Lietuva

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Pasak A. Dulkio, Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų pataisų, pakeisiančių loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.

Dar rugsėjo mėnesį girta prie vairo sulaikyta žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė su nerimu lauks šių metų pabaigos. Mat prieš pat gražiausias žiemos šventes teismas atvers jos bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad teisiamasis posėdis paskirtas šių metų gruodžio 22-ąją. Planuojama, kad teismo posėdis vyks nuotoliniu būdu, per Zoom platformą.

Artimiausiomis dienomis ciklonai lems lietingus orus, praneša sinoptikai. Ketvirtadienį antroje dienos pusėje daug kur lietus. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos. Penktadienį daug kur palis, dieną vyraus nedidelis lietus. Pietryčių, pietų, pereinančio į pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai naktį pajūryje sieks 15–17 m/s, dieną vietomis 15–20 m/s. Temperatūra naktį 4–9, dieną 6–11 laipsnių šilumos.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Lietuvos pasieniečiai ne tik stabdo į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalus, bet ir gaudo kontrabandininkus. Į pareigūnus automobiliu rėžėsi trisdešimtmetis gyventojas iš Druskininkų savivaldybės gyventojas. Jis į savo automobilyje vežė daugiau nei 17 tūkstančių pakelių kontrabandinių cigarečių. Pareigūnai bėglį stabdė ginklu, iš viso paleisti 7 šūviai. Į pasieniečių visureigį Varėnos rajone įsirėžė „Audi Q5“, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti.

Išaiškinta dar viena nelegali šunų veisykla.  Šį kartą – Raseinių rajone. Iš šunis dauginusio ir pardavinėjusio vyriškio specialistai konfiskavo beveik pusšimtį mišrūnų. Gyvūnai atrodė itin baisiai – apleisti, aptekę blusomis, nuo jų sklido baisus dvokas, žiojėjo žaizdos. Aiškėja, kad nelegalia veikla vertėsi prieš ketverius metus dėl to paties įkliuvęs, bet nuo tarnybų pasprukęs buvęs klaipėdiškis policininkas.

Gitano Nausėdos patarėjams netikėtai pranešus, kad Raimundas Karoblis jau pakankamai „atšalo“ po ministro pareigų ir jau gali būti skiriamas į ambasadoriaus postą Europos Sąjungoje, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad prezidentūra atskleidė tarnybinę paslaptį ir grasina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.

Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, reikia klausyti sveikatos ekspertų, o ne politikuoti, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė. „Reikia labiau klausyti ekspertų.

Net 18 dienų ieškota keturmetė – pagaliau atsirado. Australijos pareigūnai mergaitę surado užrakintą vieno namo kambaryje. Policijos detektyvai jau sulaikė ir 36–erių vyrą, kuris, įtariama, mergaitę pagrobė iš stovyklavietės. Pareigūnai prie savęs glaudžia ketverių metų Cleo – mergaitę, kurios visa Australija ieškojo net 18 dienų. Pirmąją atostogų su šeima dieną mažametė mįslingai dingo iš stovyklavietės atokioje Vakarų Australijos pakrantėje.

Trečiadienio vakarą visame pasaulyje sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla. Sutrikimai fiksuojami ir Lietuvoje. Vartotojai skundžiasi, kad negauna draugų siųstų žinučių programėlėje „Messenger“. Gedimus fiksuoja ir downdetector.com. Pagal tinklapį, „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“  veikla padėjo strigti nuo 20 valandos.  Tai jau ne pirmas kartas, kai „Facebook“ priklausančios programėlės patiria sutrikimus.

Vyriausybė ir epidemiologai jau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse ims trūkti lovų kovidiniams pacientams, o medikams teks rinktis, kieno gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nepasiskiepiję asmenys galėtų gydytis namuose, o sunkesniais atvejais tektų pacientus aprūpinti ir deguonies aparatais.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Netikėtas radinys Alytaus miškelyje – lapkričio pradžioje jame vis dar mėlynuoja žibuoklės. Kitur pražydo svarainiai ir lubinai, ar kitos vasaros gėlės. Tiesa, nors žiedais pasidabinę augalai džiugina akis, gamtininkai rimtai perspėja ir ragina susimąstyti apie šiuos gamtoje vykstančius pokyčius, o sinoptikai praneša, kada ateis rimtesnis šaltukas.

COVID-19 sergantys neskiepyti asmenys namuose bus gydomi tada, kai reanimacijose bus užimta 300 lovų, teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ patarėja sakė, kad tai nėra nauja praktika.  Šį savaitgalį teigėte, kad neskiepytus žmonės gali tekti gydyti ne ligoninėse, o namuose. Kada tai gali nutikti ir ar tai įmanoma? Matome situaciją, kuri blogėja ženkliai. Galime sakyti, kad ne dienomis, o valandomis.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia jubiliejinį devyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas neslepia – kažkada gimtadienius šventęs linksmai, ir didesniame žmonių būryje, dabar dėl koronaviruso grėsmės savo jubiliejų ketina paminėti tik artimiausiųjų rate. O štai pagrindinį sveikinimą – nuo žmonos Almos gavo anksti ryte. Staigmena jo laukė ir Prezidentūroje.

Pakaunės prekybos centre plėšikai naktį susprogdino bankomatą. Bet suveikus signalizacijai spruko. Policija sako, kad ilgapirščiai pridarė daug žalos, bet pinigų pasiimti nespėjo, o ir pasinaudoti jais dėl specialių apsaugos priemonių negalėtų. Beje, bankomatai šiame prekybos centre nukenčia ne pirmą kartą. Vaišvydavoje, prekybos centre, sienoje žioji skylė, o iš sienos išplėštas vienas iš dviejų buvusių bankomatų, suknežintas guli ant žemės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti teisės aktą, kuris būtų įvedęs taisyklę darbuotojams iš savo kišenės mokėti už privalomus testus nuo COVID-19, ekspertai laikosi skirtingos nuomonės. Virusologas Saulius Čaplinskas teigia palaikantis prezidento sprendimą, nes norėdama, kad darbuotojai periodiškai testuotųsi valstybė turi užtikrinti testų prieinamumą – tai yra jie turi būti nemokami.

Rytoj orus Europoje lems viena didelė žemo slėgio sritis ir dvi aukšto slėgio sritys – viena vakaruose, kita rytuose. Debesuoti orai telksis centrinėje žemyno dalyje. Kai kur debesys bus stori ir vandeningi. Pragiedrėjimų bus rytuose ir vakaruose. Iš rytų ir iš vakarų į Europą atkeliavo gerokai vėsesni orai. Jie čia jau įsitvirtino. Tačiau šiluma dar laikysis Balkanų šalyse. Šiandien Lietuvoje buvo debesuota ir lietinga.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Socialinėje erdvėje paplito vaizdo įrašas, kuriame medicinos slaugytoja pakeltu tonu lovoje gulinčiai garbingo amžiaus moteriai siūlo pačiai susileisti vaistų. Toks medikės elgesys pribloškė net visko mačiusius. Vaizdo įrašą filmavo toje pačioje palatoje esantis asmuo. „Prašau nevistupalinti, džiaukis, kad pastatėme“, – girdima, kaip vaizdo įraše nepasitenkinimą lašinės paprašiusiai senolei išreiškia slaugytoja.

Socialdemokratai teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti nedidele dauguma Seime priimtas pataisas, kuriomis nustatoma, kad už testus dėl COVID-19 darbuotojai mokėtų patys, rašoma pranešime spaudai. Parlamentarai, priklausantys opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai, šalies vadovo prašė vetuoti valdančiųjų sumanymą, argumentuodami, kad „testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – reiškia apsunkinti pandemijos valdymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį nusprendė vetuoti teisės aktą, kuris reikalauja, jog už privalomą testavimą susimokėtų patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jeigu pastarieji sutinka apmokėti tokias išlaidas už darbuotojus. Kad darbuotojai neturėtų būti verčiami iš savo kišenės skirti pinigų privalomiems testams agitavo profesinės sąjungos ir Seimo opozicija.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį nusprendė teisiamajam posėdžiui perduoti itin sunkiais nusikaltimais kaltinamo Romo Zamolskio baudžiamąją bylą. „Posėdis vyks vasario 2 dieną, iki to laiko tikimąsi, kad bus išspręstas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvai“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė.  Baudžiamoji byla teismui buvo perduota šiemet vasarį, jos pradėti nagrinėti Lietuvos teismams taip ir nepavyko.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį suteikė leidimą ekstremalios padėties atveju vartoti preparašą „Covaxin“ – vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, gaminamą Indijos bendrovės „Bharat Biotech“. Atlikus klinikinius bandymus su žmonėms, paskiepytiems dviem šio preparato dozėmis keturių savaičių intervalu, nustatyta, kad „Covaxin“ veiksmingumas siekia 78 procentus ir kad ši vakcina yra „itin tinkama mažų ir vidutinių pajamų šalims dėl lengvai išpildomų sandėliavimo reikala...

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Lietuva rengiasi skirti Latvijai humanitarinę pagalbą – per 201,2 tūkst. „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 dozių. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, nors nutarimas formuluojamas kaip humanitarinės pagalbos suteikimas, tačiau kalbama apie tiekimo grafikų subalansavimą vakcinas paskolinant.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje minimos Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės. Prieš tai ją svarstė Valstybės gynimo taryba, o galutinai priims Seimas. „Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seime šiuo metu svarstomiems pasiūlymams dėl prekybos alkoholiu švelninimo, tačiau pateikė ir savo pasiūlymų. Vyriausybė siūlo dar švelninti prekybą alkoholiu, leidžiant jį parduoti asmenims nuo 18 metų amžiaus, neatsižvelgiant į alkoholio stiprumą. Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas iš esmės pritarė dalies valdančiųjų inicijuotiems Alkoholio kontrolės ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Neseniai dalyvavau susitikime, kuriame viena jaunosios kartos mergina stipriai reiškė nuomonę apie tolerancijos svarbą ir tai darė aršiai ir, netgi, sakyčiau netolerantiškai piršo paviršutinę toleranciją. Ši situacija išprovokavo gilesnį pamąstymą tolerancijos tema. Iš tiesų, niekada nemaniau, kad teks nagrinėti tokį nekaltą žodį kaip „tolerancija“ .  Šiuolaikiniame pasaulyje jau kurį laiką dominuoja tolerantiškos gyvenimo normos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį. Nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 27 316 testų patvirtinti 2 718 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 45 anksčiau užsikrėtę žmonės, trečiadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Naujausias paros mirštamumo rodiklis yra trečias didžiausias Latvijoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 884 naujus užsikrėtimo atvejus ir 43 pacientų mirtį.

Galiojantis teisinis reglamentavimas kai kuriais atvejais nepagrįstai leidžia aptverti dideles miškų teritorijas, varžo gyventojų teises lankytis miškuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tai STT trečiadienį konstatavo antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, kuriais vadovaujantis miško žemėje įrengiami aptvarai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir ribojama asmenų teisė lankytis miškuose.

Kalbos specialistai pataria: veiksmažodžio „parduoti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme, jeigu veiksmas negali vykti savaime, todėl nesakykime, kad namas, butas ar kas nors kitas parsiduoda pats. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis nederino savo pareiškimų dėl kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl ambasadoriaus prie ES skyrimo tvarkos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau ministras teigia, jog partijos kolega turi teisę į saviraišką. „Ne, ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 10 254 testus nustatyti 2 306 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 571 naują COVID-19 atvejį ir 10 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 1 414 žmonių nėra pasiskiepiję. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 766,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Naktį iš antradienio į trečiadienį, apie 3.30 val., Kaune suveikė signalizacija vienoje prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėje. Nuvykus į įvykio vietą, prie Vaišvydavos mikrorajone Didžiojoje gatvėje esančio prekybos centro, pastebėta, kad buvo išplėštas bankomatas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gintarė Žulytė naujienų portalui tv3.lt patvirtino patį plėšimo faktą. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 178 str. 2 d. ir 187 str.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtas pataisas dėl mokamų koronaviruso testų darbuotojams. „Tikimės, kad nevetuos. Neburkime, man atrodo, sulaukime prezidento sprendimo ir tada bus aišku (...), tada judėsime į priekį“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

95-ąjį jubiliejų minintis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį susitiko su Gitanu Nausėda. Prezidentūroje V. Adamkus pasiteiravo G. Nausėdos dėl konferencijos apie klimato kaitą, kurioje G. Nausėda dalyvavo. Pasak V. Adamkaus, G. Nausėdos pateiktas atsakymas leido suprasti, kad kol kas pagerėjimo klimato kaitos klausimu nematyti. Trečiadienį V. Adamkus lankėsi Prezidentūroje. Čia susitiko su Gitanu Nausėda, o po susitikimo teikė savo komentarą žiniasklaidai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatuoja, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų. Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas. „Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra.

Buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės byloje Garliavos šturmo įrašai nebus peržiūrimi, trečiadienį pradėjęs nagrinėti skundus paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas. Peržiūrėti vaizdo įrašus teismo prašė nuteistosios advokatas Danius Svirinavičius.  „Kas nurodoma apeliaciniuose skunduose, psichologinis smurtas teisėjos ir vaiko atžvilgiu vartotas, matysime vaizdus, (...) nuteistoji buvo afekto būsenoje“, –  sakė advokatas.