemų, palydovų, o galbūt ir žvalgybinių dronų“, – naujienų agentūrai „dpa“ sekmadienį pasakė vienas iš Miunchene įsikūrusios bendrovės steigėjų ir vadovų Gundbertas Scherfas. Tačiau, G. Scherfo manymu, pirma reikėtų pergalvoti visą šiuolaikinės gynybos idėją.

Užkariauti Panamos kanalą, aneksuoti Grenlandiją, atleisti 100 tūkst. valstybės tarnautojų ar įvesti 200 proc. tarifą europietiškam vynui, šampanui ir konjakui. Donaldo Trumpo politika kelią sumaištį ir nerimą ne tik Amerikoje, bet ir likusiame pasaulyje.   Amerikiečių, Panamos ir Čilės karinės pratybos imituoja Panamos kanalo gynybą. Šiame scenarijuje kariai kovoja su teroristų grupe, kuri siekia sugriauti pasaulio ekonomiką.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paliks ligoninę ir grįš į savo rezidenciją Vatikane, kur praleis „mažiausiai du mėnesius“ sveikdamas, pranešė vienas iš jo gydytojų. 88 metų pontifikas į Romos Gemelli ligoninę buvo paguldytas vasario 14 dieną dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, bronchitas virto pneumonija, apėmusia abu plaučius.

Paryžiuje vienam vairuotojui ankstų šeštadienio rytą nepaklusus policijos reikalavimui sustoti ir pareigūnams pradėjus persekioti jo automobilį, buvo sužeisti trylika žmonių, įskaitant dešimt policijos pareigūnų, ir buvo apgadinti keli automobiliai, pranešė institucijos.

Kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis žinojo, kad griauna Europos saugumo tvarką. Tačiau tai buvo labiau taktinis ėjimas nei apskaičiuota strategija, ir jis negalėjo numatyti, kas bus daroma vėliau. Nors JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus užklupo Europą narsi našta, jis vis dar gali sutrukdyti V. Putinui išeiti kaip laimėtojui, rašo „Kyiv Independent“ autorius Shlomo Ben-Ami.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pirmą kartą nuo hospitalizacijos pradžios pasirodys viešai. Jis pro Gemelli ligoninės, į kurią buvo paguldytas vasario 14 d., langą palaimins tikinčiuosius ir jiems pamojuos.  „Popiežius Pranciškus ketina pamojuoti tikintiesiems ir juos palaiminti iš Agostino Gemelli ligoninės Romoje po Angelo maldos“, – šeštadienį pranešė Vatikanas.  88 metų pontifikas buvo hospitalizuotas dėl abipusio  plaučių uždegimo.

Hitrou oro uostas vėl dirba visa apimtimi, šeštadienį sakė jo atstovas. Judriausias Europos oro uostas anksti penktadienį buvo uždarytas dėl netoliese esančioje elektros pastotėje kilusio didelio gaisro sutrikus elektros tiekimui. Incidentas sukėlė kelionių chaosą. „Galime patvirtinti, kad šiandien Hitrou atidarytas ir dirba visa apimtimi. Komandos visame oro uoste toliau daro viską, ką gali, kad padėtų keleiviams, kuriuos paveikė (penktadienio įvykiai)", – šeštadienį ryte sakė atstovas.

Olegas Gordijevskis, buvęs KGB pulkininkas, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pabėgęs į Didžiąją Britaniją, kur vėliau jį apdovanojo karalienė Elizabeth II (Elžbieta II), mirė. Apie tai penktadienį paskelbė britų žiniasklaida. O. Gordijevskis buvo aukščiausio rango sovietų žvalgybos pareigūnas, pabėgęs į Britaniją. Jis ramiai mirė savo namuose Saryje į pietvakarius nuo Londono, būdamas 86 metų amžiaus, sakoma pranešimuose.

Tūkstančiai žmonių penktadienį surengė demonstraciją prieš Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kaltindami jį autoritarinėmis tendencijomis ir prorusiška pozicija. „Padėtis kritinė“, – perspėjo kalbėtojai ant pakylos Bratislavoje. Antrame pagal dydį Slovakijos mieste Košicėje demonstrantai apkaltino gynybos ministras Robertą Kalinaką „kapituliacija“ Rusijai. Jie taip pat ragino vyriausybę atsistatydinti.

Turkijos opozicijos lyderis Ozguras Ozelis penktadienį pareiškė, kad prie masinių protestų Stambule, surengtų po miesto mero Ekremo Imamoglu sulaikymo, prisijungė daugiau nei 300 tūkst. žmonių. „Mūsų yra 300 tūkst. žmonių“, – priešais meriją susirinkusiai didžiulei miniai pareiškė pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė 36-ąją hospitalizacijos Gemelli ligoninėje dėl abipusio plaučių uždegimo dieną „išlieka stabili, šiek tiek pagerėjo aktyvumas, motorika, dujų apykaita, taigi ir kvėpavimas“, penktadienio vakarą pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Pontifikas pastarąsias dienas praleido gaudamas „farmakologinį gydymą, atlikdamas kvėpavimo ir motorinę fizioterapiją, iš dalies dirbdamas ir melsdamasis“. 88-erių popiežius į ligoninę buvo paguldytas vasario 14-ąją.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko. Po Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad aptariant nuovargį nuo karo, Ukrainos pabėgėlių antplūdį ir karinės bei humanitarinės pagalbos finansinę naštą reikia turėti omenyje Kyjivo kovą.

Penktadienį buvo pranešta, kad dėl netoliese esančioje elektros pastotėje kilusio didelio gaisro sutrikus elektros tiekimui, buvo uždarytas Hitrou oro uostas Londone. Patyręs elektrotechnikos inžinierius Tomas Wattersas, dirbęs su ypatingos svarbos infrastruktūra visame pasaulyje, sakė, kad svarbioje transformatorinėje, iš kurios elektros energija tiekiama Hitrou ir vakarų Londonui, yra „labai sena“ įranga, ir dėl nelaimės kaltino „investicijų trūkumą“, rašoma dailymail.co.uk.

Hitrou oro uostas, kurį paralyžiavo elektros tiekimo sutrikimai, vėliau penktadienį planuoja atnaujinti kai kuriuos skrydžius. „Mūsų komandos po incidento nenuilstamai dirbo, kad užtikrintų greitą atsigavimą. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad vėliau šiandien galime saugiai pradėti kai kuriuos skrydžius“, – nurodė Hitrou atstovas. „Pirmieji mūsų skrydžiai bus repatriacijos ir orlaivių perkėlimo skrydžiai. Prašome nevykti į oro uostą, nebent taip daryti patarė jūsų oro linijos“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį sakė, kad pareigūnų neįbaugins gatvių teroras, šalyje vykstant neramumams dėl Stambulo mero, įtakingo opozicijos veikėjo Ekremo Imamoglu  sulaikymo. „Turkija nepasiduos gatvių terorui“, – sakė R. T. Erdoganas, pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderiui Ozgurui Ozeliui  paraginus vėliau penktadienį protestuoti visoje šalyje.

UFC žvaigždė Conoras McGregoras pareiškė, kad nori tapti būsimuoju Airijos prezidentu, ir sakė, kad jei būtų išrinktas, surengtų referendumą dėl ES migracijos pakto, rašo „Sky News“. C. McGregoras, kuris pirmadienį, švento Patriko dieną, Ovaliajame kabinete susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad jis „labai“ priešinasi šiai priemonei, tačiau „tai nėra nei mano, nei vyriausybių pasirinkimas“. „Tai Airijos žmonių pasirinkimas!“ – soc.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad jo šalies neįbaugins „gatvių teroras“. Jis tokį komentarą išsakė tęsiantis protestams dėl Stambulo mero Ekremo Imamoglu, kuris yra R. T. Erdogano politinis oponentas, sulaikymo. „Turkija nepasiduos gatvių terorui“, – sakė R. T. Erdoganas.

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generalinis direktorius Willie Walshas  penktadienį pareiškė, kad elektros tiekimo sutrikimas, dėl kurio buvo visiškai uždarytas Londono Hitrou oro uostas, yra „akivaizdi planavimo klaida“. „Kaip gali būti, kad nacionaliniu ir pasauliniu mastu itin svarbi infrastruktūra visiškai priklauso nuo vieno energijos šaltinio ir neturi alternatyvos.