Europa

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų griežtų priemonių kelių eismo taisyklių pažeidėjams. Jei vairuotojas šiurkščiai pažeidžia taisykles vienoje iš ES šalių, jam gali būti uždrausta vairuoti visoje Europoje. Tai taikoma net jei vairuotojas turi kitoje ES šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, rašoma „Zerkalo“, kuris cituoja „BILD“. Šiuo metu galioja taisyklė, kad šalis, neišdavusi vairuotojo pažymėjimo, gali uždrausti vairuoti tik savo teritorijoje.

Italijos premjerė naujausiame savo interviu „Financial Times“ negailėjo pagyrų JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Ji pareiškė, kad D. Trumpas yra „pirmasis sąjungininkas“ Italijai. Ji atmetė mintį, kad Italijai reikės rinktis, į kurią pusę stoti – JAV ar Europos. Ji pareiškė, kad tokia idėja yra vaikiška ir paviršutiniška bei nurodė, kad padarys viską, kas būtina, jog apgintų savo šalies interesus.

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) pasirengimo krizėms strategiją, kuria siekiama stiprinti Europos pajėgumus užkirsti kelią kylančioms grėsmėms ir į jas reaguoti. „Dėl naujų realijų Europoje reikia naujo lygio parengties. Mūsų piliečiams, valstybėms narėms ir įmonėms reikia tinkamų priemonių tiek užkirsti kelią krizėms, tiek greitai reaguoti įvykus nelaimei. Potvynių zonose gyvenančios šeimos turėtų žinoti, ką daryti kylant vandeniui.

Siaubinga nelaimė Italijoje – turistinis autobusas, važiuodamas atgal, įvažiavo į upę. Nelaimės metu žuvo vairuotojas, sužeisti trys pėstieji. Šiurpą keliančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vakar Turine, netoli tilto, transporto priemonė riedėjo atbrailos link, o bejėgiai praeiviai su siaubu stebėjo šią situaciją. Netoliese važiavę automobiliai desperatiškai naudojo garso signalus, taip bandydami įspėti vairuotoją ir užkirsti kelią tragedijai, tačiau buvo per vėlu.

Latvijos Saeima ketvirtadienį po pirmo svarstymo parėmė įstatymo projektą, numatantį draudimą daliai valstybės pareigūnų lankytis Rusijoje ir Baltarusijoje. Projektą parengė Saeimos Nacionalinio saugumo komitetas. Draudimu siekiama sumažinti Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui, užtikrinti pareigūnų apsaugą ir teisėtus interesus.

Lenkija ir Prancūzija baigia rengti dvišalę sutartį dėl abipusių saugumo garantijų, po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Prancūzijos sostinėje ketvirtadienį vyko vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kurią sudaro 27 šalys, daugiausia Europos, viršūnių susitikimas. Partneriai aptarė saugumo garantijas Kyjivui ir susitarė dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, kovojančiai su ją užpuolusia Rusija jau ketvirtus metus.

Amsterdame per peiliu ginkluoto vyro išpuolį ketvirtadienį sužeisti penki žmonės, du iš jų – sunkiai, pranešė olandų policija ir pridūrė sulaikiusi įtariamąjį po to, kai jį pargriovė praeivis.  Policija anksčiau nurodė, kad per išpuolį buvo sunkiai sužeisti keturi žmonės, tačiau paaiškėjo, kad sumaištis kilo dėl to, kad buvo sužeistas ir pats įtariamasis.

 Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Europa turi užtikrinti, jog transatlantinis ryšys išliktų, ir kreiptis į Jungtines Valstijas vadovaudamasi sveiku protu, bet ne parklupusi ant kelių po to, kai JAV įvedė tarifus Europos Sąjungai (ES). „Nuo tada, kai pradėjome dažnai girdėti pareiškimus iš už Atlanto, iš kurių galima suprasti, kad Europa nėra labai mylima (...) vienintelė išvada yra ta, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už transatlantinių santyki...

Kišiniovo (Moldova) oro uoste buvo sulaikyta Gagaūzijos autonomijos vadovė Jevgenija Gutsul, kuri kreipėsi pagalbos į V. Putiną su prašymu daryti spaudimą Moldovos valdžios institucijoms. J. Gutsul yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kuri teisme nagrinėjama nuo 2024 m. balandžio mėn. Ji kaltinama, kad 2019-2022 m. dirbdama sekretore prorusiškoje partijoje „Šor“, iš Rusijos į Moldovą vežė pinigus, kurie buvo naudojami partijos veiklai finansuoti.

Turkijos teismas ketvirtadienį paleido naujienų agentūros AFP fotografą Yasiną Akgulą, kuris buvo sulaikytas už tai, kad fiksavo šalį krečiančius masinius protestus, pranešė jo advokatas. 35 metų Y. Akgulas buvo vienas iš septynių Turkijos žurnalistų, kurie šią savaitę buvo suimti už tai, kad rengė reportažus apie masinius protestus, kilusius kovo 19-ąją.

Stabdoma užsieniečių teisė teikti tarptautinės apsaugos prašymus Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kaip kolegas informavo Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, išimtis daroma tik teisės aktais nustatytoms pažeidžiamoms grupėms. Šiuo metu toks prašymų sustabdymo laikotarpis yra 60 dienų. Prireikus sustabdymas gali būti pratęstas, sutikus Lenkijos parlamentui.

Popiežius Pranciškus, sveikstantis po gyvybei pavojingo abiejų plaučių uždegimo, ketina suteikti tradicinį Velykų palaiminimą, ketvirtadienį pranešė Vatikanas, tačiau nenurodė, kokiu formatu ir ar jis vadovaus kitoms iškilmėms. 88-erių katalikų lyderis sekmadienį grįžo namo į Vatikaną po penkių savaičių, praleistų Romos Gemelli ligoninėje. Gydytojai nurodė popiežiui dar bent du mėnesius ilsėtis.

Turkijos transliavimo priežiūros institucija RTUK ketvirtadienį pranešė, kad 10 dienų uždraudžia opozicinio televizijos kanalo „Sozcu“ transliacijas, kaltindama jį kurstymu nušviečiant masinius protestus. „Transliuotojui (...) buvo paskirtas 10 dienų transliacijos sustabdymas“, – sakoma pranešime, kuriame minimi įtariami pažeidimai, susiję su „neapykantos ir priešiškumo“ kurstymu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europą įrodyti, kad ji gali apsiginti, dalyvaudamas Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sustiprinti Kyjivo saugumą. „Europa gali apsiginti. Turime tai įrodyti“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis ir įkėlė nuotrauką, kurioje jis stovi su Europos lyderiais.

Lenkija ruošiasi karui, rašo „Politico“. Vis dėlto nors Varšuva didina gynybos išlaidas, lieka kita problema – reikia žmonių. Lenkija dėl savo istorijos turi įsišaknijusį karingumą Rusijos atžvilgiu. Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą šį jausmą dar labiau sustiprino. Dabar Varšuva gynybai išleidžia bene daugiausiai – 4,7 proc. nuo BVP, turi vieną didžiausių Europos kariuomenių ir leidžia milijardus lėktuvams, raketoms, tankams ir kitiems dalykams.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką – toliau taikyti sankcijas Rusijai. Taip jis kalbėjo Europos lyderiams Paryžiuje susitikus deryboms dėl Ukrainos saugumo. „Geriausias būdas padėti Ukrainai – nuosekliai siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti spaudimą Rusijai taikant sankcijas, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.

Paryžiuje ketvirtadienį prasidėjo Kyjivo sąjungininkų Europoje viršūnių susitikimas, surengtas siekiant sustiprinti Ukrainos saugumą prieš bet kokias galimas paliaubas su Rusija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono organizuotame susitikime dalyvauja ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europos Sąjunga (ES) privalo griežtai atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus muitus automobiliams, ketvirtadienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. Prancūzija ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad vienintelis sprendimas Europos Sąjungai yra muitų amerikietiškiems produktams didinimas. „Turi būti aišku, kad mes nenusileisime Jungtinėms Valstijoms. Mums reikia parodyti stiprybę ir pasitikėjimą savimi“, – sakė R. Habeckas.

Didžioji Britanija sumažino savo karių ir tankų skaičių Estijoje, nors žadėjo jį padidinti, kad būtų galima kovoti su didėjančia Rusijos grėsme. Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas teigė, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys nežiūri rimtai į Estijos gynybą, rašoma „The Times“. Pasak buvusio Estijos gynybos pajėgų vado Riho Terraso, sąjungininkai mano, jog britų kariuomenės finansinės problemos yra tokios rimtos, kad Didžioji Britanija sunkiai vykdo savo įsipareigojimus rytiniame NATO flang...

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl ugnies nutraukimo Maskvos kare prieš Ukrainą yra tušti. K. Starmeris kalbėjo Kyjivo sąjungininkams renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje. „Ne taip kaip (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, V. Putinas parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose taikos derybose.

Europos automobilių gamintojams atstovaujančios organizacijos ketvirtadienį įspėjo, kad dideli JAV muitai automobilių ir jų detalių importui pakenktų automobilių gamintojams visame pasaulyje, ir paragino pradėti dialogą, kad būtų išvengta prekybos karo. „Raginame prezidentą (Donaldą) Trumpą apsvarstyti neigiamą muitų poveikį ne tik pasaulio automobilių gamintojams, bet ir JAV vidaus gamybai“, – sakė Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) generalinė direktorė Sigrid de Vries.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, jog Kinija galėtų suvaidinti tam tikrą vaidmenį, kad Rusija sėstų prie derybų stalo ir užbaigtų savo karą prieš Ukrainą. „Prancūzija ir Kinija turi (...) koordinuoti savo veiksmus, kad Ukrainoje būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – sakė J.-N. Barrot, šalia stovint Kinijos užsienio reikalų ministrui Wang Yi.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) keliuose žuvo  3 proc. mažiau žmonių nei 2023 m., skelbiama Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Pranešime pažymima, kad nors 2024 m. žūčių keliuose skaičius sumažėjo iki 19 800, bendras padėties gerėjimo tempas išlieka lėtas ir, tikėtina, kad dauguma valstybių narių nepasieks ES tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino Europos Sąjungai (ES) ir Kanadai taikyti daugiau muitų, jei jos kartu „darys ekonominę žalą“ Jungtinėms Valstijoms.

Trečiadienį Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidžiant Jungtinių Valstijų sudarytas paliaubas dėl smūgių į energetikos objektus, o Europos Sąjunga pareiškė, kad nesilaikys Rusijos nustatytų sąlygų dėl planuojamų paliaubų Juodojoje jūroje, rašoma „Reuters“. Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė apie atskirus susitarimus su Ukraina ir Rusija sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir viena kitos energetikos objektams, tačiau Maskvos ir Kyjivo retorika rodė, kad jos ir toliau lieka toli vien...

Visas pasaulis sunerimęs seka amerikiečių derybas su Rusija ir Ukraina dėl karo, kurį rusai pradėjo Ukrainoje, nutraukimo. Donaldui Trumpui pradėjus eiti JAV prezidento pareigas matomas ir JAV bei Rusijos suartėjimas. Šių dviejų galingų valstybių suartėjimas atsargiai vertinamas ir Lietuvoje. Nyderlandų televizija „Nieuwsuur“ kalbėjosi su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu.

Vienos Lenkijos įmonės darbuotoja į kolegos arbatą reguliariai įmaišydavo cheminių medžiagų. Jai gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė, rašoma „Unian“. Į policiją kreipėsi 51-erių metų Varšuvos valymo įmonės darbuotoja. Ji pranešė, kad jos 56-erių metų kolegė į jos gėrimus reguliariai įmaišydavo cheminių medžiagų. Praėjusią dieną ji pasijuto blogai, todėl nuvyko pas gydytoją. Apžiūros rezultatai patvirtino vidaus organų pažeidimus.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą ir pridūrė, kad pasauliniai saugumo iššūkiai yra per dideli, kad Europa ar JAV saugumo srityje galėtų veikti vienos.  „Žinau, kad kyla klausimų dėl transatlantinio ryšio tvirtumo ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą, – sakė Varšuvoje viešintis M. Rutte. – Norėčiau dėl to pasakyti labai aiškiai – dabar ne laikas veikti vienoms. Nei Europai, nei Šiaurės Amerikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Paryžių, pranešė jo atstovas spaudai.  Skelbiama, kad Ukrainos vadovas vėliau trečiadienį surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis atvyko į Prancūzijos sostinę prieš ketvirtadienį vyksiantį vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ – Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos šalių grupės – vadovų susitikimą.

Neseniai Rygoje kilo skandalas dėl vaizdo įrašo, nufilmuoto per klasės valandėlę Rygos 71-ojoje mokykloje. Mokytojas bandė priversti mokinius atsistoti skambant Ukrainos himnui, o kai vaikai atsisakė, jis išsitraukė telefoną ir ėmė juos filmuoti (mokykla teigia, kad jis imitavo filmavimą). Latvijos sostinės meras Vilnis Kirsis pasikvietė jį į savo kabinetą ir pagyrė, rašo press.lv.

Estijos parlamentas trečiadienį patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš Europos Sąjungos (ES) pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį. Už pataisą balsavo 93 parlamentarai, prieš – septyni. Dar vienas parlamento narys balsavime nedalyvavo.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad nepanaikins ir nepakeis sankcijų Rusijai, kol Maskvos pajėgos nebus besąlygiškai išvestos iš Ukrainos. „Besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos būtų viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų sankcijų pakeitimui ar panaikinimui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

Londono policija antradienį pranešė, kad gaisro elektros pastotėje, dėl kurio kuriam laikui buvo uždarytas Hitrou oro uostas, nebelaiko galimai nusikalstama veikla. Policijos kovos su terorizmu pajėgos vadovavo tyrimui, skirtam išnagrinėti praeitą ketvirtadienį kilusį gaisrą, dėl kurio didžiąją penktadienio dalį buvo visiškai uždarytas Hitrou oro uostas. Įvykiai paveikė tūkstančius keleivių.

Pietų apygardos karinis teismas Rusijos Rostovo prie Dono mieste nuteisė 24 į nelaisvę paimtus „Azovo“ brigados karius kalėti nuo 13 iki 23 metų. Tai „Telegram“ kanale pranešė portalas „Grati“, remdamasis teismo spaudos tarnyba, rašo „Ukrinform“. Kariai ir karės buvo sulaikyti, kai mėgino palikti Mariupolį, per filtravimo operacijas mieste ir mūšius, po sužeidimų.

Armėnijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad Jerevanas pradės siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), šiai istoriškai su Rusija susijusiai šaliai vis labiau tolstant nuo Maskvos orbitos. Pastaraisiais metais ši neturinti išėjimo į jūrą Kaukazo valstybė vis labiau suartėjo su Vakarais. Ji nusivylusi tuo, kad, jos teigimu, Maskva nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.

Rusija numatė 15 galimų karinių konfliktų iki 2045 m. scenarijų, sako Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo liga.net. Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa. Rusija parengė prognozę Pasak V. Skibyckio, Rusija aiškiai suvokia savo vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bei savo vietą pasaulinės lyderystės sistemoje. Anot jo, Maskva jau anksčiau parengė prognozę 2026–2035 m. (su perspektyva iki 2045 m.) ir aiškiai apibrėžė keturis scenarijus.

Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BNN, už šalies saugumą atsakinga institucija, atskaitinga tiesiogiai prezidentui, – red. past.) vadovas Dariuszas Lukowskis šalies žiniasklaidai pareiškė, kad be sąjungininkų pagalbos šalis pajėgų atlaikyti Rusijos puolimą „savaitę ar dvi“.  „Priklausomai nuo to, kaip vyktų kova, ši gynyba su šiandieninėmis atsargomis galėtų trukti savaitę ar dvi“, - laidoje „Renginių svečias“ sakė BBN vadovas, generolas Dariuszas Lukowskis, paklaustas, kiek laiko Lenki...

Trečiadienio vakarą, „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo išvakarėse, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. E. Macrono ir V. Zelenskio susitikimas turėtų įvykti 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ėmėsi iniciatyvos suburti „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios prisijungtų saugumo garantijas Ukrainai pasiryžusios suteikti valstybės, jeigu Ukraina ir Rusija sudarytų paliaubas.

Danijos užsienio reikalų ministras trečiadienį palankiai įvertino Vašingtono sprendimą apriboti JAV delegacijos apsilankymą Grenlandijoje, ankstesniems planams sulaukus kritikos. „Manau, labai teigiamai vertintina tai, kad amerikiečiai atšaukė savo vizitą tarp Grenlandijos visuomenės. Jie aplankys tik savo bazę Pitufike, ir mes neturime nieko prieš“, – visuomeniniam transliuotojui DR sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

Tartu apygardos teismas antradienį nuteisė dvigubą – Rusijos ir Estijos – pilietybę turintį vyrą 15 metų kalėjimo už valstybės išdavystę, o jis, be kita ko, veikė ir Lietuvoje. Remiantis kaltinimais, Andrejus Makarovas nuo 2022-ųjų davė nurodymus Latvijoje sekti karinę ginkluotę, jos judėjimą ir kitas detales bei perdavė surinktą informaciją Rusijai. Taip pat pranešama, jog 2024-ųjų pradžioje A. Makarovas gavo Rusijos įsakymą padegti automobilį ukrainietiškais numeriais Tartu mieste.

Vanduo buteliuose, maistiniai batonėliai, žibintuvėlis ir kiti būtini daiktai – Europos Sąjunga (ES) siekia, kad kiekvienas 27 šalių bloko namų ūkis turėtų trijų dienų išgyvenimo rinkinį, jei kiltų nepaprastoji padėtis – konfliktas ar stichinė nelaimė. ES krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) naujienų agentūrai AFP teigė, kad ši idėja bus oficialiai pristatyta trečiadienį kaip platesnės bloko pasirengimo strategijos dalis.

Oro bendrovės „Air France“ lėktuvas, skridęs į Paryžių (Prancūzija) buvo priverstas apsisukti viduryje skrydžio, kai kilo susirūpinimas dėl lėktuvo salone dingusio telefono. Pranešama, jog skrydis buvo nukreiptas dėl ličio jonų baterijų keliamo pavojaus, rašoma „The Independent“. Skrydis AF750 iš Paryžiaus Orli oro uosto į Pointe-a-Pitre, Gvadelupoje, truko daugiau nei valandą, kai penktadienį (kovo 21 d.) keleivis pranešė apie dingusį mobilųjį telefoną.

Europos Komisija įspėja, kad kiekvienas pilietis turėtų sukaupti pakankamai maisto atsargų, kad krizės atveju galėtų apsirūpinti savimi bent 72 valandoms, teigiama Europos Komisijos parengtos Pasirengimo sąjungos strategijos projekte, skelbia „Politico“. „Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, nuo mirtinų ligų iki klimato sukeltų potvynių.

Vašingtone su Jungtinių Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė JAV diplomatines pastangas siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.

Estijoje, greitkelyje Talinas–Narva, antradienį susidūrus „Lux Express“ autobusui ir karinei transporto priemonei žuvo 21 metų šauktinis, 14 kitų žmonių – sužeisti. „Karys, praradęs gyvybę šiandienos nelaimingo atsitikimo metu, buvo pavyzdingas kovotojas, su pasišventimu tarnavo savo šaliai ir aktyviai dalyvavo Kovinio aptarnavimo paramos bataliono darbuose.

Prancūzijoje ore susidūrė du karinių oro pajėgų akrobatikos lėktuvai, praneša „France 24“. Anot vietos institucijų, trys žmonės išsigelbėjo. Lėktuvai „Alpha Jet“ susidūrė netoli oro pajėgų bazės į vakarus nuo Sen-Dizjė miesto. Trys žmonės katapultavosi Pasak kariškių, trys žmonės – du pilotai ir vienas keleivis – katapultavosi ir buvo „rasti sąmoningi“. Vienas asmuo patyrė daugybinius sužeidimus. Civilių aukų išvengta. Vienas iš lėktuvų atsitrenkė į bunkerį ir sukėlė gaisrą.

Prie bažnyčios Londone antradienį buvo rastas naujagimio kūnas, rašo „The Guardian“. Policija skubiai prašo motinos atsirasti dėl jos pačios gerovės. Pranešimą policija gavo antradienį 12:46. Jiems buvo pranešta, kad prie bažnyčios paliktame maišelyje yra kūdikio kūnas. Į įvykio vietą atvyko Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ji konstatavo kūdikio mirtį. Policija ieško kūdikio motinos Policija ieško kūdikio motinos. Kūdikio lytis ir tikslus amžius nenustatyti.

Popiežius Pranciškus buvo taip arti mirties, kad gydytojams teko rinktis, ar leisti jam ramiai išeiti, ar visomis išgalėmis stumtis pirmyn, leidiniui „Corriere della Sera“ sakė Gemelli ligoninės bendrosios chirurgijos gydytojas Sergio Alfieri, rašo „The Guardian“. 88-erių popiežius Pranciškus daugiau kaip penkias savaites praleido Romos Gemelli ligoninėje. Jis buvo gydomas nuo abiejų plaučių uždegimo. Galiausiai sekmadienį jis buvo išrašytas.

Estijos teismas antradienį nuteisė dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintį vyrą kalėti 15 metų už valstybės išdavystę.  Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2024 m. pavasarį Tartu mieste padegė automobilį su ukrainietiškais numeriais. Teismo teigimu, šis veiksmas buvo atliktas Rusijos interesais. Remiantis kaltinimu, vyras ant automobilio variklio dangčio užrašė Estijos politinės grupės pavadinimą, siekdamas klaidingai susieti veiką su šia grupe.