Aktualijos

Lietuvos ambasadore Jungtinėse Valstijose siūloma diplomatė Audra Plepytė, BNS patvirtino keli apie procesą informuoti šaltiniai. Ši kandidatūra yra suderinta tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, ji pristatyta Seimo Užsienio reikalų komitetui. A. Plepytė šiuo metu yra Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose. Lietuva ambasadoriaus JAV neturi nuo pernai vasaros.

Vyriausybė kartu su ekspertais sprendžia, kaip į mokyklas būtų galima grąžinti moksleivius. Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba Vyriausybei pristatė priemonių planą, kaip būtų galima saugiai vaikams sugrįžti į ugdymo įstaigas ir toliau diskutuojama dėl šio plano. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas ekspertams ir Vyriausybei pristatė galimą planą, kaip užtikrinti saugų kontaktinį ugdymą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai pradeda kelti kandidatus į partijos pirmininkus. Rinkimai suplanuoti kovo mėnesį. Partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prevelis BNS sakė, kad šeštadienį TS-LKD taryba patvirtino pirmininko rinkimų grafiką, o sekmadienį prasidėjo kandidatų kėlimas. Kol kas skyriaus susirinkimą šiuo klausimu spėjo surengti tik TS-LKD Visagino skyrius.

Baiminantis britiškosios koronaviruso atmainos kai kurios Europos Sąjungos šalys, Vokietija ir Austrija, reikalauja žmonių viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Griežtinti taisykles ėmėsi ir kaimynai latviai – šalyje įsigaliojo reikalavimas veido skydelius dėvėti tik kartu su medicininėmis kaukėmis. Apie tokius sugriežtinimus jau pusę lūpų prabyla ir Lietuva.

Lietuvoje viena po kitos garsiai skamba istorijos apie nelegalias gyvūnų daugyklas. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažymi, kad tokių daugyklų darbą įrodyti sunku. Jo teigimu, labiausiai pažaboti nelegalius daugintojus padėtų privalomas gyvūnų žymėjimas ir bausmių neišvengiamumas.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. O kokie pavojai ir grėsmės gali gilti atlaisvinus karantino ribojimus? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su premjerės patarėja Živile Gudlevičiene.

Socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad vakcinų nuo koronaviruso klausimo nereikia politizuoti. Politiko nuomone, jei „Sputnik V“ vakcina bus patvirtinta Europoje, Bendrijos šalims reikėtų ją įsigyti. „Pats blogiausias dalykas, kai vakcinų klausimai politizuojami“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba, vasario 9 d. posėdyje aptarusi šalies gyventojų vakcinacijos eigą ir prioritetus, konstatavo, kad vyresnio amžiaus gyventojai turėtų būti vakcinuojami kuo įmanoma greičiau. Pirmąja SARS-CoV-2 vakcinos doze jau paskiepyta apie 80 tūkst., visiškai vakcinuota daugiau kaip 45 tūkst. gyventojų. 77 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir 72 proc.

Įvertinusi Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo tolesnę diskusiją dėl galimų kitų pagrindinių Baltarusijos pavadinimo variantų: Gudija, Baltarusia ar Baltoji Rusia. Kaip BNS sakė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, komisija apie tai antradienio rytą informavo Užsienio reikalų ministeriją, prieš mėnesį persiuntusią S. Cichanouskajos prašymą.

Belaukiant galimų karantino atlaisvinimų savivaldoje vis daugiau merų beda pirštu į kreivų statistikos veidrodžių karalystę. Jie skelbia randantys gerokai didesnius sergančiųjų skaičius, nors realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.  Dar penktadienį Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė problemą dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1352 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 410 asmenys.

Lietuvoje antradienį siaučiant pūgai, keliuose susidarė pavojingos vairavimo sąlygos, įspėja valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“. Pasak kelininkų, gali susiformuoti slidūs kelio ruožai, sniego sankaupos, dėl pustymo suprastėti matomumas. „Šiuo metu į kelius išvažiavę 300 mechanizmų – dirbame visu pajėgumu. Prognozuojama, jog vakar prasidėjusi pūga ims rimti dienos pabaigoje.

Lietuvos Policija atnaujino savo greitojo reagavimo automobilių parką: į kelius išriedės 39 kompaktiški, tačiau išmaniai „Tukada Tech“ kolektyvo suprojektuoti „Volkswagen Caddy“ su visų varančiųjų ratų pavara. Automobiliuose numatytos 3 vietos pareigūnams su visa ekipuote bei 2-iems sulaikytiesiems. Į Lietuvos gatves išriedės 39 nauji „Volkswagen Caddy“ automobiliai, kurie policijai tarnaus kaip greitojo reagavimo transporto priemonės. Kompaktiški automobiliai pasižymi talpumu ir pravažumu.

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis kelia klausimą, ar tikrai Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas Gitanas Nausėda. Politiko teigimu, ES klausimai yra daugiausiai vidaus politikos klausimai, tad galimybė priimti sprendimus turėtų tekti Vyriausybei, o ne prezidentui. Pasak M. Maldeikio, tokia tradicija susiklostė dėl „asmenybių stiprumo“, kai prezidente buvo Dalia Grybauskaitė.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi, antradienį pranešė „Litgrid“.  Pareigas jis pradės eiti nuo vasario 22 dienos, kai jis atsistatydins iš Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) valdybos. Pareiškimą įmonei jis pateikė praėjusį penktadienį, o jo įgaliojimai baigsis vasario 19 dieną.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septyni vyrai ir penkios moterys. Keturi mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, po du – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 90 iki 99-erių.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 953 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 83 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 67 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2364 lovos, 256 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 387 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 5, todėl bendras mirčių skaičius – 17. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2110 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 421 žmongus, 140 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.

Vyriausybės ekstremaliųjų situaciją komisija patvirtino planą, pagal kurį žingsnis po žingsnio paliksime karantiną. Teigiama, kad plane numatoma imtis karantino švelninimo ne tik nacionaliniu, bet ir pavienių savivaldybių lygiu. Antradienio rytą premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad jau trečiadienį Vyriausybė turėtų patvirtinti sprendimą, kuriuo nuo ateinančio pirmadienio būtų leista pradėti veikti daliai paslaugą teikiančių įmonių, praneša naujienų portalas LRT.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Valdantieji konservatoriai išlaiko tvirtas pozicijas politinių partijų reitingų viršuje, o atotrūkis nuo antroje vietoje likusių valstiečių didėja, rodo antradienį naujienų portalo delfi.lt skelbiama „Spinter tyrimų“ apklausa. Už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus sausį žadėjo balsuoti 18,9 proc. apklaustųjų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulaukė 11,2 proc. respondentų paramos.

Kauno apygardos teismas antradienį ketina svarstyti iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro prašymą skirti jam terminuotą bausmę.  Tai jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namai. 2019 metų gruodį Kauno apygardos teismas atmetė pataisos namų teikimą ir nusprendė, kad tuo metu nebuvo pagrindo švelninti H. Daktarui skirtą bausmę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su trijų universitetų ir Lietuvos istorijos instituto istorikais aptarti situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC). Prieš savaitę į Seimo pirmininkę kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vyta...

Seimui gavus 700 menininkų pasirašytą reikalavimą iš kultūros komiteto pašalinti Petrą Gražulį, panašaus reikalavimo palikti pareigas komitete sulaukė ir P. Gražulio priešininkas profesionaliu gėjumi save vadinantis Tomas Vytautas Raskevičius. Reikalavimą pašalinti jį iš Žmogaus teisių komiteto vadovo pareigų internete pasirašė daugiau nei ketvirtis milijono gyventojų.

Nuo sausio 8 d. įsigalioja sustiprinta į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra oro uostuose bei jūrų uoste, užsiminta ir apie galimus ribojimus šalies sieną kertantiems sausumos keliais. Tačiau ar tokie sprendimai priimti ne per vėlai? Krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius savo nuomonės neslepia – žala jau padaryta, o visos priemonės taikytos šalies viduje galėjo būti gerokai efektyvesnės, jeigu veiksmų dėl sienų kontrolės būtų imtasi anksčiau.

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Su Lenkijos kolegomis susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako sutaręs dėl strateginės darbotvarkės. Per pirmą vizitą į Lenkiją pirmadienį G. Landsbergis susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek ir užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.

Atomazga dešimtmetį trukusiame teismų maratone. Nidoje griaunami „Nidos seklyčia“ pavadinti svečių namai. Nors jie čia prieš 15 metų išdygo su leidimais, baigus statybas paaiškėjo, kad leidimai buvo neteisėti, tad teismas nurodė dalį statinio nugriauti. Panašu, kad už valdininkų klaidas sumokės visi šalies gyventojai. Statinio savininkas žada paduoti valstybę į teismą ir tikisi išsireikalauti pustrečio milijono eurų. „Nidos seklyčios“ savininkas į griaunamą namus žiūri su ašaroms.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. Aiškėja, kokiam sergamumui esant gyventojai galėtų lauke nebedėvėti kaukių, pietauti kavinėse, bendrauti ir judėti neribotai.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Karantino švelninimas. Vyriausybės nariai preliminariai sutarė, kad atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės bei lauko prekeiviai ir kirpyklos galėtų atsidaryti nuo kito pirmadienio, tačiau galutinį sprendimą numatoma priimti šį trečiadienį. Šie sprendimai bus priimti visos šalies mastu, neišskiriant atskirų savivaldybių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) po „Sienos“ tyrimo imasi veiksmų dėl tarnybai pavaldžios įstaigos leidžiamų pinigų.  Taip VMVT reaguoja į „Sienos“ publikaciją apie tarnybai pavaldaus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) ir jo vadovo Gedimino Pridotko interesus.  Dėl instituto sumanymo beveik 900 tūkst. eurų padalinti keturioms tarpusavyje susijusioms įmonėms nutarta kreiptis į teisėsaugą.

Nuo spaudžiančio šalčio gyventojai ginasi į krosnis kraudami vis daugiau pakurų, tad šiomis dienomis oro tarša šoktelėjo į rekordines aukštumas. Ypač bloga situacija Šiauliuose. Specialistai pataria kuo mažiau būti lauke, o štai Kaunas jau išbandė naują oro kokybės matavimo sistemą. Oro temperatūra krinta žemyn – oro tarša šauna aukštyn. Spaudžiant šaltukui, gyventojai intensyviai šildosi, tad daug kur tvyro smogas ir uoslę erzina degėsių tvaikas. Taršos rodikliai grėsmingai auga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva nepakankamai išnaudoja UNESCO pasaulio paveldo vertybių potencialą. „Pasak Prezidento, Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes pritaikant šalyje sukauptą tarptautinę patirtį, taip pat pasaulyje skleidžiant informaciją apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes“, – rašoma pirmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime.

Dviguba senolių panevėžiečių sutuoktinių mirtis namuose pareigūnams užminė mįslę. Dviejų negyvų aštuoniasdešimtmečių kūnai bute jau buvo pradėję irti. Persigandę kaimynai iš anksto puolė dezinfekuoti laiptinę nuo covido užkrato, jei po skrodimo paaiškėtų, kad virusas pražudė porą. Greitosios medikai pastebi, kad konstatuoti žmonių mirtis namuose, kai visiškai neaiškios priežastys, jiems per karantiną tenka net du kartus dažniau.

Savaitgalio šalčiai, kai naktimis siekė ir minus 27, nusinešė trijų žmonių gyvybes. Gaisre žuvo 2 žmonės, pasipylė ir traumos. Tačiau panašu, kad šalčiai ir toliau niekur trauktis nežada, o prie jų prisidės dar ir pūgos. Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrius pilnas žmonių. Vien per savaitgalį į Kauno medikus kreipėsi apie 230 asmenų patyrusių įvairias traumas. Pacientai plūsta ir toliau: „Tiesiog išėjau, išnešiau šiukšles, paslydau ir trauma.

Vyriausybei planuojant su tam tikromis išlygomis leisti atnaujinti grožio salonų veiklą, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė sako, kad išlygos yra nelogiškos. Vyriausybė teigia, kad vienu metu grožio salone turėtų būti vienas klientas, jam tektų ne mažiau nei 20 kvadratinių metrų ploto.   Jolantos Mačiulienės teigimu, didžioji dalis grožio salonų nepajėgtų užtikrinti ploto reikalavimo, todėl į darbus grįžti negalėtų apie 80 proc. specialistų.

Ekspertų tarybos nariai tikina, kad karantino atlaisvinimas bus politinis Vyriausybės sprendimas ir už jį atsakomybę turės prisiimti ministrų kabinetas. Kalbintų ekspertų teigimu, sergamumo rodikliai dar nerodo, kad įžengėme į geresnį karantino scenarijų, o dalies paslaugų atvėrimą lems politiniai ir ekonominiai motyvai. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos plano, kaip etapais išeiti iš karantino.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Atskirose savivaldybėse gali būti atlaisvinami tokie draudimai, kurie neskatintų žmones į jas vykti, pavyzdžiui, bendravimo ribojimai arba būreliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant apie nacionalinį mastą ir savivaldybių mastą, mes negalime nustatyti tokių reikalavimų, kurie labai patrauktų žmonių judėti į konkrečią savivaldybę todėl, kad joje yra koks nors ypatingas traukos punktas.

Kol kas kaukių dėvėjimo visose viešose erdvėse atsisakyti neplanuojama, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, kol kas numatoma, kad kaukės lauke galėtų neprireikti pasiekus scenarijų A, kai sergamumas būtų 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Anot ministro, su ekspertais šia tema diskutuota ir sutarta, kad tai efektyvi ir pigi priemonė, kuri kol kas turėtų išlikti.

Profilaktiškai ištyrus 6 tūkst. pedagogų net 18 proc. jų gavo teigiamus antikūnų testų rezultatus, pirmadienį pranešė ministras Arūnas Dulkys.  Vertindamas epidemiologinę situaciją ministras konstatavo, kad sumažėjus simptomų turinčių asmenų testavimui, žadama toliau plėsti profilaktinius tyrimus. „Virusui po truputį traukiantis sumažėjo simptominio testavimo ir tai atveria naujas galimybes, dabar plėsime labiau savanorišką testavimą.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Valstybinė energetikos įmonė „Ignitis“ norėjo sukurti plaukiojančią elektrinę, tačiau paleidus eksperimentinę jėgainę, ji sulūžo, apledėjo ir viskas subyrėjo. Keli šimtai tūkstančių eurų nuėjo perniek, neaišku ar teks grąžinti ir europinę paramą. Grąžinti pinigus reikalauja iš olandų kompanijos, dėl kurios kaltės, anot lietuvių, viskas ir įvyko.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad išėjimo iš karantino planas nėra iškaltas akmenyje. Premjerė akcentuoja, kad laipsniškas karantino švelninimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino. Premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad planas negali turėti konkrečių įgyvendinimo datų, nes viskas priklausys nuo sergamumo Covid-19 Lietuvoje. Dėl prekybos vietų ir grožio paslaugų ketinama apsispręsti šį trečiadienį.

Policijoje, kuriai tenka papildomas krūvis valdant koronaviruso pandemiją, šiuo metu trūksta 1,4 tūkst. darbuotojų, todėl tenka dirbti viršvalandžius, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. „Objektyvi situacijoje policijos organizacijoje yra tokia, kad pagal oficialiai patvirtintą pareigybių metodiką šiuo metu mums trūksta apie 1,4 tūkst. pareigybių etatų, tiksliau, gyvų žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis komisaras.