Komentarai ir analizė

Irako, dirbtinai po Pirmojo pasaulinio karo britų ir prancūzų sukurtos ir 1932 m. tapusios nepriklausima valstybe, laukia ilgas ir sunkus kelias stabilumo link. Okupacija artėja į pabaigą: JAV kariuomenės išvedimas jau prasidėjo. Liepos pabaigoje amerikiečiai paliko visus Irako miestus. JAV kariuomenės veiksmai pagal susitarimą su Irako vyriausybe yra griežtai ribojami ir tik didelės nesėkmės atveju irakiečiai teikiasi kviesti į pagalbą Amerikos karius.

Kai gyveni svetimoje šalyje, neretai erzina smulkmenos. Šįryt nusprendžiau išsiųsti laišką į Lietuvą, tačiau pašte nebuvo vokų. Reikia pirkti dešimties vokų pakuotę (kainuoja dvidešimt eurų – septyniasdešimt litų!). Bet man reikalingas tik vienas. Vieno nėra. Galbūt yra kitame pašte. Galbūt supermarkete. Kitame pašte irgi neradau, o supermarkete (apėjau tris) nebuvo. Tai taip pat Prancūzija.

Senas anekdotas. Pragare vyksta jaunų velniukų ekskursija. Patyręs velnias rodo vieną katilą, sakydamas, kad čia verda žydai. Juos reikia labai saugoti, nes jei pabėga vienas – tuojau paskui save traukia kitus. Rodo kitą katilą. Jame „gyvena“ rusai. Juos reikia saugoti ne taip stipriai – jei vienas kitas ir pabėga, dažniausiai grįžta atgal pas savus su buteliuku stipriosios. Rodo trečią katilą. Jame verda lietuviai.

Vos išgirdus žodžių darinį „policinė valstybė“, pirmiausia prieš akis iškyla literatūrinių utopijų – Aldouso Huxley‘io „Puikaus naujo pasaulio“, George‘o Orwello „1984-ųjų“ ar Ray‘aus Bradbury‘io „451° Farenheito“ – vaizdai. Šių kūrinių pasauliuose gyvenantys žmonės nuolat sekami, kontroliuojami visi jų veiksmai, žodžiai ir net mintys, ir, žinoma, prieš juos imamasi nežmoniškų represijų. Totalinis žmonių sekimas, jų kontrolė ir nuolatinės represijos – štai kas yra policinė valstybė.

Nežinia dėl ateities vis sunkiau gula ant jaunimo, kadangi nuoširdžiai atsidėti mokslams, o laisvalaikiu atsipalaiduoti nuo rūpesčių galės tik „išrinktieji“. Švietimo reforma kirto iš peties: šalies jaunimas kelią į savarankišką gyvenimą pradės nuo skolų. Apie pusę Lietuvos studentų šiemet mokės už studijas. Studijų paskolų palūkanų dalis, viršijanti 5 proc., bus kompensuojama iš šalies biudžeto. Vyriausybė gera. Bent bankams.

Požiūris į knygas ir bibliotekas geriau nei skambūs žodžiai atspindi, kaip valdžia ir visuomenė vertina žinias ir išsilavinusią asmenybę. Mokslo ir žinių dieną - rugsėjo 1-ąją - skambių žodžių apie išsilavinusią visuomenę ir tautą buvo daug, bet kokia vieta knygai ir bibliotekoms, žmonėms, dirbantiems su knygomis, skirta šiandieninėje Lietuvoje? Kodėl valdžia reformas pradėjo nuo mokestinio kirčio knygų leidėjams ir rašytojams? Ką reiškia norai iš naujo spręsti Mokslų akademijos (MA) bibliotek...

„Norint mušti – pagalį visada „rasi“, – taip premjeras Andrius Kubilius reagavo į nuolatinę Vyriausybės kritiką. Viena vertus, sunku nesutikti su Ministru Pirmininku: tie, kurie klykia, kad tik Lietuvos valdžia kalta dėl krizės arba nelabai gaudosi, kas darosi pasaulyje, arba turi kitų, suktų užmačių.

Kreiptis į Lietuvos Saugumą (VSD) pasidarė taip madinga, kad tie kreipimaisi jau virsta „kraipymusi“. Dar gerokai iki šį manevrą išbandant A.Valinskui, jį atliko Kauno meras A.Kupčinskas. Jis šį viražą „išlaužė“ po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog ponas meras netgi paliko miesto Tarybos posėdį, kad nulėktų į susitikimą su tokio R.Stonio (taip, to paties „Dujotekanos“ Stonio) atlydėtais „Gazprom“ šulais, nuo kurių ir priklauso Kauno Termofikacinės Elektrinės veikla.

Dar esant „gyvam“ Arūnui Valinskui, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija jau ieško jam pamainos ir neoficialiai tinkamiausia kandidate į parlamento vadovus nurodo savo politikos veteranę Ireną Degutienę. Nei Seimo dauguma, nei opozicija iš esmės tam neprieštarauja. O turėtų. I. Degutienė „gyvena“ Seime nuo 1996-jų, nuo tos garsios absoliučios konservatorių pergalės Seimo rinkimuose.

Nepraėjo nė 50 dienų - ir tų pačių Europai intensyviai atostogaujant, - o naujosios Lietuvos valstybės vadovės politinio profilio stebėtojai jau gali daryti pirmuosius apibendrinimus. Išryškėjo dvi aiškios naujovės: šalies užsienio politikos remodifikavimas ir ryžtingas ekonominės (bet ne tik) politikos vitalizavimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkakliai mėginanti pateisinti kietos ponios, kurią visi turi gerbti ar bent bijoti, įvaizdį, nei iš šio, nei iš to nutarė įsikišti į „gerų“ ir „negerų“ tautos prisikėlimą žadėjusių politinės scenos geltonsnapių kovas. Padarė tai absoliučiai neraštingai ir nevykusiai, neįvertindama ir galimų pasekmių savo pačios laimingo prezidentavimo perspektyvoms.

Pastaruoju metu daug kalbama, kiek ir kaip reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas, tačiau nesiūlomos jokios kitos priemonės  gimstamumui didinti. Būtent noras padidinti gimstamumą buvo svarbiausia šių pašalpų atsiradimo priežastimi. Ar reikia didinti gimstamumą? Dažnai sakoma, kad Lietuvai nebūtina turėti daug gyventojų, nes pakanka rūpesčių su dabar gyvenančiais.

Ar iš tiesų esame postsovietinė erdvė? Kai sėdausi į lėktuvą Vilniuje, Lietuvoje pylė šlykštus lietus. Paryžiuje ryškiai švietė saulė. Kaip gera gyventi Prancūzijoje, kurioje visuomet šviečia saulė ir kaip blogai amžinai lietingoje Lietuvoje. Čia kartoju daugelio lietuvių, kurie visaip juodina savo tėvynę, kai tik ją palieka, logiką. Tačiau šiandien Paryžiuje (jau trečia diena) pila lietus.

Labai klystate, jei manote, jog Kauno biurokratai tegali pastatyti prie miesto pilies konteinerį ir įrengti jame tualetą. Gerai pagalvojus, ką reiškia tie keli šimtai tūkstančių už kilnojamą išvietę? Negi gaila, juk ne tiek praš...me? Netikite? Paanalizuokime, kaip lyg niekur nieko milijoninės vertės nekilnojamasis turtas pakeičia savininkus – iš miesto nuosavybės tampa privačių asmenų grupės grobiu.

Maskvos propagandistas Modestas Kolerovas neįleistas į Lietuvą. Informuoti šaltiniai šnibžda, kad tai atsakomasis žingsnis, kai į Rusiją buvo neįleistas vienas mūsų vietinis propagandistas. M.Kolerovas nieko nenužudė, nesugriovė, nenuskriaudė. Tiesiog kalbėjo, išsakė savo nuomonę. Gal ir ne visai savo. Bet vis tiek nuomonę. Negi mūsų valstybė tapo tokia silpna, kad bijo išklausyti kitą nuomonę – akis į akį? Apgailėtina politika. Apgailėtini sprendimai.

„Krizė baigėsi“, – tokiomis antraštėmis mirgėjo Amerikos spauda praėjusią savaitę. „Dar ne apokalipsė, bet jau labai blogai“, „Ar jau dugnas?“ – klausė laikraščių antraštės Lietuvoje, paskelbus, kad šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį smuko 22,4 proc.  Pasigirdę teiginiai, kad dėl ūkio bėdų kalta tik valdžia, nėra teisingi. Ekonominės gerovės pagrindą sukuria verslas, piliečiai savo atkakliu darbu.

Pastaruoju metu visuomenė dažnai diskutuoja apie tai, kokia kariuomenė reikalinga Lietuvai, kokiu būdu organizuotos ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviausiai užtikrinti šalies saugumą. Svarstoma, kaip kariuomenės reformas paveiks naujoji krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės vadovybė. Ankstesnioji krašto apsaugos sistemos vadovybė priėmė sprendimą atsisakyti šauktinių principu formuojamos reguliariosios kariuomenės ir pereiti prie profesinės kariuomenės.

„Neišžengiami pušynai, eglynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais nuaugę niūksojo, ir visi viena giria buvo, upėmis tik ir upeliais išvagota...“ „Lietuvos girų senovėje“, Simonas Daukantas Kažkodėl dauguma gerų idėjų praktikoje virsta savo priešybėmis. Savo laiku taip atsitiko su komunizmu (komunos – kolektyvizmo ideologija), dabar panašus išsigimimo procesas vyksta  priešinga – privatizavimo (individualizmo) kryptimi.

Liepos 26 dieną įvyko tradiciniai Kryžių kalno atlaidai. Šiemet jie pasižymėjo tuo, kad kartu buvo švenčiamas  “Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus”. Prie Kryžių kalno įvyko ekumeninės pamaldos, dalyvaujant įvairių krikščioniškų Bažnyčių vadovams.  Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sakė, kad Kryžių kalne esantys kryžiai byloja ne tik apie žmonių kančias, bet ir apie “apie krikščionybės pergalę”. Gražus ir teisingas renginys.

...Tautos, kaip ir pavieniai žmonės, turi būti ne tik „pragmatiškos“ (t.y. merkantilios), bet ir vykdyti Apvaizdos joms skirtą misiją Tūkstantmetė Lietuva – jau įvykęs istorijos faktas, prie kurio meninio įprasminimo gerokai pavėlavę dar supuls mūsų rašytojai, kompozitoriai ir kinematografininkai.

Neseniai Kauno valdžia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis išsiaiškintų, ar savivaldybės tarybos sprendimas dėl Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) investicinio plano suderinimo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Investicinį planą Kauno taryba suderino liepos 16 dieną. Tai atvėrė kelią KTE gauti maždaug 11 mln. litų paramą iš ES fondų.

Lietuva pirmauja Europoje ir pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Tą, matyt, žino visi. Bet ar visi žino tai, kad netinkamai žurnalisto aprašyta ar pavaizduota savižudybė gali tapti tuo paskutiniu lašu, kuris pastūmės į naujas tragedijas? Dažnai vadovaujamės principu, kad geriau srėbti problemos padarinius nei pašalinti galimų sunkumų priežastis ir užbėgti jiems už akių.

Kai ekonomika dūsta nuo kreditinių išteklių trūkumo, Lietuvos banko vadovas tiktai skėsčioja rankomis, o politikai bando stiprinti reitingus. Opozicinės ir už Seimo ribų vegetuojančios partijos reikalauja Reinoldijaus Šarkino galvos. Kaip teigia tvarkiečiai, lankęsis jų frakcijoje R. Šarkinas nepaaiškino, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai nesilaikė Europos centrinio banko pinigų skolinimo skatinimo politikos.

Žinoma žurnalistė, Rusijos ir Čečėnijos draugijos viceprezidentė Oksana Čelyševa, 2006 m. gavusi „Amnesty International“ apdovanojimą už pavojingą gyvybei žurnalistiką, teigia pasibaisėjusi Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo metodais ir įsitikinsi, jog Lietuvoje kalinami nekalti žmonės, kuriems fabrikuojamos bylos. - Žinome, kad Lietuvoje domėjotės Khadizhat ir Maliko Gatajevų byla.

Turbūt mažai kam yra likę abejonių, kad šviesios atminties saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas buvo nužudytas. Nesvarbu, ką bekalbėtų prokurorai ir teisėjai, tačiau visuomenės akyse šis pareigūnas – valstybininkų klano auka. Daug žinantis saugumietis pasako: „Aš daugiau netylėsiu“ ir po kurio laiko paslaptingai iškrenta pro viešbučio balkoną. Ši istorija jau pakankamai nušviesta, visi sekame V.Pociūno našlės didvyrišką kovą su sistema. Faktai bado akis ir ignoruoti juos tampa nebeįmanoma.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime skilimas gali kelti grėsmę valdančiajai koalicijai. "Prisikėlėliai" tokiam žingsniui apgalvotai pasirinko laiką, kai Vyriausybė yra laikina ir tuo pasinaudojus galima užsiimti politiniais žaidimais, tačiau dažniausiai atsiskyrėliai lieka pasmerkti politinei mirčiai, teigia politologas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) instituto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Prezidentė jau pirmą darbo dieną išsakė nemotyvuotą kritiką socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ir turėjo tam taktinę priežastį. Štai oficialaus Prezidentūros pranešimo teksto ištrauka, jo svarbiausia dalis: Prezidentei D. Grybauskaitei kelia abejonių ministro R. Dagio vadovaujamos ministerijos veikla. Šalies vadovė akcentavo politinės valios stoką kuriant ir įgyvendinant reformas.

Jau daugmaž žinoma, su kokiais pagalbininkais prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo dieną. Politinis žemėlapis irgi aiškus, tik nežinia, kur nuklys prezidentės vedama kariauna.  Prezidentūros šeimininko pasikeitimas – gera proga permaišyti vyriausybės kortų malką. Šių metų antrojo pusmečio mažoji intriga – kurie ministrai bus nuskabyti, kai vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentei.

Iš vienos garbingos institucijos į kitą po odisėjos, suvienijusios pasaulio lietuvius švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, dabar keliaujantys, valstybės ar savivaldybės apdovanojimų gaunantys ir gražių žodžių prisiklausantys jachtos "Ambersail" kapitonai bei įgulos nariai apie tokį triumfą negalvojo, kai praėjusių metų kovą pradėjo austi mintį apie būsimą savo žygį.

Šventinės iškilmės Lietuvoje užgožė Liberalų ir Centro sąjungos (LiCS) struktūros pertvarką. Tačiau LiCS vidaus sąrangos patvarumas, gebėjimas susitelkti apie naują jos lyderį G.Babravičių nėra vien tik šios partijos reikalas. Nuo to, kaip kokybiškai ir efektingai bus sustatyta nauja LiCS komanda, priklauso tolimesnės šios partijos politinės raidos galimybės. Šiandien LiCS yra visuomenėje pakankamai sunkiai identifikuojama partija. Jos šalininkai vargiai ją atskiria nuo Liberalų sąjūdžio.

Atsiverčiu anaiptol ne šimtmečio senumo spalvotą laikraštį, kuris šiaip  neperdažniausiai patenka į mano rankas,  ir suglumęs skaitau: “Pasiglemžę lietuvių bajoriją, lenkai uoliai ėmėsi  lenkinti ir visą Lietuvą.

Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena. Psalmių knyga 90:4 Švenčiant Lietuvos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį (ne Lietuvos tūkstantmetį, kaip dažnai teigiama, o jos PAMINĖJIMO rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį), vis dažniau prisimenamos prie šios istorijos kūrimo prisidėjusios istorinės asmenybės. Pažaislio vienuolyne įvyko mokslinė konferencija  „Šv.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Seimas, kurį kolega Vladimiras Laučius jau diagnozavo prisiuosčius Talibano dvasios, uždraudė televizijos laidas ir literatūrą, kuri "demonstruoja paranormalius reiškinius, sudarančius šių reiškinių tikrumo įspūdį". Kiek papildysiu Vladimirą, kuris nepelnytai įvardijo tik vienus iš ideologinio fronto karių, liejančių sūrų prakaitą kovoje prieš paranormalumą bei paleistuvystę - talibus. Nepelnytai nuskriausti kiti, kuriuos paminėsiu žemiau.

Šimtmečius skaičiuojanti Lietuvos Vyčio istorija, jo raida visais laikais kėlė visuomenės ir tyrinėtojų susidomėjimą. Susidomėjimas senąja Lietuvos heraldika, mūsų valstybės ženklais ir Vyčiu – pagrindiniu Lietuvos simboliu, ypač išaugo atgavus nepriklausomybę. Herbas – tautos ir valstybės skiriamasis ženklas, pristatantis mus ir mūsų valstybę pasaulyje. Archeologiniai radiniai liudija, kad Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo ir naudojo amuletus su raitelio atvaizdais.

Kam Vyriausybei reikėjo darkart griebtis taisyti aižėjantį biudžetą, jei Lietuvoje niekas neturi valios susimažinti apetito. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad krizei įsisiautėjus reikia galvoti apie 7 mlrd. Lt skylės lopymą. O kas pateikta svarstyti Seimui? Lašas jūroje. Tikimasi, kad dviem procentais padidinus pridėtinės vertės mokestį, biudžeto pajamos padidės 230 mln. Lt (gali ir nepadidėti), ir 150 mln.

„Prezidentas visiškai sveikas. Širdies stimuliatorius veikiai puikiai.“ - ištransliavo nacionalinis transliuotojas. Prezidentas jaunatvišku žingsniu išeina (išbėga) iš ligoninės, pajuokauja apie neaktyvius lietuvius rinkimuose. Liūdna tiesa šmėsteli tarp eilučių. Prezidento veidu prabėga šešėlis, jis tautai pažada, kad deramai vykdys savo pareigas iki kadencijos pabaigos. Jis pasistengs. Prezidentas vėl visiškai sveikas. Visiškai. Šalia stovi grupelė žmonių baltais chalatais.

Netrukus teismas vėl bus priverstas atsiversti Tėvynės sąjungos nario Arvydo Vidžiūno bylą. To paties, kuris neseniai įkliuvo girtas prie vairo sostinės centre ir kurį iš šios padėties sausą už pakarpos ištraukė Vilniaus pirmosios apylinkės teisėjas Robertas Rainys.  Tikrai už dyką ir iš gailesčio. Mat teisėjas priėmė sprendimą, kuris turėtų įeiti į Lietuvos teismų istoriją.

Neseniai Tėvynės Sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mūsų teismus įvardino kaip grėsmę valstybei, numatydamas netgi „galutinį demokratijos saulėlydį“. Tuomet profesorius garsiai pavadino teisėjus „sovietine teisėjų nomenklatūra“, įvardindamas juos, kaip vieną trikampio kraštinę. Kitos dvi – „kompartijos ir komjaunimo elito, išėjusio į verslą ir viršininkus, nomenklatūra“ bei „kagėbinė nomenklatūra“. Pirmosios dvi kraštinės siekia revanšo per trečiąją – teisėjus.

Na, pirmiausia tuo, kad bet kuris pedofilas – nusikaltėlis, o riedutininkai savaime nėra nusikaltėliai (aišku, tarp riedutininkų gali būti pedofilų, tačiau tai, kaip sakoma, atskiri atvejai). Jei viskas gana paprasta ir aišku mums, žmonėms – kodėl tai neaišku Seimo nariams? Ir kodėl jų (ne)sąmoningo trumparegiškumo dėka vėl subruzdo žydrieji legionai? Birželio 16 d. Seimas priėmė „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą“. Jo įsigaliojimo d...

Sąmoningai ar ne, tačiau komunikacinė išrinktosios Prezidentės strategija Lietuvos politiniame lauke leidžia kurti įvairiausias prielaidas apie būsimą jos prezidentavimą, taip ir neišgirstant realių jos būsimo darbo strategijų.

Kelintą kartą į viešąją erdvę pakliūnantis pasiūlymas Sodros išmokų dydį sieti su realiomis Sodros gaunamomis pajamomis yra trumparegis ir galintis padaryti didelę žalą Lietuvos ekonomikai. Ekonominiu požiūriu tai neefektyvus problemos sprendimo variantas, kuris didina infliaciją ekonomikos augimo laikotarpiais ir didina nedarbą ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.

Graudu ir šiek tiek juokinga skaityti, kaip amerikiečiai nupirko iš indėnų Manheteno salą už dėžę viskio – dabar ten stovi Niujorko dangoraižiai. Dar graudžiau – nesu tikras, kad ir juokingiau – suvokti, jog pagal tą pačią formulę ir mes tampame svečiais Lietuvoje. Manipuliacijos su pilietybės įstatymu čia irgi turi reikšmės, bet pats pagrindas dedamas perduodant ar parduodant nuosavybę ir – svarbiausia – bankų sektorių.

Liepos 12-ąją Lietuvos rinkėjai sulauks naujo valstybės vadovo, kuriam pasiekti savo tikslą buvo, bent jau formaliai žiūrint, gerokai lengviau nei bet kuriam prieš tai buvusiam "naujam politiniam veidui". Lietuvos politikos kartelė nukrito į tokį lygį, kad perlipti nebeprireikė net didelių išlaidų ar pastangų. Rinkimų naktį Dalia Grybauskaitė sakė nenorinti lyginti savo būsimos politikos su kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus dešimties metų veikla bei rezultatais.

Daug šimtmečių (mažiausiai 500 metų) lenkų ir lietuvių tautų istorijos buvo neatsiejamos viena nuo kitos. Bendri priešai, bendros pergalės, bendri nuopuoliai ir bendras likimas.  Istorikas Alfredas Bumblauskas pasakojo man, kad kartą jo draugas dailininkas Petras Repšys nutarė sukurti kūrinių ciklą, skirtą lietuviško ginklo pergalėms.

Kol rašome ant piniginių ženklų – nėra prasmės rašyti apie meilę. Borisas Grebenščikovas Mums kalami į galvą mitai. Vienas iš jų – apie ekonomines krizes. Atseit, jos neišvengiamos, nes ekonomika auga, krinta,  banguoja ir t.t. Čia yra tik dalis tiesos. Ta dalis tiesos pridengia Didelį Melą. Jį pasauliniu mastu skleidžia tie, kurie Valdo. Mūsų šeimininkai, vergvaldžiai. Paklausite, o kas mes? Taip, mes – vergai. Tik to nesuvokiame.

Būna C klasės mersedesai, būna A ir B lygio biurai, dabar turime E lygio ministrą. Jis jau kuris laikas dirba Susisiekimo ministerijoje. Čia išvardyti žymesni iš tų ministro darbų, kurie gerai matomi: a)    panaikino šaltibarščių spalvos tautinę oro bendrovę; b)    į Oro uosto vadovo kėdę pasodino savo buvusį grupioką; c)    atleido Klaipėdos Jūrų uosto direktorių; d)    į šią kėdę „įkonkursino“ savo buvusį mentorių; e) &nbs...

Europos Parlamento (EP) rinkimai neparodė, kaip daug kas tikėjosi, kad visą Lietuvą jau "užkniso" konservatorių valdžia. Šios prognozės komiškiausiai suspindėjo rinkimų dieną, kai, įstatymams jau nebeleidžiant agituoti, iš Gedimino Kirkilo telefono žinutę su lozungu gavo finansų ministras Algirdas Šemeta.

Politikoje demagogų netrūksta. Karvedžių pasitaiko. Magnolija - retas augalas. Kokie jų tarpusavio santykiai Lietuvos politinėje dirvoje? Aristotelis "Politikoje" rašė: "Senovės laikais, kai tas pats asmuo tapdavo ir demagogu, ir karvedžiu, santvarka būdavo keičiama į tironiją; juk beveik visi senovės tironai buvo kilę iš demagogų". Dar tas pats graikų išminčius rašė, jog neramumai visur kyla dėl nelygybės.