Auštant rytui vieną dieną keliolika JAV jūrų pėstininkų užėmė pozicijas lauke Švedijos Gotlando saloje ir paleido savo mobilią raketų sistemą.
Mokomosios raketos nukrito į Baltijos jūrą, tačiau jos nusiuntė aiškią žinią Rusijai: net ir Donaldui Trumpui sukėlus sąmyšį NATO, JAV karinės pajėgos stiprina savo pozicijas Šiaurės Europoje.
Anot leidinio, D. Trumpo administracija nori, kad Šiaurės Atlanto sutartis taptų „žudikiškesnė“. Bandymų poligonas – Europos šiaurė, kur NATO susiduria su Rusija iš dviejų pusių.
Kai kurie Europos pareigūnai nerimauja, kad JAV įsipareigojimai Aljansui silpnėja. Tokie nuogąstavimai kyla dėl D. Trumpo retorikos. Vis dėlto JAV kariniai vadai teigia, kad jų pozicija išlieka tvirta.
„JAV kariuomenės požiūriu, mano įsakymai nepasikeitė“, – sako JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje operacijų štabo viršininko pavaduotojas, brigados generolas Andrew Saslavas.
Jis pripažįsta pagalvojantis apie JAV įsipareigojimus ateityje, tačiau sako, kad tai yra politiniai vėjai, o ne įsakymai.
Baltijos šalys ir Šiaurės Europa atsidūrė JAV planų centre
Šiaurės Europos regionas ir Baltijos šalys atsidūrė JAV karo planų centre. Šiaurės Europos ir Baltijos šalys turi prieigą prie laivybos maršrutų, yra strategiškai svarbios ir kitais klausimais. Regionas turi griežtą poziciją Rusijos klausimu ir skatina Europą ginkluotis.
Per trijų savaičių pratybas JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių kariais treniravosi galimus karo scenarijus.
Tikslas buvo dvejopas: atgrasyti Rusiją nuo agresijos ir tvirčiau integruoti sąjungininkus.
„Dabar, kai Suomija ir Švedija tapo NATO narėmis, turime ištisinį NATO teritorijos ruožą į šiaurę nuo Arkties rato“, – sako Norvegijos gynybos tyrimų centro darbuotojas Kristianas Atlandas.
„Šiaurės NATO plėtra taip pat palengvino NATO pajėgų perkėlimą į Baltijos valstybes karinės krizės ar konflikto regione atveju“, – teigia jis.
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Šiaurės šalys padidino karines išlaidas. Suomija turi 1 200 km sieną su Rusija. Norvegijos siena su Rusija yra netoli Kolos pusiasalio, kuriame yra pagrindinės Maskvos povandeninių laivų pajėgos – Šiaurės laivynas. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai įspėja apie Rusijos karines ambicijas ir teikia išsamią žvalgybos informaciją.
Vis dėlto pareigūnai teigia, kad regiono ir Vašingtono santykiai neturėtų pakenkti NATO vienybei. Anot Švedijos gynybos štabo viršininko Carl-Johan Edström, tai tik stiprina NATO.
Svarbus Gotlando vaidmuo
Gotlandas yra viena iš strategiškai svarbiausių vietų Šiaurės Europoje. Čia galima dislokuoti įvairias sistemas, kad būtų galima kontroliuoti oro ir jūrų operacijas Baltijos regione.
Po ilgų demilitarizacijos metų Gotlandas yra Švedijos ginklavimosi centro širdis. Karo atveju sala gali tapti NATO logistikos centru ir jūrų linijų ryšių kontrolės centru, taip pat padėti stiprinti puolimo pajėgas, skirtas giliems smūgiams priešo teritorijoje.
Prognozuojama karo metu saloje dislokuotų karių skaičius siektų apie 4 500, čia kasmet atvyksta šimtai šauktinių.
Siekiant imituoti Gotlando gynybą, praėjusią savaitę žvalgybą atliko Jungtinės Karalystės žvalgų būrys. Po kelių dienų 110 atvyko Jungtinės Karalystės desantininkų.
Taip pat atvyko JAV jūrų pėstininkų būrys su mobiliąja raketų sistema, kuri karo atveju gali būti greitai dislokuota. Kelios valandos anksčiau jūrų pėstininkai buvo Norvegijoje. Po bandomųjų šūvių jūrų pėstininkai nuskraidino sistemą į Suomiją, kur surengė panašų bandymą.
HIMARS pakeitė karo Ukrainoje eigą. JAV ją suteikė 2022 m. viduryje. Sistema šaudo „Guided Multiple Launch Rocket System“ raketas, arba GMLRS, kurių nuotolis yra apie 72 km, ir didesnio nuotolio „Army Tactical Missile System“, žinomas kaip ATACMS, kurios gali šaudyti iki beveik 300 km atstumu.




Ukraina naudojo šią sistemą smūgiams Rusijos logistikos objektams, tankams, tiltams, pėstininkų grupėms ir šaudmenų sandėliams. Dabar D. Trumpo administracijos ginklų tiekimo Ukrainai stabdymas kelia grėsmę.
Viena iš pagrindinių NATO narių užduočių – užtikrinti, kad jų karinės sistemos sklandžiai veiktų kartu. Amerikos vadovaujamas raketų paleidimas Gotlande buvo paremtas sudėtinga tarptautine komunikacija, apimančia daugybę sistemų, kelių šalių oro uostus. Lietuvoje NATO pajėgos imitavo evakuaciją ir nukentėjusiųjų gydymą naudodamos tris skirtingų šalių medicinos ir evakuacijos sistemas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!