Koronavirusas COVID-19

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Paskutiniąją rugsėjo savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Fiksuotas nežymus – aštuonis proc. – siekęs augimas, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų. Be to, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus.

Pirmadienį koronavirusas vėl pasiglemžė ne vieno jauno žmogaus gyvybę. Aiškėja, kad mirė vos 26-erių Prienų rajono gyventoja, taip pat – 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi telšiškė. Antradienį Statistikos departamentas pateikė liūdnų žinių. Per praėjusią parą vėl mirė 16 žmonių, du iš jų – ypač jauni. Vienai moteriai buvo vos virš 20-ies metų, kitai – virš 30-ies. Taip pat mirė vienas 40–49 m. vyras.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus. Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Tarptautinę mokytojų dieną Lietuvos pedagogai pasitinka su ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis. Vienus kamuoja klausimai dėl COVID-19 situacijos, kitus – vis dar nebaigtas spręsti jų atlygio klausimas. Mokytojai praneša, kad jie nebūtinai sužino apie tai, kad jų moksleiviai suserga koronavirusu, nes tėvai apie tai pranešti neprivalo.

Antradienį Statistikos departamentas pateikė liūdnų žinių. Per praėjusią parą vėl mirė 16 žmonių, du iš jų – ypač jauni. Vienai moteriai buvo vos virš 20-ies metų, kitai – virš 30-ies. Taip pat mirė vienas 40–49 m. vyras. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, 20–29 m. grupei priklausiusi moteris – Prienų rajono gyventoja, ji nebuvo pasiskiepijusi ar pasiskiepijusi iš dalies. Dar viena, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris nurodyta kaip Telšių rajono gyventoja.

Praėjusią parą nustatyti 1524 nauji COVID-19 atvejų, mirė 16 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių. Praėjusią parą 2352 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6956 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 sergantys žmonės – keliolika mažiau nei ankstesnę parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst.

Siekiant aktyvinti vyriausių šalies gyventojų skiepijimą, keliami įkainiai už žmonių skiepijimą namuose, taip pat rengiamasi apdovanoti komandas, kurioms pavyks paskiepyti daugiausiai 75-erių ir vyresnių gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Siekdama kuo greičiau paskiepyti 75 metų amžiaus ir vyresnius Lietuvos gyventojus bei maksimaliai apsaugoti juos nuo sunkių ligos formų ar mirties, ministerija kviečia visas šalies savivaldybes susitelkti ir ateinančias dvi savaites, nuo spalio 4 d. iki spalio 17 d., turimus pajėgumus nukreipti į aktyvų vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimą jų namuose, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienio vakarą Armėnijai Vilniaus oro uoste perduota 50 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su delegacija susitiko su Armėnijos sveikatos apsaugos ministre Anahit Avanesyan ir perdavė vakcinas.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 pastiprinamąja doze. „Praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios dozės, 18 metų ir vyresniems žmonėms gali būti svarstoma skirti papildomas „Comirnaty“ dozes“, – sakoma EVA pranešime, kuriame minimas „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso pavadinimas.

Švietimo įstaigose registruoti 325 COVID-19 protrūkiai, iš viso izoliuota per 5 tūkst. asmenų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVCS pirmadienio duomenimis, su minėtais aktyviais protrūkiais siejami 1354 infekcijos atvejai, iš jų 88 proc. yra pirminiai atvejai, t. y., kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Daugumą sudaro atvejai mokyklose, dar apie 12 proc. užsikrėtimų koronavirusu fiksuojama vaikų darželiuoe.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina pritarti pasiūlymui, kuriuo daliai darbuotojų būtų privalomi skiepai nuo COVID-19. Taip pat numatoma, kad privalomai dėl COVID-19 turintys testuotis darbuotojai to nebegalės daryti valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte numatoma, kad karantino arba ekstremaliosios situacijos metu skiepytis būtų privaloma darbuotojams tų profesijų, kurios bus įtrauktos į Vyriausybės sudarytą sąrašą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 5 242 testus patvirtinti 479 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę asmenys, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 003 naujus užsikrėtimo atvejus ir dešimt mirusių pacientų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 359 yra nepasiskiepijęs ar nebaigęs vakcinavimo kurso, o 120 – pilnai pasiskiepiję.

Per artimiausias dvi savaites susirgimų COVID-19 piko Lietuva dar nepasieks, ateityje gali būti svarstomos įvairios priemonės, taip pat – ir kaukių dėvėjimas lauke, savo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 806 testus nustatyta 540 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę, vyresnio amžiaus žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 629 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 370 asmenų nėra pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso.

Galimybių paso atsisakyti šiuo metu neketinama, tačiau svarstoma, kad jis nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Šiai dienai tokių minčių nėra (atsisakyti galimybių paso – BNS). Kaip tik pasakyčiau, kad yra kitos mintys, jog testavimas nebūtų traukiamas į galimybių pasą – išimti iš galimybių paso, nes matome, kad situacija nepagerėjo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad galima diskutuoti apie pinigines išmokas už skiepą nuo COVID-19, tačiau konkrečiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymą dėl išmokų senjorams kol kas nėra įsigilinęs. „Aš esu ne kartą pasisakęs, kad tai yra diskusinis elementas, bet dabar konkrečiai šitų projektų nesu matęs, tai nekomentuosiu“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras. Jo teigimu, svarbiausia, kad žmogus skiepytis apsispręstų pats.

Pandeminė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja – lieka tik 18 dar „raudonų“ savivaldybių, o visa kita šalies dalis pasidengė juoda spalva. Iš didžiųjų miestų ir rajonų geriausia situacija išlieka Panevėžyje.  Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Per parą 255 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 428 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1303 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,8 tūkst.

Iš Lenkijos atvykusiems imuniteto neturintiems asmenims nuo pirmadienio reiks testuotis ir izoliuotis, taip pat to prireiks ir atvykusiems iš Liuksemburgo. Šios valstybės paveiktų šalių sąraše perkeltos į raudonąją zoną. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir 10 dienų izoliacija atvykus. Tuo metu Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją.

Nors įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai vis garsiau prabylama ir apie sunkiai koronavirusu sergančius vaikus, gydytojai visgi akcentuoja, kad ši liga savo sunkia forma graso tik nedidelei jų grupei. Tačiau jie kartu įspėja, kad koronavirusas vaikams gali pasireikšti labai skirtingai – netgi imituoti chirurgines pilvo ligas. Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, ši COVID-19 banga išsiskiria tuo, kad tenka gydyti daugiau vaikų.

Kai kurie gyventojai stebisi, kodėl, nors jaučiasi prastai, karščiuoja, sergant COVID-19 nėra guldomi į gydymo įstaigą. Gydytojai gi pabrėžia, kad yra aiškios taisyklės, kam susirgus reikia gultis į ligoninę, o kam – pakanka gydytis namuose. Į portalą tv3.lt kreipėsi sutrikusi moteris. Vilnietė Aurelija teigė, kad ji kiek suglumusi dabar stebi vaizdo reportažus iš kovidinių skyrių ligoninėse, kur tiek daug sunkių pacientų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1576 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 752,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 337 tūkst. 416 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 18294 asmenys. Pasveikusiųjų – 306 tūkst.

Naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus. Dalis sergamumo rodiklius analizuojančių ekspertų pradėjo abejoti galimybių paso efektyvumu valdant pandemiją. Tačiau, sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja kaukės ir ribojimai neturintiems imuniteto geresnė priemonė nei karantinas ir visos šalies uždarymas.

Anglijos COVID-19 taisykles, reglamentuojančios tarptautines keliones, buvo pakeistos. Panaikinta šviesoforų sistema.  Pasak transporto sekretoriaus Granto Shappso, tikslas yra supaprastinti taisykles ir sumažinti keliaujančių žmonių naštą, pakeičiant sistemą vienu raudonų pasaulio šalių sąrašu, rašo theguardian.com.  Naujosios taisyklės galioja tik Anglijai.

Mokslininkai tikisi, kad vadinamieji „iššūkių bandymai“ („challenge trials“) pasiūlys sprendimus pandemijos problemai. Mokslininkai vis dar daug ko nežino apie koronavirusą, o šalys vėl grįžta prie apribojimų. Kaip galite padėti?  Galite pasisiūlyti būti užkrėsti, rašo politico.eu. Vadinamieji „iššūkių bandymai“ – prieštaringai vertinama, bet jau seniai naudojama medicininių tyrimų technika, kuri koronaviruso pandemijos metu įgijo dar niekada nematytą poreikį.

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą mirė devyni vyresni nei 70-ies metų žmonės, aštuoni vyresni nei 80-ies, du, kuriems buvo per 90-imt ir po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.

Sveikatos apsaugą purto naujas pinigų švaistymo, ar net korupcijos skandalas. Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sumokėjo 10 tūkst. eurų už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo Arūno Dulkio patarėjas Edgaras Kulikauskas, internete geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Buvęs ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad Dulkio ministerija taško tūkstančius abejotinoms laidoms, kai tą patį ir už dyką mielai padarytų kiti kūrėjai.

Kol epidemiologinė situacija Lietuvoje kaista ir pandemijos valdymui yra priimamos griežtesnės priemonės, Skandinavijos šalys, regis, gyvena laisviau. Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus, nebeliko jokių suvaržymų restoranams, koncertams, varžyboms ir kitoms veikloms. Tuopat metu Italija išgyvena kitokį laikotarpį – ribojimai nuo spalio vidurio čia tik labiau griežtinami.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Sėkmingos senjorų vakcinacijos klausimas visada buvo, yra ir bus Ministerijos dėmesio centre. Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių – aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną. Šios dienos statistikos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 69 proc. senjorų 75 metų ir vyresnio amžiaus, tačiau to nepakanka.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Penktadienį pranešta, kad per praėjusią parą buvo patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalino skaičiavimais, kiek iš šių užsikrėtimų galėtų būti priskiriami pasiskiepijusiems asmenims. Pasak mokslininko, jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, epidemiologinė situacija šalyje gerokai skirtųsi. Pasak mokslininko, iš beveik dviejų tūkstančių naujų užsikrėtimų, didžioji dalis jų turėtų būti priskiriami nepasiskiepijusiems asmenims.

Ekspertams siūlant padaryti senjorams nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog senoliams reikia ne testų, o skiepų. „Nustokime skleisti dviprasmiškas ir neesmines žinutes: senjorams reikia ne testų, senjorams reikia skiepo. Ir mes nekurkime iliuzijos, kad kažkokiomis kitomis priemonėmis mes galėtume pasiekti rezultatą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Neoficialiais duomenimis, serga ir vis daugiau ligoninės darbuotojų. Profilaktiniai PGR tyrimai buvo atlikti ir Vidaus ligų skyriaus pacientams, tačiau susirgimų nenustatyta. Testuojami ir kiti ligoninės skyriai, toliau draudžiamas pacientų lankymas. Norint aplankyti terminalinės būklės pacientą arba vaiką iki 14 metų, reikia gauti skyriaus vedėjo leidimą, rašo „Šilutės naujienos“. „Šilutė – juodoji zona.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Vilniui atsisveikinant su skiepobusais, suskaičiuota, jog nuo vasaros vidurio iki šiol juose buvo paskiepyta apie 33 000 gyventojų. Nuo spalio 2 dienos keičiasi kai kurių vakcinavimo centrų darbo laikas, tačiau daugėja vietų, kur vilniečiai skiepys – gyventojų laukiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose ir vaistinėse.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Trečia sustiprinančiąja kito gamintojo nei pirmosios dvi vakcinos doze pasiskiepiję asmenys jau gali gauti ar atsinaujinti jau turimą galimybių pasą. Registrų centras šią savaitę įdiegė technologinius galimybių paso algoritmo patobulinimus, leidžiančius pripažinti ir skirtingų gamintojų vakcinos dozes.

Praėjusią parą nustatyta 1970 naujų COVID-19 atvejų, mirė 18 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 3335 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 8771 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai – 22 daugiau nei parą prieš, 133 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,3 tūkst.

Nuo penktadienio Lietuvoje uždarose patalpose reikalaujama dėvėti kaukes. Vyriausybės sprendimu nuo spalio 1 dienos kaukės privalomos uždarose erdvėse, kai teikiamos ar gaunamos paslaugos, perkama, vyksta renginiai ir t. t., nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu, ar be jo. Iki šiol turintiesiems galimybių pasą, t. y. vakcinuotiems arba koronavirusu persirgusiems žmonėms, kaukių dėvėjimas patalpose buvo rekomenduojamas.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.