„Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.
„Kokie tie veiksmai, aš manau – kitą savaitę susitinkame mes, NATO gynybos ministrai, – tai bus galima plačiau pakalbėti uždaroje erdvėje“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę pareiškė, kad Bendrijos šalys Ukrainos prašymu siųs į ją naikintuvų, kad padėtų atremti Rusijos puolimą.
Vis dėlto Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“. Dėl panašių priežasčių naikintuvų siųsti neketina ir Slovakija su Bulgarija.
Tokie šalių pareiškimai įnešė sumaišties, mat dar pirmadienį Ukrainos parlamentas „Twitter“ paskyroje pranešė, kad šaliai trys minėtosios valstybės perduos daugiau nei 70 karinių lėktuvų.
A. Anušauskas teigė negalintis komentuoti užsienio atstovų pareiškimų bei pabrėžė, kad informacija apie pagalbą Ukrainoje nebus viešinama.
„Šiais klausimais nebuvo ir nebus viešinama“, – teigė jis.
Pusės milijardo parama
Bendrija praėjusią savaitę leido iš Europos taikos priemonės (ETP) mokėti už ginklų tiekimą iš ES narių į Ukrainą. Tam skiriama 450 mln. eurų.
„Tai pinigai skirti valstybėms, kurios remia Ukrainą. Kitaip tariant, tos valstybės, kurios prisideda prie įrangos pirkimo, turi galimybę ją pirkti iš tų pinigų“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, pinigai galės būti panaudoti tiek naujai ginkluotei įsigyti, tiek ir turimai ginkluotei perduoti, už tai gaunant kompensaciją.
„Dokumentai dėl to fondo įkūrimo pasirašomi šiuo metu“, – teigė ministras.
G. Landsbergio teigimu, ir toliau išlieka „tam tikros galimybės teikti ir sunkesnę ginkluotę Ukrainai, bet valstybės turi pačios nuspręsti, kaip tą daro“.
Ministras teigė negalintis plačiai pakomentuoti situacijos dėl naikintuvų, tačiau pabrėžė, kad geriau „geriau mažiau apie tai kalbėti“.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
