Žeria kaltinimus prezidentui – vykdamas į Briuselį galimai pažeidžia Konstituciją Papildyta 12 val.

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis kelia klausimą, ar tikrai Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose Lietuvai turėtų atstovauti prezidentas Gitanas Nausėda. Politiko teigimu, ES klausimai yra daugiausiai vidaus politikos klausimai, tad galimybė priimti sprendimus turėtų tekti Vyriausybei, o ne prezidentui. Pasak M. Maldeikio, tokia tradicija susiklostė dėl „asmenybių stiprumo“, kai prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tikina, kad prezidentas galimai pažeidžia Konstituciją.

Pasak M. Maldeikio, šiuo metu vienas aktualiausių klausimų šiuo metu ES – vakcinų tiekimas.

„Mūsų šalyje šis klausimas dar kartą apnuogino atstovavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT) problemą ir tuo pačiu klausimą, dėl valdžios pasidalijimo šalyje“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Maldeikis.

Jo teigimu, pagal šalies Konstituciją klausimų lyg ir neturėtų kilti, nes ES klausimai yra šalies vidaus politikos klausimai, tad ir pirmenybė turėtų tekti Vyriausybei.

„Kas galų gale mūsų šalyje atsakys už vakcinacijos politiką, kokia situacija vyks su vakcinacija šalyje ir kas už tai atsakys? Be abejo, tai bus sveikatos apsaugos ministras, bus ministrė pirmininkė. Bet klausimą dėl to EVT kelia ir sprendimus priima prezidentas. Keistas valdžių pasidalijimų principas, kai sprendimus priima viena valdžios šaka, o atsakomybę neš kita“, – sakė konservatorius.

M. Maldeikis pripažino, kad EVT sprendžia ir klausimus, susijusius su ES užsienio politika – santykiai su Rusija, Jungtinėmis Valstijomis, galima Bendrijos plėtra. Pasak jo, čia pagal kompetenciją yra ir prezidento, ir Vyriausybės klausimai.

Politikas pastebėjo, kad praėjusiais metais vykusiuose EVT susitikimuose daugiau spręsti vidaus politikos klausimai, kurie itin aktualūs mums – vakcinų klausimai, derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos.

„Tai yra klausimai, kurie liečia kiekvieną iš mūsų kasdien“, – tvirtino M. Maldeikis.

Jis sakė, kad tai, kad į EVT važiuoja prezidentas susiklostė tradiciškai dėl „asmenybių stiprumo“, kai tuometinis premjeras Andrius Kubilius galimybę vykti į viršūnių susitikimus perleido prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tokia tradicija liko ir prie kitų Vyriausybės vadovų.

REKLAMA

„Mano nuomone, tai ne tiek teisės, o daugiau toks nusistovėjęs bajoriškų laikų lygio klausimas, kai viena valdžios institucija perleidžia savo kompetencijas kitai, tiesiog, atsisėdę prie stalo ir susitarę. Tai nėra geriausias pavyzdys, kaip mes turėtume tvarkytis valstybėje“, – įsitikinęs M. Maldeikis.

Visgi, anot M. Maldeikio, jis tiki prezidento ir premjerės „gera valia“ bei tikisi jų susitarimo, tad neplanuoja teikti teisės aktų. Tačiau, jei ši problema neišsispręstų, M. Maldeikio nuomone, ateityje gali tekti kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų šią situaciją.

Prasidėjo dar nuo Pakso

Europos Parlamento nario, liberalo Petro Auštrevičiaus teigimu, negalima ignoruoti fakto, kad į valdžią atėjus kai kuriems politikams ar partijoms, susiklosto tam tikros praktikos. Jo teigimu, šis klausimas aistras kelia nuo pat derybų dėl narystės ES pabaigos.

P. Auštrevičius sako, kad galima kelti klausimą, ar dabar pasirinktas modelis yra pats tinkamiausias. Europarlamentaro teigimu, tokia tradicija atsirado dar Rolando Pakso kadencijos metais.

„Jam būnant trumpai valdžioje <...> jo komanda reiškė dideles ambicijas, norą, interesą perimti daugiau europinės politikos tvarkymo į savo rankas“, – prisiminė P. Auštrevičius.

Pasak liberalo, tai vėliau tęsėsi ir prie kitų prezidentų – Valdo Adamkaus, D. Grybauskaitės ir tęsiasi iki šiol, kai prezidento postą užima G. Nausėda.

P. Auštrevičiaus teigimu, Europos Sąjungos klausimai tampa šalies vidaus politikos klausimais, tad tai mažai susiję su užsienio politika.

„Mes galime kelti klausimą, kokiai valdžios institucijai Lietuvoje <...> priskirti europinės politikos koordinavimą“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Jo teigimu, kai kuriose Europos šalyse yra atskiras vicepremjero postas, skirtas kuruoti europinę politiką. Pats P. Auštrevičius laikosi požiūrio, kad ES reikalai yra vidaus politikos klausimai. Politikas taip pat svarstė, kodėl, kai EVT sprendžiami ekonominiai klausimai, prezidentas po to neatsiskaito Seimui, o atsiunčia tą padaryti patarėjus.

REKLAMA

Prezidentas pažeidžia Konstituciją

Buvęs eurokomisaras, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad Konstitucija numato, kad prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o tokie vidaus politikos klausimai, kaip šalies biudžetas, yra Vyriausybės atsakomybė.

Kaip pastebėjo V. Andriukaitis, EVT darbą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodoma, kad susitikimuose dalyvauja premjeras, o kai svarstomi konkretūs klausimai, jam į pagalbą gali ateiti ministras.

Pasak V. Andriukaičio, kai prezidentu buvo V. Adamkus, atskirais atvejai į EVT vykdavo premjeras ir užsienio reikalų ministras, kartais – prezidentas su užsienio reikalų ministru.

„Po to atsitiko aiškiausi Konstitucijos pažeidimai, kurie tęsiasi iki šiol“, – sakė V. Andriukaitis.

Jo teigimu, kai EVT sprendžiami vidaus politikos klausimai, turėtų vykti premjeras su konkrečios srities ministru, kai užsienio politikos klausimai – galėtų dalyvauti ir prezidentas.

„Bet didžioji atsakomybės našta <...> tenka Vyriausybei“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Prezidentas turi konstitucinę teisę dalyvauti EVT

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Vytautas Sinkevičius pastebėjo, kad ES teisė griežtai nereguliuoja, kas turi atstovauti valstybei, tą pasirenka pati valstybė. V. Sinkevičius pastebėjo, kad šiuo metu į EVT susitikimus vyksta tik keturių valstybių prezidentai – Prancūzijos, Rumunijos, Kipro ir Lietuvos.

Visgi, anot V. Sinkevičiaus, šiose šalyse, kitaip nei Lietuvoje, Vyriausybė yra pavaldi prezidentui, kai kuriose iš šių šalių prezidentai pirmininkauja Vyriausybės posėdžiams.

„Paprastai [į EVT] važiuoja ministrai pirmininkai“, – teigė buvęs KT teisėjas.

Jo teigimu, pagal Konstituciją sunku apibrėžti, kokius konkrečius įgaliojimus turi prezidentas, kokius Vyriausybė, kas kokiu atveju turi lemiamą balsą.

Visgi, kaip pastebėjo V. Sinkevičius, prezidentas turi įgaliojimus formuoti šalies užsienio politiką, o ši sąvoka gali apimti ir Lietuvos narystę ES ir jos institucijų sprendimus. Buvusio KT teisėjo teigimu, prezidentas negali nusišalinti nuo užsienio politikos klausimų sprendimo, o EVT formuoja bendrą ES politikos darbotvarkę.

REKLAMA

„Aš manyčiau, kad iš Konstitucijos kyla, kad prezidentas turi konstitucinę teisę dalyvauti visose EVT posėdžiuose, nepaisant, kokie klausimai nagrinėjami ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta ar apribota įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagaliau, tai dera su EVT paskirtimi, jos funkcijomis“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi, anot jo, tai nereiškia, kad į posėdžius gali vykti tik prezidentas. V. Sinkevičiaus teigimu, į EVT gali vykti ir premjeras. Pasak V. Sinkevičiaus, premjeras tokią teisę turėtų, jei EVT susitikimuose nepageidautų dalyvauti šalies vadovas.

„Prezidento apsisprendimas nedalyvauti apsprendžia, kas juose dalyvaus – jis ar ministras pirmininkas“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Jo teigimu, jei Seimas bandytų nustatyti įstatymais, kokiais atvejais EVT dalyvautų prezidentas, o kokiais premjeras, tai būtų sunku padaryti ir tai galimai prieštarautų Konstitucijai.

Pasak V. Sinkevičiaus, jei valdžia siekia tikslingesnio šalies atstovavimo EVT, turėtų būti politinio susitarimo dalykas, kas vyksta į šiuos viršūnių susitikimus.

Tikėjosi, kad Nausėda pats pasiūlys Šimonytei pasidalinti

Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs V. Adamkaus patarėjas Albinas Januška teigė, kad negali būti, kad prezidentas veikia vienas ir jo išimtinė kompetencija – užsienio politika, o Vyriausybė lieka nuošalyje. Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija yra Vyriausybės dalis, o ne „prezidentūros aptarnavimo institucija“.

„Akivaizdžios problemos, <...> kurios niekaip nėra šiandien aiškios“, – kalbėjo A. Januška.

Jo teigimu, pasigirdo nuomonių, kad apie šį klausimą nereikia diskutuoti, nes tai gali supykdyti prezidentą. A. Januška tikino, kad tai esminis konstitucinis ir Europos klausimas. Signataras teigė, kad tikėjosi, kad prezidentas pats pasiūlys I. Šimonytei pasidalinti vizitus į EVT.

„Prezidentas galėtų pats pasiūlyti, kaip išspręsti tuos dalykus, o ne, remdamasis savo patarėjais aiškinti, kad jis yra vykdomoji valdžia ir todėl turi teisę dalyvauti“, – teigė A. Januška.

REKLAMA

Signataras tvirtino, kad prezidento galioje išspręsti šitą problemą. Jei ji neišsispręs, anot A. Januškos, iniciatyvos turi imtis Seimas.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Prezidentūra atmeta raginimus keisti Lietuvos atstovavimą ES viršūnių susitikimuose

Prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.

Jos teigimu, šis klausimas po Seimo rinkimų pradėtas kelti dirbtinai, siekiant vidaus politikos tikslų, o dabartinė tvarka „veikia gerai ir galėtų toliau veikti“.

„Man atrodo, kad šita diskusija dirbtinai sukelta mūsų vidaus politikoje (...). Ta diskusija pradėjo rutuliuotis viešoje erdvėje, kai atėjo dabartinė Seimo dauguma į valdžią“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Ji atkreipė dėmesį į Konstitucijos nuostatas, kurios apibrėžia, kad prezidentas yra valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei, taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis.

„Visiškai aišku, kad iš konstitucinių galių išplaukia tai, jog prezidentas yra ir užsienio politikos formuotojas ir vidaus politikos dalyvis. Prezidentas nėra pareigūnas, kuris atstovauja tik užsienio politikai, jis rinktas visų Lietuvos žmonių ir jis dalyvauja Lietuvos vidaus politikos gyvenime“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ji pabrėžė, kad prezidentas ES viršūnių susitikimuose atstovauja pozicijai, kuri yra suderinta su Vyriausybe ir patvirtinta Seimo komiteto.

Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras, bet per prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į Europos Vadovų Tarybą vykdavo prezidentė.

Idėją, kad ES viršūnių susitikimuose prezidentą pakeistų premjerė Ingrida Šimonytė, pastarosiomis savaitėmis viešai iškėlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Matas Maldeikis ir Jurgis Razma. Jie argumentuoja, kad Europos Vadovų Taryboje pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai.

Premjerė I. Šimonytė gruodį interviu BNS sakė, kad „artimiausiu metu nemato priežasties“ keisti Lietuvos atstovavimą ES.

„Aš sakyčiau, kad čia nėra ta tema, kurią reikia artimiausiu metu judinti ar keisti, nes ir taip bus Vyriausybei daug ką veikti“, – tuomet teigė premjerė.


Rašyti komentarą...
L
Linutė
2021-02-09 11:38:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai tik ateina konservatoriai i valdžia tai ir prasideda žmonių vargai- neduosim, neturim , rusai puola, Sputnik nepirksim, nors visas pasaulis perka, karantinas iki begalybės, plepalais, pažadais vis rytoj vis ryto, nežinau,,, ir ka pasakys ekspertai,,,o dabar ir prezidentui lipa ant nugaros..konservatoriai tautos priešai, mielieji ar nespėjote įsitikinti, tai gal paskutinį kartą už juos prabalsavote- atsikvošėkit,,,po jų valdymo liksim vėl praskolinti ir nustekenti,,,
Atsakyti
-5

D
Dzuke
2021-02-09 11:12:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau tas M. Maldeikis tikras ississokelis, kaip mamyte, neatmetama tikimybė kad šita tema kursto pati Maldeikiene, nes labai jau susidraugavo su Simonyte, Briuselyje sau gertu karvutė susitikę. Ir sunelis keistai į konservu sąrašą seimo rinkimuose pateko. "o kas galėtų paneigti.."
Atsakyti
-4

S
Saulė
2021-02-09 11:13:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Melas jog prezidentas nelojalus konservatoriams, liberalams. Konservatorių, liberalų visus iki vieno ministrus prezidentas patvirtino nė nemirktelėjęs. Net pramonininkai šokdina prezidentą. Bevalis prezidentas.
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų