Lietuva

Per gaisrą Lazdijų rajone žuvo vyras, dar vienas apdegė. Trečiadienio vakarą, 21.37 val., buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras Lazdijų kaime. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio budėtojas BNS sakė, kad atvykus ugniagesiams medinis namas degė atvira liepsna. Ugnį gesino penkios autocisternos. 22.21 val. rastas apdegęs kūnas, pasak policijos, žuvo 1969 metais gimęs vyras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Skuodo rajone rasta nužudyta moteris, sulaikytas nusikaltimu įtariamas sunkiai apgirtęs (3,39 prom.) vyras. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, apie 13 val. 12 min., name  Žemytės kaime, rastas mirusios 59 metų moters kūnas su durtinėmis žaizdomis. Neblaivus 51-erių įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo.

Mažai aktyvus atmosferos frontas atneš nedidelių kritulių, naktys taps švelnesnės, tačiau šaltos. Nors antradienį vijome žiemą iš kiemo, naktimis turėtų grįžti ne tik šaltukas, bet ir sniegas. Ketvirtadienio dieną vietomis nedideli krituliai. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 3–8 m/s, pajūryje iki 12 m/s. Temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį daug kur, dieną daugiausia rytiniuose ir pietiniuose rajonuose truputį pasnigs.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar šią savaitę patikinus, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, sostinės gyventojai teigia pasigendantys informacijos, kur jų ieškoti. Vilniaus miesto savivaldybė juos ramina pabrėždama, kad jomis rūpinamasi iš anksto ir primena, ką reiktų daryti įvykus nelaimei.

Aštuntoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukraina ir Rusija ruošiasi antrajam derybų ratui. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė turįs informacijos, kad Baltarusijos pajėgoms įsakyta prisidėti prie Rusijos invazijos į provakarietišką šalį.

Ukrainos karinėms pajėgoms pavyksta atlaikyti Rusijos pradėtą karą ir smūgius į didžiausius šalies miestus. Vis dėlto NATO pareigūnas, įvertinęs dabartinę situaciją, neskuba džiaugtis, sakydamas, kad ji gali greitai pasikeisti, jei ukrainiečiai pavargs arba į karą įsitrauks ir Baltarusijos kariuomenė.

Vakarų valstybių Rusijai pritaikytos sankcijos turėtų būti toliau griežtinamos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį vykusiame susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss, kurio metu aptarta karinė pagalba Ukrainai, dar griežtesnių sankcijų taikymas Rusijai, NATO rytinio flango gynyba, pranešė Prezidentūra.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Lietuvos Vyriausybė šiandien nepriėmė sprendimo į Klaipėdos uostą neįsileisti Rusijos laivų. Esą laukia bendro Europos Sąjungos bei kitų Baltijos šalių susitarimo. Tuo metu iš Klaipėdos uoste remontuojamo rusų laivo atėjęs rusakalbis puolė filmuoti laivą fiksuojančius TV3 žurnalistus. Aiškino taip bandantis sutrukdyti antirusišką propagandą. Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Ukrainos gyventojų pasipriešinimas įkvepia ir lietuvius – kovoti su ginklu prieš Rusijos armiją į Ukrainą pasiryžę vykti dešimtys ir šimtai mūsų piliečių, bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius. Dar daugiau, tūkstančiai lietuvių stoja į Šaulių sąjungą – mokysis įgūdžių, kurių prireiktų ginant Lietuvą nuo okupantų, susidomėjimas išaugęs ir savanorių pajėgomis. Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai.

Daliai Lietuvos verslų atsisakant bet kokių ryšių su Rusija, vis garsiau linksniuojami tie, kurių įmonės ten vis dar veikia. Tarp jų ir su Kauno mero šeima siejama įmonė. Pramonininkai sako, kad kai kurioms bendrovėms pasitraukti iš ten bus sunku, teks spręsti milijonų ir moralės klausimą. Kol vieni verslai vos prasidėjus karui stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir ieško būdų kaip savas investicijas iškelti iš agresorės teritorijos, kiti to daryti neskuba.

2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis. Dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą ir kelia grėsmę visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį po pietų Vilniuje peiliu buvo užpultas aktorius Mindaugas Sėjūnas. Vyras netoli Benedikto turgaus fotografavo iškeltą Ukrainos vėliavą ir šešėlyje pamatė greitai link savęs einantį trenkti užsimojusį vyrą. Laimei, smūgio pavyko išvengti. M. Sėjūnas nori įspėti lietuvius saugotis panašių išpuolių ir ragina jokiu būdu neskatinti agresijos prieš rusakalbius. Šešėlyje pamatė užsimojusį užpuoliką Žinomas aktorius trečiadienį šiek tiek po pietų atvyko į Benedikto turgų Vilniuje.

Nors kaip keisis ekonominė situacija Lietuvoje prognozuoti dar sunku, tai mažiausias galvos skausmas, teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis sakė, kad, jo nuomone, lietuviai pasiryžę daug kam, kad tik nejaustų pašonėje esančios agresijos.  Kas laukia Lietuvos ekonomikos artimiausiu metu? Reikia pripažinti, kad niekas šiuo metu negali prognozuoti, kaip vystysis scenarijai artimiausiomis keliomis dienomis, savaitėmis.

Eidama 83-uosius metus mirė ilgametė Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja terapeutė Gražina Šumskienė. Velionė gimė Rokiškyje 1939 metais. Baigusi vidurinę mokyklą ji 1962 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi aukštuosius medicinos mokslus, gydytoja Gražina 1966 m. kovo 18 d. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninėje gydytojos terapeutės pareigose.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kalbos specialistai pataria: nesakykime „nedėkingas laikas“, vietoje to turi būti „nepalankus, netinkamas, negeras laikas“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „nedėkingas laikas“ yra netaisyklingas. Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga.

Trečiadienį dangus jau nebuvo visiškai giedras. Artimiausią naktį jį irgi daug kur dengs nestori debesys, bet bus ir pragiedrėjimų. Kur nors gali nukristi viena kita snaigė. Kai kur rūkas ir šerkšnas. Dieną debesys bus truputį storesni, kai kur pasitaikys labai menkų mišrių kritulių. Artimiausia naktis bus jau nebe tokia šalta: vyraus 1–3 laipsniai šalčio, prie jūros apie 0, tiktai šalies rytuose vietomis bus iki 6–8 laipsnių šalčio.

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė. Paklausta, kur dėsime gausybę užsakytų skiepų dozių, premjerė neatmetė tokio scenarijaus, kad artėjant rudeniui reikės dar kartą papildomai vakcinuotis. „Skiepijimas mažėja, bet dar kol kas aš negirdėjau niekieno galutinės išvados, kad atėjus rudens sezonui nereikės iš naujo skiepytis.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) perkelia naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminą iki 2023 m. sausio 1 d. Toks sprendimas buvo priimtas dėl būtinybės suteikti paramą medicinos priemonėmis Ukrainai. Šiuo metu vaistinės, didmenininkai bei nevyriausybinės organizacijos didžiausią dėmesį yra sutelkę į pagalbą ukrainiečiams, todėl prašome gyventojų solidarizuotis ir palaukti.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi pasekmių įvairiuose sektoriuose, skirtingose šalyse. Pastaruoju metu neramumai fiksuojami vežėjų sferoje, kurioje dirba daug rusų bei baltarusių vairuotojų. Taip pat gadinamas Lietuvos įmonėms priklausantis turtas. „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas prašo nesielgti kvailai, o policija įspėja – teks atsakyti. Apie tai prabilo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Rusijai užpuolus Ukrainą prieš Rusijos režimo agresiją susivienijo ne tik patys ukrainiečiai, bet ir užsienio šalių gyventojai. Ne išimtis ir lietuviai. Lietuviai organizuoja paramą ukrainiečiams, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus neabejingus gyventojus atvykti kautis Ukrainos pusėje, atsirado norinčių vykti į fronto liniją. Vis dėlto tie, kurie pamatė karą, iš jo grįžta ne tokiomis entuziastingomis nuotaikomis. Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pabrėžė, kad sankcijų Rusijai gali būti ir daugiau. Pasak jos, sankcijos Rusijai dar nėra baigtinės, nes „procesas tęsiasi, nes karas tęsiasi“. Premjerė įvardijo, kas skaudžiausia. „Lietuva pasisakė už plačiausią įmanomą sankcijų taikymą. <...> Matote, kad daug Vakarų kompanijų traukiasi iš Rusijos ir nutraukia ryšius, o tai net nėra tiesiogiai sankcionuotos veiklos. Kažkas daro dėl reputacijos, kiti skaičiuoja.

Trečiadienis – 7-oji karo Ukrainoje diena. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo komentaru, „r mums reikia bijoti karo?“. Pateikiame visą ministrės tekstą: „Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas.

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išklausė nuteistųjų Sausio 13-osios byloje advokatų pasisakymų. Per pirmąjį bylos posėdį trečiadienį buvo išklausyti visų 12-kos posėdyje dalyvavusių advokatų pasisakymai. Daugumos pasisakymai buvo trumpi, gynėjai sakė visus savo motyvus jau išdėstę kasaciniuose skunduose ir per posėdį nenori jų kartoti.

Premjerė kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene kalbėjo apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Ingrida Šimonytė tikino, kad Lietuva neturėtų problemų atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ produkcijos.  „Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų. Mes galime apsirūpinti dujomis per Klaipėdos naftą, kalbų tokių (Vyriausybėjė) dabar nėra. Jei bus užsuktos, Lietuva apsirūpins kitais keliais.

Pasaulis jau nebe toks, koks buvo vakar. Šiandien visi ieško prasmės ir pagalbos visur, kur tik galima. Kviečiame kovo 2 d., trečiadienį, 17 val. visus vilniečius ir Vilniaus miesto svečius ateitį į maldos vakarą su Ukraina. Karo ir mirties akivaizdoje netikinčių žmonių nėra.

Trečiadienį, įtariama, sprogus petardai, iš Vilniaus rajono Riešės gimnazijos evakuoti mokiniai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė informavo BNS, kad pranešimas apie uždūmintą mokyklą gautas apie 11.22 val.  „Gavome pranešimą, kad mokyklos patalpos yra stipriai uždūmintos, veikia priešgaisrinė signalizacija ir evakuojami mokiniai“, – teigė ugniagesių atstovė.

Vyriausybė trečiadienį palaimino dar vienus teisės aktų pakeitimus, kurių reikia įgyvendinant ligoninių tinklo reformą Lietuvoje. Numatoma, kad valstybei tapus 7 ligoninių dalininke, jos galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad draudimas Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į jūrų uostus derinamas su kitomis Baltijos jūros šalimis ir Europos Sąjunga.   „Kalbėjau apie tai su Lenkijos kolega, derinama su Latvija, sprendimai rengiami ES lygmeniu“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.  Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jūrų uostų uždarymas didesnį efektą duotų, jei tai būtų bendra ES pozicija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainoje turėtų atsirasti humanitarinis koridorius iš Rusijos okupuotų teritorijų norintiems pasitraukti civiliams gyventojams.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys teigia, kad trys nesmagūs dalykai ima ryškėti Lietuvos gyvenime, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių registracijos centrą planuojama atidaryti ir Vilniuje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Šiuo metu tokie centrai veikia Alytuje ir Marijampolėje. „Dėliojame sprendimus, kad trečias toks centras atsirastų ir Vilniaus mieste. Jis artimiausiomis dienomis turėtų pradėti savo darbą“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė. Ministrės teigimu, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Anksčiau ar vėliau Vakarų šalims reikės apsispręsti dėl aktyvesnių padedant Rusijos užpultai Ukrainai, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras. „Kokie tie veiksmai, aš manau – kitą savaitę susitinkame mes, NATO gynybos ministrai, – tai bus galima plačiau pakalbėti uždaroje erdvėje“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Žemiau pateikiame slėptuvių Vilniuje sąrašą ir raginame gyventojus nepanikuoti, kadangi Lietuva šiuo metu yra saugi ir jos niekas nepuola. Svarbu. Slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai turi tokią pačią paskirtį ir tai nėra bunkeriai.

Vladimiras Putinas Ukrainoje sukėlė karą. Nors visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai rengia protestus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, gyventojai į gatves. neina masiškai protestuoti. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigijumi Motuzu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį į Rusijos užpultą bei karo liepsnų apimtą Ukrainą iš Lietuvos išvyko pirmieji savanoriai, kurie dirbs instruktoriais: ukrainiečius karius apmokys, kaip naudotis sunkiąja, iš Vakarų gauta, ginkluote, dirbs medicinos ir kt. srityse. Iš viso per keletą dienų savanoriais vykti į karo zoną Ukrainoje valią išreiškė apie 30 lietuvių, tarp kurių yra ir klaipėdiečių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad sankcijos nesustabdys Kremliaus agresijos Ukrainoje. Ji tikina, kad karą gali sustabdyti tik karas. Taip D. Grybauskaitė rašė socialiniame tinkle „Facebook“. Pateikiame visą buvusios šalies vadovės įrašą: „Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai? Pradeda atrodyti, kad taip. Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų.

Trečiadienį su premjere Ingrida Šimonyte turėjęs susitikti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neatvyko į senokai planuotą vizitą, kodėl, nėra žinoma. Premjerės ir Kauno mero susitikimas buvo planuojamas jau senokai, tačiau buvo perkeliamas dėl besikeičiančios darbotvarkės. Pastarasis susitikimas paskutinį kartą į kovą 2 d. turėjo būti perkeltas iš praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

Smurto artimoje aplinkoje atvejis Vilniuje – nuo sunkiai apgirtusio vyro nukentėjo jo žmona ir 8 metų sūnus. Namuose buvo ir dar vienas vaikas, tačiau jis smurto išvengė. Policijos pareigūnų duomenimis, Vilniuje 35 metų vyras smurtavo prieš savo mažametį sūnų ir 34 metų sutuoktinę. Vyrui įvykio vietoje nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,01 promilės girtumas. Įtariamasis buvo uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoj aplinkoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad antrą savaitę iš eilės stebimos padidėjusios neteisėtos migracijos į Lietuvą iš Baltarusijos tendencijos, tačiau tai nėra susiję su Rusijos agresija Ukrainoje. „Mes matome kol kas augimo tendencijas, kurias pastebėjome praėjusią savaitę. Skaičiai šios savaitės pirmomis dienomis didėja, tačiau kažkokio ryšio su šiuo metu Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą mes nematome“, – BNS trečiadienį sakė pasieniečių vadas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.  „Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.

Ukraina šiomis dienomis išgyvena karo siaubą. TV3 Žinių kalbinta Ukrainoje, Chersone, gyvenanti lietuvė Natalija Danutė Bimbiraitė sako, kad rusų okupantai šaudo į gyvenamuosius namus, kai kuriuos civilius žudo be jokios pateisinamos priežasties. Chersono lietuvių bendruomenės pirmininkė Natalija Danutė Bimbiraitė pokalbio metu buvo netoli Chersono esančiame kaime. Anot jos, ten yra tylu, tačiau puikiai girdisi tolimi sprogimai. Natalija, kaip jūs? Okupavo Chersoną.