Rusijai paskelbus karą prieš Ukrainą, lietuviai socialinių tinklų grupėse ieško informacijos, kur grėsmės metu galėtų saugiai pasislėpti, vieni kitus ramina, tačiau teigia, kad atsarga gėdos nedaro.
„Gal žinome, kur yra mūsų rajono gyventojams skirtos slėptuves ar kolektyvines saugos patalpos?“, – teiravosi Vilniaus Pavilnio mikrorajono gyventojas.
Slėptuvių sostinėje, anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Adomo Bužinsko, šiuo metu nėra, tačiau patikina, kad nelaimės atveju saugumą užtikrintomis vietomis rūpinamasi iš anksto.
„Esame saugūs ir mūsų situacija, saugumo prasme, yra užtikrinta. Astravo atominės elektrinės avarijos atveju Vilnius nepatektų į evakuacijos zoną. Tokiu atveju yra saugiausia sekti naujienas ir sėdėti namuose užsidarius langus. Jeigu įvyksta didesnė stichinė nelaimė, yra kolektyvinio saugumo vietos, kurios yra pažymėtos“, – trečiadienį pasakojo jis.
Nuo nelaimių galinčios apsaugoti vietos yra pažymėtos skiriamuoju specialiuoju ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone.
„Tas vietas esame numatę, bet jos pagrindinė funkcija nėra slėptuvės, skirtos nuo kažko pasislėpti, jos yra daugiau skirtos susitelkti ir gauti savo poreikius užtikrinančias paslaugas“, – paaiškina A. Bužinskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nurodo, kad „įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių“.
Kiek tokių vietų sostinėje šiai dienai yra ir kiek jos iš viso galėtų talpinti žmonių, A. Bužinskas skaičiais neįvardija.
„Gali jų [vietų] būti ir darželiuose, ir mokyklose, gali būti ir požeminiuose garažuose. <…> Pagal civilinės saugos planus, jos turi savo išskirtą funkciją, tai jos yra tam skaičiuojamos, kad esant poreikiui, tilptų jų ten, kiek reikia“, – paaiškino jis.
Anot A. Bužinsko, tokios vietos sostinėje plačiau paplitusios tam, kad nelaimės atveju gyventojams neužtruktų jų ieškoti ir kad jose būtų proporcingas skaičius asmenų.
Pasitikrinti, kur artimiausias toks statinys šalia jūsų gyvenamosios vietos galite: čia.
Prašo nepanikuoti
Savivaldybės atstovas taip pat primena, kad, jei įvyktų nelaimė, reikėtų nepanikuoti ir įsijungti bent vieną iš komunikacinių priemonių: televizorių, internetą, radiją ir įsidėmėti, kas yra rekomenduojama.
„Nelaimės atveju viskas bus labai aiškiai ištransliuota ir pasakyta, kur, kas turi prisistatyti. <…> Poreikis tokiems dalykams, nepaisant karo Ukrainoje, niekaip nepakito. Yra patartina turėti atsargas 72 valandom, turėti kalio jodido tabletes ir panašiai. Tuomet, kai kažkur kyla įtampa ir neramumai gyventojai turėtų likti ramūs“, – sako A. Bužinskas.
Jis taip pat gyventojų prašo nesėti panikos ir klausyti ekspertų nurodymų, iš anksto pasiruošti vadinamąjį šeimos planą: „Tai, kas gali atsitikti, tai žemės drebėjimas Vilniuje greičiausiai nenutiks, ugnikalnių taip pat neturime. Turime Astravo atominę elektrinę šalia, kuri sunkiai veikia. Tai jeigu ten nutiktų kažkas tokio blogo <…> yra kalio jodido tabletės, kurių vėlgi, nereikia patiems mėginti ir ragauti. Bus ištransliuota, kada jas reikia vartoti.
Miestas iš savo pusės neužtikrins, kad mieste panikos tokiu atveju nebūtų. Natūralu, kad kažkas bus darželyje, kažkas bus darbe.
PAGD yra parengęs video filmuką, kaip pasiruošti nelaimei ir laikinam apgyvendinimui kolektyvinės apsaugos statinyje:
Bilotaitė: slėptuvių skaičius šalyje yra pakankamas
Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad šalies institucijos skiria daug dėmesio civilinei saugai.
Kaip ir A. Bužinskas, ji akcentavo, kad šiuo metu ypač svarbu būti rimtyje ir nekelti panikos.
„Peržiūrime ir vertiname visus galimus scenarijus. <…> Galiu pasakyti, kad šiuo metu skaičius yra tinkamas“, – sakė A. Bilotaitė.
PAGD atsakė, kaip pasirengti galimai karo grėsmei
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Ernestas Trunovas nurodo, kad gyventojai yra raginami būti pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms ir pasidomėti, kokiomis priemonėmis joms apsirūpinti.
„Jeigu jūs esate pasirengę vienai ekstremaliai situacijai, tai galima sakyti, kad esate pasirengę jau ir kelioms iš karto. <…> Raginame gyventojus būti pasirengusiems galimoms ekstremalioms situacijoms ir būti autonomiškiems mažiausiai 72 valandas, – ketvirtadienį aiškino E. Trunovas.
E. Trunovas taip pat pabrėžė, kad visi šeimos nariai privalo žinoti, kur yra būtiniausi daiktai, kad juos prireikus būtų galima susidėti į krepšį, jei prireiktų išvykti.
„Higienos priemonės, dokumentai, pinigai, maistas – konservuotas maistas, vanduo, medikamentai, pirmosios pagalbos priemonės. Mūsų svetainėje yra sudėti patarimai, taip pat ir krepšelio turinys, ir šeimos planas“, – sako PAGD atstovas.
„Jeigu jau tokia situacija, kad reikia gyventojui slėptis, tai pagrindinis patarimas – nebūti atviroje vietovėje, kurioje vyksta kariniai veiksmai. Privaloma ieškoti priedangos, būti toje priedangoje, slėptis už sienų ar būti namuose“, – pridūrė jis.
Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.
Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje: https://www.lt72.lt/
