Europa

Sakartvelo valdančiajai partijai vadovaujantis milijardierius, plačiai laikomas įtakingiausiu žmogumi šioje Kaukazo šalyje, atsisakė susitikti su JAV ambasadore, trečiadienį pranešė Amerikos ambasada.  Diplomatinis akibrokštas įvyko Vašingtono ir Tbilisio ryšiams nusiritus iki žemiausio per pastaruosius metus lygio. Jungtinės Valstijos ne kartą pasmerkė Sakartvelo posūkį tolyn nuo demokratijos, smurtinį susidorojimą su protestuotojais ir integracijos į Europos Sąjungą (ES) sustabdymą.

Vokietija padarys viską, kad užtikrintų, jog nebūtų atgaivintas prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas, trečiadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas. „Mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai“, – sakė F. Merzas spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne. „Šiame kontekste padarysime viską, kad „Nord Stream 2“ negalėtų būti vėl pradėtas eksploatuoti“, – patikino jis.

Latvijos pasieniečiai antradienį užkirto kelią 82 asmenų bandymams nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais pasieniečiai neleido 3977 asmenims nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 12 asmenų.  Migrantų iš Baltarusijos plūsmas atsinaujino atšilus orams. Suaktyvėjo ir prekeiviai žmonėmis.

Ateityje dronai bus naudojami vis plačiau, o Latvija yra puiki vieta investicijoms į šį sektorių, trečiadienį Rygoje prasidėjusiame gynybos inovacijų viršūnių susitikime „Drone Summit 2025“ sakė šalies premjerė Evika Silina. Ji teigė, kad Latvija puikiai supranta bepiločių orlaivių svarbą ir būtinybę nuolat investuoti į inovacijas, nes dronai vis dažniau naudojami ne tik kariniame, bet ir tiekimo bei žemės ūkio sektoriuose.

Baltarusija sumažins rugsėjį planuojamų karinių pratybų su Rusija mastą, sumažindama dalyvaujančių karių skaičių ir perkeldama juos toliau nuo vakarinių sienų, trečiadienį pranešė Minskas. Baltarusija yra svarbi Rusijos sąjungininkė, leidusi naudotis jos teritorija kaip baze Maskvos 2022 metų invazijai į Ukrainą. Kyjivas, taip pat Lenkija ir Baltijos valstybės, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl galimo karinio pajėgų telkimo šioje šalyje.

Trečiadienį virš Kauno vyksta neįprastas sujudimas: ratus virš miesto suka ne tik Šiauliuose dislokuotas NATO pajėgų žvalgybinis „Boeing E-3 Sentry“, bet ir lenkų oro navigacijos „Beech King Air 350i“. Jau skelbėme, kad gegužės 28-ąją ratus virš Kauno suka AWACS sistemos lėktuvas „Boeing E-3 Sentry“. Tai vienas iš keturių Šiaulių oro bazėje nusileidusių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemų (AWACS) E-3A. Šis lėktuvas leidžia paremti sustiprintas budrumo veiklas Baltijos regione, skelbiama N...

Kinijos ambasadorius Čekijoje trečiadienį buvo iškviestas pokalbio dėl kibernetinės atakos prieš Čekijos užsienio reikalų ministeriją, pranešė pareigūnai.

Baltarusija skelbia, kad ketina perkelti pratybų „Zapad“ vietą į šalies gilumą, rašo „European Pravda“. Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas tikina, kad karinės pratybos „Zapad“ „nėra nukreiptos prieš ką nors“, o pagrindinių manevrų perkėlimas giliau į Baltarusijos teritoriją nuo vakarinių sienų „rodo pasirengimą dialogui ir įtampos mažinimui regione“. „Mes priėmėme sprendimą sumažinti „Zapad“ pratybų mastą ir perkelti pagrindines manevrus giliau į Baltarusijos teritoriją nuo vaka...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. V. Zelenskio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Vokietijos paramai Ukrainai ir pastangoms užtikrinti paliaubas“ su Rusija, kad būtų nutrauktas daugiau nei trejus metus trunkantis karas, pareiškime sakė atstovas spaudai Stefanas Kornelius.

Nyderlandų žvalgybos tarnybos antradienį pranešė, kad už praėjusių metų atakas prieš šalies policiją atsakinga anksčiau nematyta Rusijos programišių grupė, žinoma „Laundry Bear“ pavadinimu, ir kad per jas buvo pavogti slapti su darbu susiję duomenys. Praėjusių metų rugsėjį įvykdyta ataka buvo platesnės Rusijos programišių kampanijos, nukreiptos prieš Vakarų ir NATO taikinius, dalis, teigiama Nyderlandų saugumo ir žvalgybos tarnybų AIVD ir MIVD atliktame tyrime.

Airijos vyriausybė antradienį pritarė įstatymo projekto, kuriuo uždraudžiamas prekių importas iš Izraelio nausėdijų, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis, parengimui – tai precedento neturintis Europos Sąjungos (ES) narės žingsnis.

 Prancūzijos parlamento žemieji rūmai antradienį per pirmąjį svarstymą patvirtino įstatymo projektą dėl teisės numirti. Tai pirmasis žingsnis ilgai trunkančiame procese siekiant suteikti pacientams medicinos pagalbą, kad jie galėtų baigti gyvenimą aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis.  Prezidento Emmanuelio Macrono remiamą įstatymą patvirtino iš viso 305 įstatymų leidėjai, bet jam prieštaravo kai kurios konservatorių grupės, 199 deputatai balsavo prieš įstatymo projektą.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Karolis III, antradienį sakydamas svarbią kalbą, kuri buvo skirta atidaryti Kanados parlamento sesiją ir kuri nuskambėjo nuolatinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti šią šalį akivaizdoje, akcentavo Kanados nepriklausomybę.

  Pentagone sutikdamas lenkų delegaciją, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas šiltai kalbėjo apie Lenkiją, gyrė „tvirtus“ abiejų šalių santykius.  „Abi šalys demonstruoja taiką per stiprybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perduoda savo pagarbą ir dėkingumą Lenkijos vadovybei ir jos žmonėms. P. Hegsethas pakartojo, kad Lenkija yra „pavyzdinga sąjungininkė“, kurios nereikia skatinti skirti gynybai 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) tiria atvejus, kai asmenys gavo finansavimą iš Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo „Pravfond“, Rusijos organizacijos, kuri siejama su šios šalies slaptosiomis tarnybomis. Šiam fondui nuo 2023 m. taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos. VDD pabrėžė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos kuruojamas fondas nuo seno yra Kremliaus įrankis skleidžiant Rusijos interesus ir didinant įtaką užsienyje.

Vairuotojas, įtariamas įvažiavęs į futbolo sirgalių minią Liverpulyje, areštuotas dėl įtarimų pasikėsinimu nužudyti, pavojingo vairavimo ir vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų.

Lenkijoje sekmadienį vyks įtemptas antrasis prezidento rinkimų turas, kuris gali pratęsti politinę aklavietę šalyje: susirungs tvirtai proeuropietiškas Varšuvos meras ir nacionalistu laikomas istorikas. Abu kandidatai – valdančiųjų centristų remiamas Rafalas Trzaskowskis ir opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas politikos naujokas Karolis Nawrockis – visuomenės nuomonės apklausose žengia labai arti vienas kito.

Lenkijos teismas už šnipinėjimą Minsko naudai vienam baltarusiui skyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Antrasis kaltinamasis byloje, lenkas, buvo nubaustas už nepranešimą apie nusikaltimą. Teismo procesas vyko už uždarų durų dėl svarbaus valstybės intereso. Pirmadienį apie nuosprendį pranešė Liublino apygardos teismo atstovė spaudai Marta Smiech.

Lenkija pirmadienį paskelbė, kad šiemet surengs bendras karines pratybas su NATO pajėgomis, reaguodama į rugsėjį vysiančius Rusijos ir Baltarusijos manevrus „Zapad 2025“.  Lenkų gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie Lenkijos atsaką į didžiausias šių metų Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“, kurios vyks rugsėjį Baltarusijos teritorijoje.

Artėjant Lenkijos prezidento rinkimų antrajam turui, nuomonių apklausos rodo, kad valdančiosios Piliečių koalicijos remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pirmauja prieš dešiniųjų kandidatą istoriką Karolį Nawrockį. Dienraščio „Super Express“ užsakymu „Pollster“ atlikta apklausa parodė, kad R. Trzaskowskis pirmauja – jį palaikė 45,7 proc. respondentų, K. Nawrockį palaikė 43,61 proc. apklaustųjų, o 10,69 proc. respondentų buvo neapsisprendę.

JAV stiprina Europos šiaurinį frontą, skelbia „Wall Street Journal“. Anot leidinio, Pentagonas siekia padaryti NATO galingesnę ir atsigręžia į šiaurinę Europos dalį bei Baltijos valstybes. Auštant rytui vieną dieną keliolika JAV jūrų pėstininkų užėmė pozicijas lauke Švedijos Gotlando saloje ir paleido savo mobilią raketų sistemą.

Rumunijos kraštutinės dešinės politikas Calinas Georgescu paskelbė, kad traukiasi iš politikos, nes jo sąjungininkas nesugebėjo laimėti šį mėnesį vykusių prezidento rinkimų. Prokurorai taip pat ketina antradienį apklausti C. Georgescu, kadangi jis viename interviu citavo rumunų fašistinės ir antisemitinės organizacijos lyderį. Buvęs aukštas vyriausybės pareigūnas išgarsėjo praėjusių metų lapkritį, kai netikėtai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Vokietijoje antradienį prasidėjus teismo procesui prieš sirą, įtariamą priklausymu grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), šis pripažino savo kaltę dėl trijų žmonių nužudymo Vokietijos festivalyje. Advokato perskaitytame pareiškime Issa al Hasanas pripažino, kad įvykdė sunkų nusikaltimą ir kad nuo jo rankos žuvo trys žmonės.

ES šalys antradienį oficialiai patvirtino naują 150 mlrd. eurų paskolų programą, skirtą padėti apsiginkluoti Rusijos grėsmės akivaizdoje ir kilus susirūpinimui dėl JAV patikimumo, pranešė blokui pirmininkaujanti Lenkija. Kovo mėnesį Briuselis pasiūlė skolinimosi programą SAFE, remiamą ES centrinio biudžeto lėšomis, kadangi blokas nori skubiai stiprinti savo gynybą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas gina sprendimą panaikinti nuotolio ribojimus Ukrainai perduotų vokiškų ginklų naudojimui. „Gintis gali tik tas, kuris geba atakuoti karines bazes, esančias ir agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis po susitikimo su Suomijos  premjeru Petteriu Orpo Turku mieste. F. Merzas pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Vokietijos Ukrainai perduotiems ginklams nebegalioja nuotolio ribojimai. Vadinasi, jais galima smogti ir taikiniams Rusijos teritorijoje.

Geopolitinis stabilumas toliau silpsta, todėl daugelis europiečių baiminasi, kad gali kilti dar vienas pasaulinis konfliktas. Naujo „YouGov“ tyrimo duomenimis, 41–55 proc. respondentų Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje mano, kad per artimiausius 5–10 metų gali kilti dar vienas pasaulinis karas, rašoma „Euronews“. Maža to, didžioji dauguma europiečių mano, kad tokiame konflikte bus panaudotas ir branduolinis ginklas.

Lenkija planuoja vėl 90 dienų pratęsti buferinės zonos daugiau kaip 78 km pasienio su Baltarusija ruože galiojimą. Laikinas draudimas patekti į šį ruožą buvo paskelbtas 2024 metų birželio 13 dieną, daugėjant nelegalių imigrantų išpuolių prieš teisėsaugos pareigūnus, patruliuojančius prie Lenkijos sienos su Baltarusija. Nuo to laiko draudimas vis pratęsiamas 90 dienų periodams.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

Merseisaido policijos vado pavaduotojos konsteblės Jenny Sims teigimu, Liverpulio miesto centre įvykęs incidentas, kai futbolo sirgalių minią taranavo automobilis, nėra laikomas terorizmo aktu. Kalbėdama spaudos konferencijoje, ji sakė: „Automobilis sustojo įvykio vietoje, buvo sulaikytas 53-ejų baltaodis britas iš Liverpulio rajono. Manome, kad jis ir vairavo automobilį.

Pirmadienio vakarą Liverpulyje į futbolo komandos triumfu besidžiaugiančių aistruolių minią įsirėžė automobilis, praneša „Euronews“. Policija paskelbė, kad automobilis buvo sustabdytas įvykio vietoje ir sulaikytas jo vairuotojas. Pagalbos tarnybos skubėjo į Liverpulio centrą po to, kai vyro vairuojamas automobilis partrenkė kelis žmones, kurie gatvėje šventė Liverpulio futbolo komandos pergalę aukščiausioje Anglijos lygoje „Premier League“. Nelaimė nutiko kelios minutės po 18 val.

Lenkija paragino Rusijos valdžią nedelsiant atkurti Vakarų Rusijoje esantį paminklą lenkų karo belaisviams, nužudytiems Antrojo pasaulinio karo metais sovietų vykdytose žudynėse. Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kapinių administracija vietos prokuratūros nurodymu nuo antkapio pašalino kryžių „Virtuti Militari“ ir 1939 metų gynybinio karo kryžių. Paminklas yra Mednojėje esančiose Lenkijos karo kapinėse ir skirtas Katynės žudynių aukoms atminti.

Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vadovai pirmadienį sukritikavo Sakartvelo vyriausybės veiksmus, kurie, pasak jų, kenkia demokratinėms institucijoms.

Vokiečių leidinys „Bild“ pasidomėjo, kaip sekasi Lietuvoje dislokuotiems vokiečių kariams, ir kokios vyrauja nuotaikos. Vieno iš vokiečių sraigtasparnio pilotas, šaukiniu G-LOC, paaiškino, kad supranta galįs tapti pirmuoju Rusijos puolimo taikiniu, bet tėvynė jam prasideda ne Vokietijoje, o NATO teritorijoje.

Prancūzijos satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą dėl suklastotų prorusiškų viršelių, kurie, kaip įtariama, melagingai pristatomi kaip tikri šio leidinio numeriai. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva vykdo itin organizuotą informacinio karo kampaniją, siekdama telkti paramą savo karui.

Šiaurės šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant perimti šią autonominę Danijos teritoriją Arktyje, pirmadienį teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. D. Trumpas ne kartą kalbėjo, kad Jungtinėms Valstijoms saugumo sumetimais reikia strategiškai svarbioje vietoje esančios, išteklių turtingos Grenlandijos ir atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė paragino visas Europos Sąjungos šalis laikinai sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams. „Latvija ragina ES šalis sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, remiantis saugumo sumetimais“, – rašė užsienio reikalų ministrė savo „X“ paskyroje.

 Latvijos teisėsaugos institucijos iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtariamos sekmadienio diversijos prieš šalies geležinkelių infrastruktūrą, naujienų agentūrą LETA informavo valstybinė policija. Dėl infrastruktūrai padarytos žalos sekmadienį vėlavo ar buvo atšaukti keleivinių traukinių išvykimai Tukumo linijoje. Apie įtariamą piktavališką veiklą buvo pranešta valstybinei policijai, pareigūnai apžiūrėjo įtariamo nusikaltimo vietą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paneigė turėjęs šeiminį konfliktą su žmona Brigitte. Tokį pareiškimą jam teko daryti po to, kai išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Brigitte ranka stumteli sutuoktinio veidą Vietname nutūpusiame lėktuve.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad derybos prekybos klausimu tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bus sėkmingos, Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą blokui. „Diskusijos vystosi sėkmingai“, – sakė E. Macronas žurnalistams Hanojuje vizito Vietname metu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlymus jam nutraukti kovas Ukrainoje laiko silpnumo ženklu. „Akivaizdu, kad Putinas pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu“, – visuomeniniam transliuotojui WDR sakė F. Merzas. „Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulauks (Rusijos) pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei mes visi norime ar galime įsivaizduoti“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė viltį, kad JAV lyderio Donaldo Trumpo reiškiamas pasipiktinimas Maskva virs veiksmais po rusų savaitgalio smūgių Ukrainai. JAV prezidentas supranta, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam melavo, sakė E. Macronas vizito Vietname metu.

Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per dvejus ar ketverius metus gali būti techniškai pasirengusi pradėti naują agresiją – šį kartą prieš Europą.  Tai interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.  „Mūsų manymu, su tuo sutinka ir mūsų kolegos Europoje, karo veiksmams pasibaigus, Rusijai prireiks nuo dvejų iki ketverių metų atgauti savo kovinį pajėgumą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą Europos Sąjungai (ES) ir suteikti daugiau laiko deryboms, Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai pranešė, kad ES prekybos vadovas pirmadienio popietę kalbėsis su kolega amerikiečiu. „Diskusijos bus tęsiamos jau šiandien po pietų, kai komisaras Šefčovičius susiskambins su prekybos sekretoriumi Lutnicku“, – sakė atstovė spaudai Paula Pinho.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Suomijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl įtariamo dviejų rusų karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimo praėjusią savaitę.  „Suomijos užsienio reikalų ministerija šiandien iškvietė Rusijos ambasadorių ir paprašė pasiaiškinti dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo", – socialiniame tinkle „X“ parašė Užsienio reikalų ministerija.  Penktadienį, anot suomių Gynybos ministerijos, du Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę.

Austrijos teismas pirmadienį panaikino buvusiam kancleriui Sebastianui Kurzui paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl melagingų parodymų davimo. Kadaise vadintas Europos konservatorių „vunderkindu“, S. Kurzas 2021 m. atsistatydino iš kanclerio pareigų dėl virtinės kaltinimų. Praėjusiais metais jis buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo parlamentiniam tyrimui ir jam skirta aštuonių mėnesių lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Pergalę Rumunijos prezidento rinkimuose iškovojęs Bukarešto meras Nicusoras Danas pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas šalies vadovu. Praėjusį sekmadienį proeuropietišku centristu laikomas N. Danas iškovojo pergalę Rumunijos prezidento rinkimuose, nugalėdamas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų George Simioną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gegužės 26 d. pirmą kartą oficialiai lankosi Vietname, praneša „Reuters“. Tačiau vos tik lėktuvui nusileidus Hanojuje, kaip matoma socialinėse medijose plintančiame vaizdo įraše, E. Macronas galimai sulaukė žmonos Brigitte Macron antausio. Šis incidentas internete sukėlė nemažai diskusijų.

Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“. C. Breuerio ir kitų aukštų NATO karinių pareigūnų vertinimu, iki 2029 m. Rusija gali pakankamai atstatyti savo pajėgas, kad galėtų pulti NATO.