Lietuva

Pirmadienio vakarą Kauno rajone įvyko skaudi nelaimė. Policija praneša, kad Kauno rajone žuvo ant kelio gulėjęs ir suvažinėtas vyras.  „Vasario 28 d. apie 21 val. 40 min. Kauno r., kelio Juragiai–Dievogala–Mitkūnai 10-ame km, automobilis „VW Golf“, vairuojamas vyro (g. 1957 m.), pervažiavo ir mirtinai sužalojo važiuojamojoje kelio dalyje gulėjusį vyrą (g. 1974 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.“ – rašoma policijos pranešime.

Šeštoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusija antradienį nuo pat ryto tęsia dar pirmadienį pradėtų civilių gyvenamų vietų bombardavimą Charkove, Ukrainoje. Aiškėja, kad per raketos smūgį į miesto centrą žuvo mažiausiai 10 civilių gyventojų, dar bent 35 buvo sužeisti. Svarbiausios naujienos apie karą Ukrainoje: 01:03 | Netoli Kijevo subombarduoti gimdymo namai Raketa antradienį pataikė į privačius gimdymo namus netoli Kijevo, Ukrainoje, praneša pati įstaiga. „Raketa pataikė į gimdymo kliniką.

Pirmadienį vakare Vilniuje, Tuputiškėse, kilo didžiulis gaisras – sudegė gyvenamasis namas. Apie nelaimę Pavilnio gatvėje Bendrajam pagalbos centrui pranešta 20.38 val. Iš degančio namo spėjo išbėgti šeši žmonės. Kai atvažiavo ugniagesiai, namas degė atvira liepsna, liepsnos jau buvo pasiglemžusios stogą. Liepsnos smarkiai suniokojo ir namą. Iš degančio namo išnešti keli dujų balionai. Aiškėja, kad name gyveno trys šeimos. Vienam žmogui iškviesti medikai.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Nuo trečiadienio, kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis. „Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus.

Sostinėje pirmadienį užsiliepsnojus gyvenamajam namui nukentėjo žmogus, jis perduotas medikams. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Saulius Raščevskis informavo BNS, kad atvykus ugniagesiams namas degė atvira liepsna, buvo įgriuvęs stogas. Vienas žmogus perduotas medikams, kiti iš namo išvesti ir, preliminariais duomenimis, jiems pagalbos neprireikė.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o virtinė pasaulio valstybių įvedė naujas ir griežtesnes sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Bet ar to pakaks? Kur gali nuvesti prasidėjęs karas Ukrainoje? Ar jis reikš Vladimiro Putino kapituliaciją ir Ukrainos pergalę, ar visos Europos ir NATO karą prieš Rusijos imperiją atkurti užsimaniusį diktatorių? Apie Rusijos agresiją Ukrainoje, saugumą regione, V. Putino grasinimus branduoliniu atsaku šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja atsar...

Reaguodama į įvykius Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė nusprendė perduoti papildomų ginklų Ukrainai. Vyriausybė nepripažįsta vakar Baltarusijoje vykusio referendumo, kuriuo Lukašenka norėtų sau nutiesti kelią dar 13 metų užsimojo būti prezidentu bei suteikti teisę Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą. Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos. „Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A. Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos. „Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas. Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

Klaipėdiečiai sugalvojo paerzinti Ukrainą užpuolusios Rusijos oficialius atstovus uostamiestyje. Po šios šalies konsulato langais jie surengė piketą, kuriame visu garsu per kolonėles dvi valandas nuolat skambėjo Ukrainos himnas. Konsulato darbuotojai net užsidarė langus. Nors ašaros ir rieda, priešais Rusijos konsulatą Klaipėdoje susirinkę uostamiesčio gyventojai sugalvojo okupantų atstovybę paerzinti – dvi valandas nuolat visų garsu iš kolonėlių sklinda Ukrainos himnas.

Spėjama, girtas vairuotojas Vilniaus pakraštyje sukėlė avariją ir paspruko. Šoko ištiktai su kūdikiu važiavusiai moteriai prireikė medikų. Avarija Kirtimų gatvėje įvyko sekmadienį apie 18 val. Policijai pranešta, kad susidūrė du automobiliai „Audi“. Pirminiais duomenimis, važiuodamas Gariūnų link „Audi“ su dviem vyrais prisivijęs ir rikiuodamasis trinktelėjo į moters „Audi“ užpakalį. Tarnyboms paskambino pastarojo „Audi“ vairuotoja. Išsigandusi moteris paprašė sau ir vežtam kūdikiui medikų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis. „Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas. Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

Pirmadienį Lietuvoje buvo labai gražūs saulėti orai. Artimiausia naktis irgi bus labai menkai debesuota, žvaigždėta ir, žinoma, be jokių kritulių. Tačiau vietomis gali būti šerkšnas ir plikledis. Antradienį bus rami graži giedra ir saulėta diena. Iš giedro dangaus kritulių nebus. Giedrą naktį pakutens šaltukas. Vyraus 4–6 laipsniai šalčio, šalies rytuose vietomis gali atšalti ir iki 10–12 laipsnių, bet prie pat jūros bus 1–3 laipsniai šalčio.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo pirmadienį sustabdė dar dviejų televizijų rusų kalba retransliavimą Lietuvoje. Pasak LRTK, priimtas sprendimas penkeriems metams stabdyti „MIR24“ ir „RBK-TV“ priėmimą Lietuvoje.

Vilniaus Užupio gimnazijoje pirmadienį abiturientų laukė neeilinė chemijos užduotis. Mokytojas į kontrolinį atsiskaitymą įtraukė užduotį pabaigti legendinę frazę „russkij korabl, idi n*****“. Idėja tokiu būdu išreikšti palaikymą Ukrainai mokytojui kilo spontaniškai, tačiau mokyklos vadovybė sako labiau pritarianti kitokiems palaikymo reiškimo būdams. „Russkij korabl, idi n*****“, – tokią frazę praėjusią savaitę rusų karo laivui pasakė Ukrainos Gyvatės salos pasieniečiai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Komunikacijos grupės vadovu nuo kovo taps Frederikas Jansonas. Iki šiol maždaug metus šias pareigas ėjo Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, F. Jansonas nuo 2019-ųjų buvo Vidaus politikos grupės patarėju, turi 28 metų komunikacijos darbo patirtį, yra dirbęs žiniasklaidoje ir tarptautinėje ryšių su visuomene agentūroje.

Reklamos bendrovė „Owexx“, palaikydama didvyrišką Ukrainos žmonių kovą, 6 savo stenduose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose skelbia palaikymo akciją. Pagrindinis kampanijos akcentas – garsusis Gyvačių salos gynėjų atsakymas Rusijos kariniam laivui, rašoma pranešime žiniasklaida. „Daugelis mūsų pergyvename už Ukrainą ir jos kovą. Šia kampanija norime jiems išreikšti savo palaikymą“, – sako „Owexx“ vadovas Viktoras Tolvaiša.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė pirmoji farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtos COVID-19 vakcinos „Nuvaxovid“ siunta, kurią sudaro 45 tūkst. vakcinos dozių. Per kelias dienas jos bus paskirstytos skiepijančioms gydymo įstaigoms, registracija skiepijimui šia vakcina taip pat prasidės artimiausiomis dienomis. Skiepytis „Nuvaxovid“ vakcina gali dar nesiskiepiję gyventojai, sulaukę 18 metų. Vakcina suleidžiama dviem dozėmis, tarp jų daroma trijų savaičių pertrauka.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai dėl kaltinimų prekyba poveikiu pirmadienį išteisino buvusį Anykščių merą Kęstutį Tubį. Teismas konstatavo, kad K. Tubis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. „Dėl trijų prekyba poveikiu epizodų jis yra išteisintas“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Vilniaus miesto savivaldybė pirks reikmenis 3 tūkst. ukrainiečių apgyvendinimui, įmonės kviečiamos dalyvauti rinkos konsultacijoje ir teikti siūlymus. Savivaldybė pirmadienį pranešė, kad įrenginėjant pabėgėliams skirtą gyvenamąjį plotą, skelbiama rinkos konsultacija dėl karo zoną palikusiems žmonėms būtinų prekių pirkimo. Įmonės kviečiamos teikti siūlymus, kokį kiekį, per kokį laikotarpį ir už kokią kainą galėtų pristatyti reikiamas prekes po pirkimo sutarties pasirašymo.

Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguz pasisakymas dėl karo Ukrainoje sukėlė audrą. Internete patalpintame vaizdo įraše meras Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pavadino pilietiniu. Vėliau meras naujienų portalui tv3.lt tikino omenyje turėjęs ne tai ir tvirtina griežtai smerkiantis Rusijos agresiją. Pilietinis karas yra vienos, dviejų ar daugiau visuomenės grupių karinis konfliktas. Dažniausiai kovojama dėl teisės valdyti šalį arba dėl dalies gyventojų noro atsiskirti.

Pasaulį šokiravusi žinia apie karą Ukrainoje kelia didžiulį nerimą ir suaugusiems, ir vaikams. Kaip nepasiduoti panikai? Kaip apie karą kalbėtis su vaikais ir paaugliais? Vieni tėvai slepia informaciją, kiti nori apie tai pasikalbėti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Kokių klaidų svarbu nepadaryti bendraujant su mažaisiais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Žmonės kalba“ pokalbis su VŠĮ „Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadove, psichologe, psichoterapeute Aušra Kuriene.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbusį diplomatą Arnoldą Pranckevičių ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). Prezidentas pirmadienį, po Vyriausybės teikimo, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė A. Pranckevičių nuolatiniu Lietuvos atstovu ES nuo kovo 1-osios. Politikas užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 7 649 testus patvirtinta 3 616 naujų COVID-19 atvejų, taip pat mirė devyni anksčiau koronavirusu užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 5 427 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus ir septynių užsikrėtusių žmonių mirtį.  Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 6 913,2 iki 6 885,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai sekmadienį apgręžė 34 asmenis, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo 2021 metų rugpjūčio 10-osios pasieniečiai užkirto kelią iš viso 6 347 bandymams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos.

Šylant orams, vandens telkinių ledas yra ypač nesaugus, todėl reikia būti budriems ir atsargiems, įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Jo teigimu, per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių, dalis jų – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 400 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 106 skenduolius, trys iš jų – vaikai. Taip pat išgelbėti 38 žmones, iš jų penki – vaikai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ragina nepersekioti rusakalbių, pabrėždamas, kad agresorius yra ne jie, o Rusijos režimas. „Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Ekonomistai sako, kad per kelias savaites Vakarų taikomos sankcijos gali sukelti Rusijos finansų krachą.

Migracijos departamentas prašo Lietuvos gyventojų neskubėti keisti asmens dokumentų arba šias paslaugas užsisakyti mažesniuose miestuose. Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šiuo metu migracijos specialistų pajėgos sutelktos nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių registracijai ir konsultavimui.

Fotografas Mindaugas Dulinskas virš Maskvos namų pakėlęs droną užfiksavo įsimintiną vaizdą. Ant Vilniuje esančių Maskvos namų stogo parašyta garsioji frazė: „Rusų karini laive, eik n*****“. Jo nuotrauką socialiniuose tinkluose pamatę gyventojai pradėjo dalintis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau. „Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas.

Europos vaistų agentūra (EVA) leido Europos Sąjungoje naudoti „Moderna“ vakciną nuo COVID-19 6–11 metų amžiaus vaikams. Šis pranešimas paskelbtas po ankstesnio EVA Žmonėms skirtų vaistų komiteto (ŽSVK, angl. The Committee for Medicinal Products for Human Use, CHM) sprendimo suteikti „Moderna“ vakcinai nuo  COVID-19 rinkodaros leidimą 12 metų ir vyresnio amžiaus paaugliams.

Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje politologė Rima Urbonaitė sako, kad Rusijai dabar neužtenka drąsos iš to išeiti. Pasak jos, dabartiniai įvykiai yra pamoka ir Vakarų pasauliui, kuris netikėjo Rusijos keliama grėsme.  „Kai pasiuntus žudyti žmones, griauti gyvenimus dešimtmečiams į priekį, ir supratus, kad laimėtoju nebūsi, neužtenka drąsos tiesiog išeiti belieka grasinti branduoliniu ginklu.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios organizacijai „Blue/Yellow“ lietuviai jau paaukojo per 6 mln. eurų, už kuriuos perkama Ukrainos kariams reikalinga įranga. Apie tai pirmadienį BNS informavo organizacijos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. Jos teigimu, už suaukotas lėšas perkami visureigiai, ekipuotė, dronai, termovizoriai, medicinos priemonės, šarvinės liemenės, šalmai. Paramą Ukrainai, jos žmonėms renka ir kitos Lietuvos organizacijos, valdžios institucijos.

Kitokios šiemet ir Užgavėnės, švenčiamos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Mažiau pramogų, linksmybių ir triukšmo, bet skamba palaikymo žodžiai Ukrainai. O žmonės sako, kad su degančiu žiemos simboliu More pleška ir agresija bei visas blogis. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šurmuliuoja Užgavėnės.

Mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui Vyriausybė neketina svarstyti apie naujus sprendimus dėl pandemijos ribojimų, pavyzdžiui, privalomo kaukių dėvėjimo atsisakymo. Apie tai pirmadienį prabilo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė priminė, kad nors bendri rodikliai ir gerėja, stebimi užsikrėtimų skaičiai vis dar dideli. „Kas jau ten beliko iš tų apribojimų? Ką dar kam atpalaiduoti? Dar atvejų skaičius yra pakankamai didelis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Šalies vadovas su NATO Generaliniu Sekretoriumi aptarė praėjusią savaitę aktyvuotų NATO gynybos planų įgyvendinimą ir papildomus Lietuvos poreikius. Prezidentas pokalbyje akcentavo poreikį stiprinti oro gynybą Baltijos regione.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais atviru laišku kreipėsi į pasaulio didžiųjų socialinių tinklų kompanijų vadovus, ragindami užkirsti kelią Rusijos dezinformacijai apie karą Ukrainoje, skleidžiamai per šias platformas. Laišką inicijavo Lietuvos ministrė pirmininkė.

Įsivaizduokit teniso žaidimą, per kurį kamuoliuką visuomet paduoda tas pats žaidėjas. Būtent taip veikia Rytų ir Vakarų santykiai. Vėl ir vėl Rusija perima iniciatyvą, o Vakarai galvotrūkčiais puola ruošti atsaką. To pavyzdys – sekmadieninis Vladimiro Putino žvanginimas branduoliniais ginklais. Grįžome į 1961-ųjų Kubos raketų krizę, tik šįkart priešininkas yra nykštukiška burnojanti Putino figūra, o ne ūmus, žiaurus, bet iš itin racionalus sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.