Politikoje demagogų netrūksta. Karvedžių pasitaiko. Magnolija - retas augalas. Kokie jų tarpusavio santykiai Lietuvos politinėje dirvoje?
Aristotelis "Politikoje" rašė: "Senovės laikais, kai tas pats asmuo tapdavo ir demagogu, ir karvedžiu, santvarka būdavo keičiama į tironiją; juk beveik visi senovės tironai buvo kilę iš demagogų".
Dar tas pats graikų išminčius rašė, jog neramumai visur kyla dėl nelygybės.
Pažvelkime, kokie neramumai mūsų krašte: į Europos Parlamentą veržiasi geros dvi dešimtys milijonierių iš Lietuvos miestų ir miestelių. Jų demagogijos galima pasiklausyti per TV. Sėdi studijoje patys sau ir visiems nuobodūs, atkalba lyg žirnius savo politinį „Tėve mūsų“ ir toliau skaičiuoja, kaip ir tinklalapis www.vrk.lt, kiek dienų (gal net valandų, minučių, sekundžių) liko iki Europos Parlamento rinkimų.
Kodėl Europos Parlamentas vietiniams karaliukams atrodo toks rojus, kad į jį verta veržtis? Atsakymai paprasti, juodu ant balto suguldyti visokiausiose direktyvose ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose bei akteliuose. Pirmiausia, Europos Parlamentas (EP) neturi tokių galių, apie kurias mūsų demagogai karvedžiai įsisvajojo. Dabar, pasak ekspertų, EP - kažkoks neaiškus darinys. Reikalingos Europos Sąjungos (ES) reformos, kad EP taptų normaliu įstatymų leidžiamuoju organu, prieš kurį būtų atsakinga ES vyriausybė - Komisija, kuri būtų ne šalių narių deleguojama, o tiesiogiai Europos piliečių išrinkto EP formuojama. Vadovų Taryba galėtų tapti kažkuo panašiu į Senatą, o "liberum veto" teisė, kai kiekviena valstybėlė, pvz., Lietuva ar net kokia nors Malta ar Kipras gali stabdyti visą ES sprendimų priėmimo procesą, turėtų būti panaikinta, nes kitaip ES žlugs kaip Abiejų Tautų Respublika. Reikalinga ir bendra ES kariuomenė bei bendra ES užsienio politika. JAV juk valstijos neturi savo nei armijos, nei užsienio politikos.
Tačiau, toliau analizuoja ekspertai, dabar EP nėra ES valdžios centras, nes valdžios centras yra sąjungos narėse, todėl rimčiausi politikai eina į šalių narių parlamentus(t.y. iš esmės į provincinius parlamentus), o ne į EP, kuris lyg ir turėtų būti centriniu parlamentu. Tiesa, kai kuriose naujose ES narėse rimtų politikų ir nacionaliniams parlamentams užpildyti nėra.
EP nariai turėtų veikti ne Lietuvos, ar kokios nors kitos ES provincijos naudai, jie turėtų rūpintis bendrais visai Europai reikalais, lygiai kaip ir JAV, Kanados ar Indijos centrinių parlamentų parlamentarai. Dabar jie, tiesą sakant, iš viso neaišku kuo rūpinasi.
Blogiausias variantas, koks tiktai galėtų būti, kad ES virs federacija, kartu išlaikydama nedemokratišką ir neatstovaujamą savo organų struktūrą. Pripažinkime, kad nacionalinės valstybės Europoje yra atgyvena. Europiečiams reikia galų gale liautis save laikius visų pirma prancūzais, vokiečiais ar lietuviais. Tegul jaučiasi pirmiausiai europiečiais, o gal ir vien tik europiečiais. Priešingu atveju vargu ar į Europą kas nors rimtai bežiūrės.
Na, o mūsų lepūs politikieriai milijonieriai? Ar nors vienas demagogas išspaudė panašią tiradą? Ar kam nors rūpi, kaip gyvens Europa, galinti tapti rimta atsvara ir Rusijos, ir JAV įtakai? Deja, tarp vietinio kalibro demagogų nepavyksta atrasti karvedžių, gal tik išskyrus iš Europos sugrįžusią ir prezidente išrinktą Dalią Grybauskaitę.
Kažkas ją pavadino plienine magnolija. Magnolijos – tai tokios nuostabios gėlės. O plienas kažkaip labai jau primena Geležinį Feliksą ir arkliavagį Staliną su ūsais ir pypke. Kažin, kaip tai pavyks susiderinti?
