Artimieji Rytai

Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną. „Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.

Ukrainos dronų specialistai dirbs Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina padės Artimųjų Rytų šalims gintis nuo Irano dronų atakų, tačiau tai neturėtų paveikti Ukrainos kariuomenės gynybinių pajėgumų, pridūrė jis. Valstybės vadovas surengė pasitarimą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Susitikimo dalyviai aptarė iššūkius Ukrainai, Ukrainos partneriams ir galimus būdus, kaip padėti apsaugoti žmonių gyvybes.

Baltieji rūmai teigia, kad „veiksmų žmogus“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas „visam laikui gesina“ Irano branduolinius siekius, rašo „Sky News“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad Irano režimas buvo „sutriuškintas“ ir vadina jį „pagrindiniu pasaulyje valstybiniu terorizmo rėmėju“. „Ankstesni lyderiai buvo per silpni ir neveiksmingi, kad galėtų spręsti šią grėsmę“, – sako ji, prieš pradėdama girti D. Trumpą kaip „veiksmų žmogų“. „Prezidentas Trumpas verčia šiuos monstru...

JAV ambasada Bagdade trečiadienį pranešė savo piliečiams, kad jie turėtų nedelsdami išvykti iš Irako. „JAV piliečiai Irake primygtinai raginami išvykti, kai tik galės saugiai tai padaryti, ir slėptis vietoje, kol sąlygos bus saugios išvykti, – teigiama ambasados pranešime platformoje „X“. –Jei tai saugu, amerikiečiai turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad dronas, kuris smogė Jungtinės Karalystės bazei Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, rašo „Sky News“. Dronas, sekmadienio vakarą pataikęs į JK Karališkųjų oro pajėgų „RAF Akrotiri“ oro bazę Kipre, nebuvo paleistas iš Irano, pranešė Gynybos ministerijos atstovas. Tačiau jis pridūrė, kad dronas buvo „panašus į Shahed“, turėdamas omenyje Irano pigiai gaminamus dronus, kuriuos Rusija masiškai naudoja Ukrainoje.

Kinija sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą nutraukti prekybą su Ispanija. Pekinas pareiškė, kad „prekyba neturėtų būti naudojama kaip priemonė ar ginklas“, teigiama Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Savaitgalį Vidurio Rytų regione prasidėjusio karo kaina auga ne dienomis, o valandomis, sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, šiuo metu pralaiminčio Irano tikslas yra padaryti kuo daugiau žalos aplinkinėms regiono valstybėms ir supurtyti pasaulinę energetikos rinką.

Elektros tiekimas visiškai nutrauktas visose Irako provincijose, rašoma „The Moscow Times“, remiantis šalies energetikos ministerijos pranešimu, kurį cituoja TASS. „Elektros tinklas visiškai išjungtas visose Irako provincijose“, – cituoja agentūra INA ministerijos pareiškimą. Vyksta tyrimas, siekiant nustatyti priežastis, atkurti elektrinės ir elektros perdavimo linijų darbą.

Izraelis iš pradžių planavo smogti Iranui šių metų viduryje, tačiau įvykiai Islamo Respublikoje ir besikeičianti regiono dinamika privertė paankstinti operaciją iki vasario, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Israelis Katzas. „Operacija buvo suplanuota metų viduriui su tais pačiais tikslais“, – sakė I. Katzas kreipdamasis į karinės žvalgybos pareigūnus, teigiama jo biuro išplatintame pranešime.

Prancūzija Irano kryptimi siunčia vienintelį savo lėktuvnešį su naikintuvais, taip pat laivą į Kiprą, kurio gynybą jau skuba stiprinti ir Graikijos laivai. O Amerikos prezidentas atvirai priekaištauja kitoms Europos šalims, kad šios per mažai padeda Amerikos operacijai. Priimdamas Vokietijos kanclerį, Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir ėmė kritikuoti Britaniją, nesuteikusią savo bazių puolamajam smūgiui Irane.

Vienas aukštas Vatikano pareigūnas trečiadienį perspėjo dėl „tarptautinės teisės erozijos“ ir „prevencinio karo“ su Iranu koncepcijos, o tai atrodo kaip kritika JAV ir Izraelio kariniams veiksmams. „Ši tarptautinės teisės erozija išties kelia nerimą: teisingumas užleido vietą jėgai“, – interviu, paskelbtame oficialioje „Vatican News“ svetainėje, sakė Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), popiežiaus Leono XIV Valstybės sekretorius.

JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Amerikiečių povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė, kad yra saugus tarptautiniuose vandenyse. Bet ne, jį paskandino torpeda“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. „Irano karinis laivynas ilsisi Persijos įlankos dugne“, – pareiškė jis, rodydamas atakos Indijos vandenyne vaizdus.

Oro eismas virš Kipro trečiadienį buvo trumpam nutrauktas pastebėjus įtartiną oro objektą, atskridusį iš Libano, tačiau šalies oro erdvė visą laiką buvo atvira, pranešė vyriausybė. Kipro žiniasklaida, įskaitant visuomeninį transliuotoją RIK, anksčiau buvo pranešę, kad oro erdvė laikinai uždaryta. Vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letymbiotis sakė, kad dviejų lėktuvų pilotų buvo paprašyta trumpam pasilikti laukimo režime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vasario 23 d. kalbėjosi telefonu ir nusprendė šeštadienį, vasario 28 d., pradėti karinę operaciją prieš Iraną, praneša „Axios“, remdamasis šaltiniais, cituoja „European Pravda“. Leidinys, remdamasis trimis šaltiniais, praneša, kad pokalbio metu B. Netanyahu pranešė D. Trumpui, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir jo pagrindiniai patarėjai šeštadienio rytą susitiks vienoje vietoje Tehera...

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Irano buvo paleista balistinė raketa, kuri skrido į Turkijos oro erdvę, bet buvo numušta, rašo „Sky News“. NATO oro gynybos pajėgos rytinėje Viduržemio jūros dalyje numušė raketą, kuri skrido per Irako ir Sirijos oro erdvę. „Šaudmenų skeveldra, nukritusi Hatajaus provincijos Dortiolo rajone, buvo identifikuota kaip priklausanti oro gynybos amunicijai, kuri numušė grėsmę“, – pranešė ministerija, pridurdama, kad aukų nėra.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose aptiktos rusų ženklais pažymėtų dronų nuolaužos. Atremdami didelio masto Irano ataką prieš Dubajų, vietos oro gynybos sistemos numušė „Geran-2“ tipo aparatus, praneša „RBC–Ukraine“. Bepilotės skraidyklės nuolaužos su ženklais „Geran-2“ buvo rastos netoli strategiškai svarbaus Jebel Ali uosto.

JAV povandeninis laivas torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą Indijos vandenyne, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Amerikos povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė esąs saugus tarptautiniuose vandenyse. Tačiau jis buvo nuskandintas torpedos“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. Beveik 150 žmonių dingo, o keli žuvo po to, kai fregata „IRIS Dena“ trečiadienį nuskendo prie Šri Lankos krantų, pranešė pareigūnai.

 Karas Artimuosiuose Rytuose – itin svarbiame naftos ir dujų gavybos regione – grasina sukelti pasaulinę energetikos krizę. Azijos ir Europos šalių naftos atsargos gali sušvelninti tiesioginį Artimųjų Rytų karo, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, poveikį, tačiau ilgalaikis konfliktas gali sukelti didelių sutrikimų ir staigų kainų kilimą, įspėja analitikai.

Irano sekmadienį dronais atakuotas JAV operacijų centras Kuveite, kuriame žuvo šeši amerikiečių kariai, buvo įsikūręs viduryje šalies civilinio uosto, už keliolikos kilometrų nuo pagrindinės kariuomenės bazės, modifikuotame jūriniame konteineryje, rodo palydovinės nuotraukos.

Nuo kovo 2 d. ne mažiau kaip 11 verslo lėktuvų, registruotų Rusijoje, išskrido iš Omano ir Jungtinių Arabų Emyratai oro uostų į Maskvą. Aštuoni iš jų specialiai atskrido į regioną, kurį paveikė JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną. Nurodoma, kaip taip vadinamoje VIP evakuacijoje taip pat dalyvauja ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ lėktuvas, rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“. Pirmadienį viena vieta tokiame reise buvo parduodama už 20 tūkst.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda Jungtiniuose Arabų Emyratuose įstrigusių savo piliečių evakuaciją, tačiau tik dalinę. Nacionalinis krizių valdymo centras iš Dubajaus ar Abu Dabio žada išskraidinti tik senjorus, sergančiuosius, nėščias moteris ir vaikus. Tokių asmenų centras suskaičiavo apie 20. Valdžia jų gelbėti „Spartano“ nesiųs – tikisi parskraidinti vietinėmis Arabų Emyratų avialinijomis, neatmeta ir evakuacijos sausuma.

 Prancūzija siunčia savo pagrindinį lėktuvnešį į Viduržemio jūrą, reaguodama į besiplečiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, antradienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. „Įsakiau lėktuvnešiui „Charles de Gaulle“ (...) ir lydinčioms fregatoms nustatyti kursą Viduržemio jūros link“, – sakė jis per televiziją, praėjus dienai po to, kai įspėjo apie riziką, kad konfliktas gali peržengti Europos sienas.

JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai. JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.

JAV Valstybės departamentas leido savo ne kritinės svarbos personalui ir jų šeimoms Kipre išvykti, trečiadienį pranešė JAV ambasada. Departamentas „leido ne kritinės svarbos JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams išvykti iš Kipro dėl saugumo rizikos“. Smogė į karinę bazę Kipre Ši žinia buvo paskelbta po to, kai pirmadienio rytą Irano bepilotis orlaivis smogė į Jungtinės Karalystės (JK) karinę bazę Kipre, kuris priklauso Europos Sąjungai (ES), o dar du bepilo...

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepuolė Irano „dėl Izraelio“, o siekdamos apsaugoti savo saugumo interesus, taip, regis, atsitraukdamas nuo komentarų, kuriuos išsakė ankstesnę dieną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinės operacijos Irane buvo vykdomos „už tarptautinės teisės ribų“, tačiau pagrindinę atsakomybę priskyrė Islamo Respublikai. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis nusprendė pradėti karines operacijas, kurios buvo vykdomos už tarptautinės teisės ribų, o tam mes negalime pritarti“, – sakė E. Macronas.

JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas antradienį pareiškė, kad didžiausios per pastarąjį ketvirtį amžiaus regione dislokuotos amerikiečių pajėgos Irano teritorijoje jau sudavė smūgių beveik 2 tūkst. taikinių. „Mes jau smogėme beveik 2 tūkst. taikinių, panaudodami daugiau nei 2 tūkst. šaudmenų.

Iranas keršydamas už Izraelio ir JAV atakas paleido daugiau nei 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų, antradienį pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas regione. „Leisdamas šias raketas ir dronus, Iranas taikinių nesirenka, jais tampa ir civiliai“, – socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame operatyviniame pranešime teigė CENTCOM admirolas Bradas Cooperis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 4 dieną kalbėjo apie karą su Iranu ir nurodė, kad jį vertina 15 balų iš 10-ies, rašo „Sky News“....

Kataro gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Irano paleista balistinė raketa pataikė į Al Udeido bazę Katare – didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose. Ministerija nurodė, kad į šalį iš Irano buvo paleistos dvi balistinės raketos. „Vieną iš raketų sėkmingai neutralizavo oro gynybos sistemos, o antroji pataikė į Kataro Al Udeido bazę, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.“ Jokios informacijos apie tikslią raketos smūgio vietą ar galimus nuostolius ministerija nepateikė.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad po to, kai Iranas į Izraelio teritoriją paleido keletą raketų salvių, pradėjo „plačią smūgių bangą“ prieš taikinius islamo respublikoje. Kariuomenės teigimu, naujausių smūgių taikiniais yra Irano „paleidimo aikštelės, oro gynybos sistemos ir papildoma infrastruktūra“. Situacija regione – dar įtemptesnė   Kariuomenė stengiantis atremti Irano raketų atakas, naktį įvairiose Izraelio vietose aidėjo oro pavojaus sirenos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda susitikimą su Vokietijos kancleriu aptardamas karą Irane. Jis teigia, kad Friedrichas Merzas „mums padėjo“ ir buvo „iš tiesų labai malonus“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas apie Iraną, jis sako: „Jie neturi laivyno – jis sunaikintas, jie neturi oro pajėgų – jos sunaikintos, jie neturi oro erdvės stebėjimo sistemų – jos sunaikintos.“ „Beveik viskas buvo sunaikinta“, – tęsia jis.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas televizijos „Fox News“ eteryje pareiškė, kad Iranas derybose metų pradžioje JAV atstovams prisipažino turintis pakankamai sodrinto urano 11 branduolinių bombų pagaminimui. Pasak jo, Islamo Respublikos atstovai didžiavosi tuo, kad šaliai pavyko apeiti visus kontrolės protokolus ir pasiekti tokį lygį. „Per pirmąjį susitikimą abu Irano derybininkai mums be jokios gėdos tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie turi 460 kilogramų 60 proc.

Izraelio žvalgyba dar gerokai prieš Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą buvo įsilaužusi į beveik visas Teherano kelių stebėjimo kameras ir sekė saugumo tarnybų darbuotojus, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniais. Pasak dviejų leidinio pašnekovų, iš vaizdo stebėjimo kamerų gauti vaizdai buvo šifruojami ir perduodami į serverius Tel Avive.

Proiranietiška „Hezbollah“ grupuotė Libane pagrasino Izraeliui nauju atviru karu. „Kantrybės era“ baigėsi, organizacijos pareiškime pabrėžė aukštas „Hezbollah“ funkcionierius Mahmudas Komati. „Hezbollah“ esą ilgai laikėsi nuošalyje. Tačiau valstybė negali apsaugoti šalies nuo besitęsiančių Izraelio atakų. „Negalime toliau toleruoti mūsų brolių žudymo ir mūsų namų griovimo“, – kalbėjo M. Komati.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete pasidalijo trumpa naujiena apie karą Irane. Pasak jo, deryboms su Iranu jau „per vėlu“. Atsakydamas kitam „Truth Social“ vartotojui, kuris teigė, kad JAV smūgiai lėmė „Trumpo doktrinos gimimą“, JAV prezidentas apie Iraną sakė: „Jų oro gynyba, oro pajėgos, karinis jūrų laivynas ir vadovybė sunaikinti. Jie nori kalbėtis.

Antradienį Iranas perspėjo Europos šalis neįsitraukti į konfliktą kartu su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Prieš tai Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė, kad gali imtis „gynybinių veiksmų“ siekiant sunaikinti Irano raketų paleidimo pajėgumus.  „Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas bendrininkavimu su agresoriais.

Oro bendrovės „Emirates“ skrydis iš Dubajaus yra pakeliui į Frankfurtą – pirmą kartą nuo tada, kai karo veiksmai Irane privertė atšaukti daugybę skrydžių. Vokietijos didžiausio oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovė spaudai antradienį pranešė dpa, kad reisą vykdantis lėktuvas yra „ore“. „Fraport“ atvykimų puslapyje nurodoma, kad lėktuvas į Frankfurtą turėtų atvykti ankstyvą popietę.

Prancūzija dislokavo virš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naikintuvus „Rafale“, kad apsaugotų savo karinio jūrų laivyno ir aviacijos bazes nuo Irano atakų, antradienį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.  Jungtiniuose Arabų Emyratuose Prancūzija turi šimtus karinio jūrų laivyno, oro pajėgų ir kariuomenės karių. Jos lėktuvai „Rafale“ yra dislokuoti Dhafros bazėje netoli Abu Dabio.

Trečiąją karo dieną Izraelio ir JAV oro pajėgos užsitikrino beveik visišką dominavimą Irano oro erdvėje. Visa Irano priešlėktuvinė gynyba, sukurta daugiausia iš Rusijos ir Kinijos pirktų sistemų pagrindu, buvo nuslopinta ir nesugebėjo nieko priešpastatyti sąjungininkų aviacijai. Tuo pat metu ajatolos režimas toliau bando smogti Artimųjų Rytų šalims savo raketomis ir bepiločiais orlaiviais. „Novaja Gazeta“ su ekspertais aptarė Irano ginkluotės galimybes ir jos kovinio pajėgumo perspektyvas.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus nesibaigiantis karas, tačiau gali užtrukti, pirmadienį transliuotame interviu sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Kalbėdamas televizijai „Fox News“, B. Netanyahu taip pat tvirtino, kad Izraelis ir JAV privalėjo veikti, nes Iranas statė naujus branduolinių ginklų objektus, kurių po kelių mėnesių būtų buvę neįmanoma atakuoti. „Nesibaigiančio karo nebus, – sakė B. Netanyahu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.