Aktualijos

Gamta vis meta iššūkius. Sinoptikai žada, kad savaitgalį šaltis naktį vietomis spustels žemiau negu 20 laipsnių, sekmadienį gali būti ir minus 26. Nors klimatologai sako, kad toks šaltis dar nemuša rekordų, bet medikai ir ugniagesiai perspėja būti pasiruošusiems, saugoti save ir savo turtą. Žiema ir toliau rodo ne tik savo grožį, bet ir nagus. Jau šeštadienio naktį šaltis kai kur gali spustelti iki -22 laipsnių, o sekmadienį ir iki -26. Tiesa, iki rekordo tokiems šalčiams dar labai toli.

Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos ministrai trečiadienį surengė neformalų nuotolinį susitikimą, skirtą vakcinacijai nuo koronaviruso (COVID-19) aptarti. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir kiti pasitarimo dalyviai teigiamai įvertino spartėjančius skiepijimo tempus, tačiau ragino gamintojus didinti vakcinų gamybos apimtis ir trumpinti pristatymo terminus.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29, dar 3 mirtys į statistiką įtrauktos iš anksčiau. 29 mirę žmonės buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 16 vyrų ir 13 moterų. Po devynis mirusiuosius priklausė 60–69 metų ir 80–89 metų amžiaus grupėms. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 50 iki 59-erių ir dviem – nuo 90 iki 99-erių metų.

Statistikos departamentas paskelbė naujausią informaciją apie Covid-19 situaciją Lietuvoje. Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1371 naujas COVID-19 atvejis, mirė 29 žmonės, taip pat įskaitytos dar 3 mirtys iš anksčiau, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 170 žmonių. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 iš viso mirė 16 vyrų ir 13 moterų.

Statistikos departamentas skelbia liūdnas žinias. Pernai mažiausias gimstamumas nuo 1999 metų. Taip pat skelbiama, kad mirė 13 proc. daugiau žmonių nei 2019 metais. Didžiausias mirčių perviršis fiksuotas gruodį. Taip pat pranešama, kad sumažėjo ir santuokų. Ketvirtadienį rengtoje spaudos konferencijoje Statistikos departamentas pristatė pernai metų demografinius rodiklius. Pranešama, kad keitėsi gimstamumo, mirčių ir gyventojų migracijos statistika.

Trečiadienį gavus informacijos, kad sausio 12 d. galimai buvo pažeista šalčio grandinė transportavimo metu, pristatant farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną į du koordinuojančius centrus ir laikinai sustabdžius skiepijimą šios siuntos vakcina, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) savo iniciatyva pradeda visos logistikos grandinės nuo vakcinų atgabenimo į Lietuvą iki jų pristatymo į vakcinavimo vietas tyrimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis rizikų dėl vakcinacijos nuo koronaviruso proceso skaidrumo, o pastarosiomis dienomis priimtus sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimus vadina žingsniais teisinga linkme.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja aptars žmogaus teisių pažeidimus ir verslo suvaržymus Baltarusijoje bei ekonomines sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad reikia ginti vertybes, už kurias lietuviai prieš trisdešimt metų sumokėjo krauju. „Prieš trisdešimt metų lietuviai krauju sumokėjo, kad susigrąžintų laisvę ir nepriklausomybę. Turime toliau kartu ginti šias dvi pamatines mūsų Europos vertybes“, – feisbuke trečiadienį rašė E. Macronas.

Sausio 13-osios byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje. Joje už karo nusikaltimus tragišką Sausio 13-osios naktį teisiami daugiau nei pusšimtis kaltininkų. Tačiau istoriją perrašyti vis mėginanti Rusija už akių persekioja Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Visgi Sausio 13-osios bylą į teismą perdavęs buvęs prokuroras sako, kad nepaisant jam paskelbtos tarptautinės paieškos ir bauginimų – ši byla svarbiausia jo gyvenime.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Nelaimė įvyko Alytuje, kai pro langą iškrito pustrečių metų berniukas. Kaip viskas įvyko aiškinasi ir policija, ir vaikų teisių apsaugos tarnyba. Mažylis išvežtas į Kauno klinikas. Kaimynai šeimai negaili nusiskundimų: sako, nelaimės reikėjo tikėtis. Vaikas iškrito pro daugiabučio antro aukšto balkoną. Nelaimė įvyko antradienio vakare. Kaimynai pasakoja, kad išgirdo keistą garsą, o priėję prie lango pamatė šiurpų vaizdą – pusnuogį berniuką pusnyse.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas kolegų Europos Parlamento liberalų frakcijoje trečiadienį atsiprašė dėl savo homofobiškų komentarų, tačiau kartu tikino, kad jo žodžiai buvo netinkamai suprasti ir jis nesiekė įžeisti LGBT bendruomenės žmonių. „Nuoširdžiai atsiprašau, kad mano žodžiai, nors galbūt pernelyg grubūs ar pavartoti nepakankamai atsargiai, bet ištraukti iš konteksto, sukėlė nesusipratimą, sielvartą ir ažiotažą“, – rašoma V. Uspaskicho laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.

Džiaugiamės gaudami vakcinas, tačiau vis labiau nerimą kelia informacija apie koronaviruso mutacijas. Ar nebus taip, kad skiepai mutacijų jau neveiks? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene. Girdime, kad visa Europa baiminasi dėl Didžiosios Britanijos viruso mutacijos.

Naujas skandalas Šilalėje. Dar gruodį nuo koronaviruso miręs Šilalės rajono ligoninės direktorius amžinojo poilsio buvo išlydėtas taip, lyg karantino nebūtų. Laidotuves matę žmonės sako, kad jose dalyvavo šimtai žmonių, karstas buvo nešamas į bažnyčią, o pačiose laidotuvėse dalyvavo net keli kunigai. Dar prieš naujuosius nuo COVID-19 mirė Šilalės rajono ligoninės direktorius Antanas Damulis.

Trečiadienį Trakų rajone – tragiška avarija, kurios metu žuvo 5 asmenys. Susidūrė du lengvieji automobiliai ir sunkvežimis.  Naujienų portale tv3.lt – vaizdai iš tragiško įvykio vietos. Kelyje Trakai-Aukštadvaris šiuo metu ribojamas eismas, kelias slidus. „Žuvo lengvojo automobilio vairuotojas ir keturi su juo važiavę keleiviai“, – dar anksčiau tv3.lt teigė VPK atstovė Julija Samorokovskaja. Žuvo visi „Fiat“ lengvojo automobilio keleiviai ir vairuotojas.

Lietuva neteko dar vieno gydytojo. Užsikrėtęs COVID-19 mirė 67-erių metų žinomas Klaipėdos jūrininkų ligoninės gastroenterologas. Nors sergamumas Lietuvoje iš lėto traukiasi, premjerė Ingrida Šimonytė jau konstatuoja, kad sausio 31-ąją karantinas Lietuvoje tikrai nesibaigs. Esą Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, sparčiau plintančioms viruso mutacijoms, o karantino ribojimų švelninimo galima tikėtis tik sutvarkius testavimo strategiją.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių šiandien nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose.  Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi ar vakcina nesugadinta.

Šalyje po ilgos pertraukos iškritus gausiam sniegui žmonės, o ypač vaikai suskubo pasidžiaugti snieguotais kalnais ir kalvomis. Tačiau dėl galimo koronaviruso plitimo besibūriuojant žmonėms Lietuvos policija visus susirinkusius praėjusį savaitgalį bandė išvaikyti. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad toks žmonių vaikymas yra perteklinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad koronaviruso „imuniteto paso“ idėja, kuri suteiktų nuo COVID-19 pasiskiepijusiems ar liga persirgusiems žmonėms daugiau laisvės, kol kas nebus skubinama. „Imuniteto paso galbūt tą projektą vertinčiau kaip tolesnį projektą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbas pranoko jos lūkesčius, o kritika jam dažnai nėra pagrįsta. „Manau, kad ministras padarė daugiau, negu kad būčiau labai drąsiai tikėjusis, kad jis per tiek laiko spės padaryti.

Aktorius ir laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pasidalino savo atsiminimais, ką gi matė tą lemtingąjį sausį prieš 30 metų. Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.

Epidemiologai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – pandeminė situacija socialinės globos namuose nevaldoma, o gyventi šiose įstaigose žmonėms itin pavojinga. Jau mirė keli šimtai šių įstaigų globotinių. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai samprotauja, kad mirtinų protrūkių įstaigose būtų išvengta, jei sistema veiktų tinkamai ir valstybė užtikrintų neįgaliesiems galimybę gyventi savarankiškai.

Darbo partijos narys Antanas Guoga teigia atsisakantis Seimo nario mandato, kadangi su Darbo partija nepavyks įgyvendinti rinkiminių pažadų. Tačiau pasitraukimo priežastis gali būti ir kita. Kaip skelbia naujienų portalas LRT.lt, verslininkas kanadiečių įmonės „Cypherpunk Holdings Inc“ internetinėje svetainėje ir dokumentuose vis dar yra nurodomas jos vadovu. Vis dėlto A. Guoga tvirtina, kad iš įmonės valdymo pasitraukė dar prieš tapdamas Seimo nariu, o dabar yra tik jos akcininkas.

Trečiadienį po pietų Kėdainių rajono socialinės globos įstaigose turėjo prasidėti skiepijimas „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina, skirta kovai su koronavirusu. Skiepus turėjo gauti ir Karščiavimo klinikos, mobiliojo punkto darbuotojai, Kėdainių ligoninės slaugos skyriaus darbuotojai ir pacientai. Planuota gauti 420 skiepo dozių, tačiau į Kauną skiepų atsiimti nuvykęs Kėdainių PSPC automobilis grįžo tuščiomis.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo informuota, kad sausio 12 d.  galimai buvo pažeista šalčio grandinė transportavimo metu, pristatant dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną į koordinuojančius centrus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas ir Respublikinę Panevėžio ligoninę. SAM skubiai informavo koordinatorius, kad laikinai sustabdytų skiepijimą šios siuntos vakcina.

Sureagavusi į raginamo iš posto trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio poziciją kol kas jame pasilikti premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesuprantanti jo požiūrio į tai, kas yra atsakomybė už įstaigos veiklą. Ministrė pirmininkė teigė pati bendravusi su R. Petraičiu, tačiau jo požiūrio nesupratusi. „Man jo požiūris į tai, kur yra jo atsakomybė už įstaigos darbą arba rezultatus nepasirodė labai suprantamas.

Per praėjusią parą nustačius 53 naujus COVID-19 ligos atvejus Vilniuje veikiančiame Antavilių pensionate, čia iš viso šia infekcine liga serga 196 gyventojai ir 58 darbuotojai, sako Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė. „Per praėjusią parą susirgo 11 darbuotojų ir 42 gyventojai. (...) Šiuo metu serga 196 gyventojai ir 58 darbuotojai. Iš viso pensionate yra 273 gyventojai ir 153 darbuotojai, bet ne visi jie tiesiogiai dirba su globotiniais.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) reikalaus didesnio aiškumo dėl koronaviruso vakcinų pristatymo terminų, konkrečių kiekių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad karantinas sausio 31 d. nebus panaikintas, nors dalis apribojimų gali būti atlaisvinti. Vyriausybės vadovės teigimu, nors situacija ir šviesėja, atsipalaiduoti nevalia. Ji siūlė pažvelgti į kitų šalių pavyzdžius, kurios puikiai tvarkėsi su pandemija, kol jų neužklupo naujos viruso mutacijos. Premjerė teigė, kad nebūtinai po sausio 31 d. visi apribojimai privalo išlikti. Visgi, anot I. Šimonytės, vis tiek reikia atidžiai stebėti situaciją.

Trečiadienį Kaune pradėta vakcinacija nuo COVID-19 bendrovės „Moderna“ sukurta vakcina. Kaip žurnalistams sakė už vakcinaciją atsakingos Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša, Kauno centrinio pašto rūmuose antradienį planuojama paskiepyti apie 200 medikų, dirbančių mobiliajame punkte, karščiavimo klinikoje bei mobiliosiose komandose, dar 88 Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės pacientai bus paskiepyti į įstaigą atvyksiančių Kauno miesto poliklinikos medikų mo...

Nuo šių metų Britanijai galutinai pasitraukus iš Europos Sąjungos, siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ sako, kad Lietuvos verslas tam nebuvo pasiruošęs – dėl netinkamai paruoštų siuntų jos keliauja ilgiau, be to, dalis jų stringa ir Jungtinės Karalystės (JK) įstaigoms ne visiškai pasiruošus importui. Tuo metu Muitinės departamentas prognozuoja, kad dėl papildomų mokesčių daugiau siuntų bus  grąžinama.

Didžiausios inovacijų kūrėjų bendruomenės Lietuvoje, Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius Paulius Nezabitauskas nevengia kalbėti apie tai, kad yra vienas iš tų, kuris dėl Covid-19 viruso sukeltos komplikacijos buvo paguldytas į LSMU Kauno ligoninę. 7 dienas ten praleidęs vyras išvydo gyvenimą, kuriuo šiomis dienomis gyvena dirbantys gydytojai bei slaugytojos – nuo neturėjimo, kada atsigerti, iki be galo sunkaus fizinio krūvio, kurį turi pakelti 50 kg sverianti slaugytoja.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad artimiausiu metu Lietuvoje gyventojams ir verslams taikomi karantino ribojimai nebus atšaukti. Ji leido suprasti, kad iki sausio pabaigos jokių palengvinimų nebus.  Pasak premjerės, nesinori, kad Lietuvoje nutiktų taip, kaip buvo Airijoje, kur palengvinus ribojimus, susirgimų ir mirčių itin padaugėjo. Nori išvengti amerikietiškų kalnelių „Nereiškia, kad būtinai visi ribojimai privalo išlikti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti papildomą „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtų koronaviruso vakcinų kiekį, tačiau atsisakoma pirkti papildomas kompanijos „Moderna“ vakcinas.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Europos Komisija (EK) su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėjo dėl papildomų 200 mln. vakcinos dozių. Ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į naujausius susitarimus, Lietuvai pagal pro rata principą tektų 1,24 mln.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Pandemijos akivaizdoje minint Sausio 13-ąją karantino ribojimai grąžina ano laikmečio dvasią, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę“, – savo kalboje iškilmingame minėjime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse konservatorius Emanuelis Zingeris Seimui pateikė šiam jubiliejui skirtą rezoliucijos projektą. Ketvirtą kartą pakoregavus, jame pasikeitė formuluotė dėl V. Landsbergio vaidmens, kai rezoliucija sulaukė daug aistrų. E. Zingeris anksčiau teigė, kad rezoliucija yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui.

Prieš 30 metų Sausio 13-osios įvykiams buvo paruoštas Vytauto Landsbergio apsaugos planas. Aukščiausioje Taryboje tuo metu veikęs apsaugos skyrius buvo suorganizavęs V. Landsbergio antrininką. Jis nelaimės atveju būtų nukreipęs dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas galėtų išvykti į saugią vietą. Sausio 13-ąją buvo paruoštas Seimo rūmų apsaugos planas. 1991 m. Aukščiausioje Taryboje veikė Artūro Skučo vadovaujamas apsaugos skyrius.

Statistikos departamentas po e. sveikatos sutrikimų galiausiai trečiadienį informavo, kiek žmonių per praėjusią parą mirė nuo Covid-19. Trečiadienį gautais duomenimis, koronavirusas pareikalavo dar 42 aukų. Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirusiems asmenims buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo COVID-19 mirė 19 moterų ir 15 vyrų. Daugiausia mirusiųjų – devyni – priklausė 70–79 metų grupei.

Reaguodama į vis dažnėjančius atvejus, kuomet pasiskiepiję pirmąją vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos doze asmenys jaučiasi saugūs ir apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo, bei pamiršta visas reikiamas atsargumo priemones. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, jog specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.

Pasaulyje fiksuojant naujas COVID-19 atmainas kyla nerimas, ar vakcinos išliks tokios pačios efektyvios ir neteks susidurti su dar didesnėmis infekcijos plitimo bangomis. Visgi profesorius Saulius Čaplinskas sako neabejojantis, kad Lietuva yra viena tų šalių, kur gali atsirasti naujos koronaviruso mutacijos. Virusologas socialiniame tinkle pabrėžė, jog kuo spartesnis viruso plitimas fiksuojamas, tuo didesnė rizika, kad įvyks ir jo mutacijos.

Režimui prieš 30 metų nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks to padaryti dabar ir Baltarusijoje, sako demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Atsiimdama Baltarusijos demokratinei opozicijai šiemet skirtą Laisvės premiją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Vilniuje ji prisiminė po sovietų tankais žuvusią Loretą Asanavičiūtę. „Prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris.

Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime demokratinės Baltarusijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai įteikta Baltarusijos demokratinei opozicijai skirta 2020 metų Laisvės premija. S. Cichanouskaja dėkojo už šią premiją ir prabilo lietuviškai. Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje S. Cichanouskaja iš pradžių prabilo lietuviškai, vėliau savo kalbą tęsė anglų kalba ir pabaigoje taip pat kalbėjo lietuviškai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1727 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 91 014 asmenys.

Vėlų 2021 metų sausio 12-iosios vakarą eidamas 67-uosius nuo koronaviruso mirė dar vienas gydytojas Valdas Kuolas. Liūdna žinia pasidalino Klaipėdos jūrininkų ligoninė.  „Kovojęs dėl kitų gyvybių, savąją kovą jis, deja, pralaimėjo. Klastingasis koronavirusas kolegą pasiglemžė nesuteikęs vilties ar bent menkiausių šansų išlaikyti gyvybės siūlą savo rankose. Todėl šiandien ligoninėje žvakės degė ne tik Sausio 13-osios aukoms, bet ir mūsų gydytojui atminti.