Aktualijos

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Paskirsčiusi daugiau kaip 300 milijonų eurų ekonomikos skatinimui, penkiems šalies universitetams Vyriausybė numatė kiek daugiau nei 6,5 mln. eurų. Šie pinigai bus panaudoti pastatams ar kitai infrastruktūrai atnaujinti. Didžioji šios sumos dalis atiteks Vilniaus universitetui (VU), jam skirta 2,8 mln. eurų: 2,5 mln. eurų bus panaudoti universiteto architektūrinio ansamblio statinių, kiemelių ir inžinerinių tinklų remontui, 0,3 mln.

Nuo pirmadienio Lietuva ir Lenkija atveria valstybių sienas vykstantiesiems darbo, verslo, studijų reikalais. Vykstant į Lenkiją bus būtina turėti savo kelionės tikslą patvirtinantį dokumentą – darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, pažymą iš Lenkijos švietimo įstaigos apie mokymąsi joje ir pan. Šiuos įrodymus reikės pateikti Lenkijos pasieniečiams, jie ir priims galutinį sprendimą dėl įleidimo į savo šalies teritoriją.

Netrukus duris pagaliau atvers odontologų kabinetai. Vyriausybės nutarimu, odontologai jau galės teikti ne tik būtinąją pagalbą. Tačiau pacientų apgulčiai besiruošiantys odontologai įspėja jau dabar – kai kurių paslaugų gali tekti laukti ištisus mėnesius. Be to, už gydymą teks plačiau atverti pinigines. „Rekomenduoju kiekvienam pabandyti.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Kiekvienas penktadienis – nedarbo diena. Tokią mintį audžia dalis profsąjungų, o pasitaikius progai – ir kai kurie politikai. Keturių ar puspenktos darbo dienos savaitė ne tik leistų darbuotojams geriau pailsėti, bet ir skatintų ekonomiką, nes žmonės turėtų daugiau laiko išlaidauti. Visgi, darbdaviai prieš tokius siūlymus, ypač krizės metu, stoja piestu. Ironiška, kad net ir pačios profsąjungos čia nesusitaria tarpusavyje. Dalis jų trumpesnės darbo savaitės idėją vadina tiesiog pasakomis.

Karantiną pratęsus iki vasaros, dalį įstaigų ir verslo Vyriausybė vėl grąžina į darbus. Netrukus vėl atsidarys visi darželiai. Kada bus atvertos pradinės mokyklos, ministrai dar svarsto. Karantino sąlygas valdžia švelnina ir praneša, kad jau greitai galėsime vėl taisytis dantis ir keliauti ne tik po Lietuvą. Du vaikučiai pastaruosius du mėnesius dienas leidžia namie kartu su mama.

Vyriausybei švelninant karantino sąlygas, nuo balandžio 27-osios duris klientams pravėrė šalies kirpyklos. O štai nuo gegužės 18 dienos bus leidžiama atnaujinti veiklą visoms grožio paslaugoms: kūno priežiūros, soliariumo, tatuiravimo, papuošalų vėrimo ir kt.

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems – slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti.

Koronaviruso pandemija jauną vilnietę parbloškė ant kelių ir nežinia, kada pavyks iš naujo vėl atsitiesti. Į „TV Pagalbą“ kreipusis moteris sako, kad šiuo metu jos piniginėje tėra vos dešimt eurų, nors ji augina tris vaikus ir prižiūri brolį. Šešių asmenų šeimos bėdomis domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Jauna moteris pasakoja, kad prieš metus šeimą ištiko pirmoji tragedija – nuo kepenų vėžio mirė jos mama, todėl jauniausio brolio priežiūra atiteko vyriausiai dukrai.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu bei kolegomis iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime bei aptars savo įsakymą, kuriuo, be kitų dalykų, įteisinta medžioklė su lankais. „Tikėkina, po šių susitikimų bus peržvelgti sprendiniai jautriausiais gyvūnų gerovės klausimais“, – sekmadienį atsiųstame komentare teigia K. Mažeikos patarėjas Justas Jaskonis.

Atveriamos sienos tarp trijų Baltijos valstybių: kitą savaitę – gegužės 15 dieną – į Latviją ir Estiją bus galima keliauti laisvai, be dviejų savaičių privalomos saviizoliacijos. Trys savo laisvo judėjimo zoną atveriančios kaimynės tarsis dėl papildomų saugumo priemonių ir atvykstančiųjų tikrinimo tvarkos, tačiau aiškėja, kad keliautojams gali prireikti specialios programėlės, kuri seks buvimo vietą. Kelionių organizatoriai ima ruoštis svečių šalių ištroškusių antplūdžiui.

Eidama 91-uosius metus mirė poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija Macijauskienė, sekmadienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. M. Macijauskienė 1954 metais Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijoje, o nuo 1958 metų – „Kauno tiesoje“, žurnale „Nemunas“. Nuo 1969 metų pradėjo dirbti Maironio lietuvių literatūros muziejuje, 1970–1981 metais buvo jo direktorė.

Ką gi – toli gražu ne viskas, ką lietuviai daro užsidarę namie per karantiną tėra kokybiškas bendravimas su vaikais ir antrosiomis pusėmis, filmų žiūrėjimas ir naujų receptų išbandymas… Medikai prabilo apie didėjantį svaigalais apsinuodijusių lietuvių skaičių. Ir nors prekybininkai dideliais alkoholio pardavimais per pastaruosius pusantro mėnesio nesigiria – psichiatrai ir toksikologai jau prognozuoja karantininio alkoholizmo tiksinčią bombą.

 Sekmadienio naktį į Vilnių traukiniu atgabentos šešios tonos apsauginių skafandrų, skirtų medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija (COVID-19),  pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Užsakytų apsaugos priemonių logistiką į Lietuvą organizuoja Susisiekimo ministerija. Gautas asmens apsaugos priemones išvežioja valstybės įmonė „Lietuvos paštas“.  Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln.

Šiek tiek atšilus naktims ir palijus vėl pradėjo dygti grybai. Bobausiai. Tai pirmieji pavasariniai grybai. Jie buvo pasirodę jau pieš mėnesį, tačiau dėl sausų miškų ir drėgmės trūkumo, buvo nustoję augti. Dzūkai netveria džiaugsmu, mat jau buvo palaidoję viltis pasirinkti bobausių. Juk jie juos ne tik patys valgo, bet ir parduoda grybų supirktuvėms. O kad gautų kuo daugiau pinigų – imasi gudrybių. Beje, prognozuojama, kad jau vasaros pradžioje turėsime neblogą grybų derlių.

Iš 43 per savaitgalį nustatytų naujų koronaviruso atvejų 15 yra nustatyti Antavilių pensionate, 10 – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, BNS sekmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Antaviliuose 15 naujų ir 10 – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje“, – sakė ji. Pasak NVSC atstovės, kol kas neturima duomenų, ar šie atvejai patvirtinti pacientams, ar įstaigų personalui.

Švelnėjant karantinui Lietuvoje dėl koronaviruso, ryškėja kontūrai, kaipgi atrodys mūsų kelionės lėktuvais ir kur galėsime nuvykti pirmiausia. Tiesa, aviacijos specialistai įspėja, keliausime visiškai kitaip nei įpratę, o dėl naujovių  kelionės brangs, ir prie pokyčių teks priprasti ne tik keliautojams, bet ir aviacijos darbuotojams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 10 d. duomenimis, iš viso per praėjusias dvi paras užfiksuoti 43 nauji susirgimai COVID-19 infekcija.

Europolo atstovė Tamara Šote teigia, kad nors dėl koronaviruso pandemijos šalių ekonomikos patiria nuosmukį, nusikaltėliai iš šios krizės pelnosi – visoje Europoje pastebimas išaugęs kibernetinių nusikaltimų, prekybos padirbiniais ir tam tikros rūšies vagysčių skaičius.  Pasak jos, nors dar yra per anksti daryti galutines išvadas dėl COVID-19 poveikio nusikalstamumui, tačiau akivaizdu, kad organizuoto nusikalstamumo veikla visoje Europoje stipriai keičiasi.

Į bėdą Šiauliuose pateko gandras. Nacionaliniam mūsų šalies paukščiui ant kojos užsivyniojo „Grigeo" popieriaus maišas ir daugiau nei savaitę žmonės stebi, kaip su tokiu parašiutu garnys kamuojasi. Tarnybos į pagalbą neskuba, nes pagaut skraidantį paukštį nepaprasta užduotis. Gelbėjimo operacijos pažadėjo imtis savanoriai ornitologai. Namo kieme Šiaulių pakrašty lizde tupi gandrai.

Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sekmadienį pranešė parengusi kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar teisėtas buvo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymas dėl medžioklės lankais įteisinimo. Frakcija taip pat teikia Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.

Kuriozas Kaune. Vienas miestelėnas kieme prie daugiabučio laiko net 8 savo automobilius. Vietos, kaip žinia, prie namų mašinoms labai trūksta, tad kiti gyventojai piktinasi. Kiemai didmiesčiuose itin prigrūsti, o laisvą plotą automobiliui rasti sunku. Tad juos stato ant šaligatvių ir žalios vejos, o už tai gresia baudos. Tiesa, karantino metu specialistai sako kiek atlaidžiau žiūrintys į tokius pažeidėjus, bet jei sulaukia skundų, vyksta tikrinti ir net baudžia.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Europa savo išorės sienas gali atidaryti birželio 15 dieną, sakoma Europos Komisijos pranešime, paskelbtame oficialioje interneto svetainėje https://ec.europa.eu/. Kaip nurodoma pranešime, „būtina išsaugoti priemones prie išorinių sienų, kad sumažėtų ligos plitimo dėl kelionių į Europos Sąjungą rizika“, o atverti sienas „nebūtinoms“ kelionėms vertėtų po to, kai bus sušvelninti suvaržymai Bendrijos viduje.

Penkiems Lietuvos paplūdimiams suteiktas Mėlynosios vėliavos statusas. Jis suteiktas Nidos ir Juodkrantės centriniams, Palangos Birutės parko, I Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiams, pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija. Jos duomenimis, Kopenhagoje įsikūrusi Mėlynosios vėliavos tarybos komisija, atsižvelgusi į nacionalinio programos koordinatoriaus išvadas, suteikė statusą visiems paraiškas pateikusiems Lietuvos paplūdimiams.

Jau beveik du mėnesiai kaip beglobių gyvūnų prieglaudos gyvena karantino ritmu. Tačiau šių įstaigų savanoriai pastebi, kad užklupus sunkmečiui žmonės ėmė dažniau varstyti globos įstaigų duris ir prašyti gyvūno. Priglausti apsisprendžia net beviltiškais paprastai laikomus nusenusius keturkojus ar ima globon ligotus. Tokiam įprastai kasdienybei nebūdingam elgesiui psichologai turi paaiškinimą. Niekada šuns neturėjęs panevėžietis Jaunius nuo šiol į parką pasivaikščioti eina nebe vienas.

Lietuvos katalikų bažnyčia po pusantro mėnesio pertraukos vėl atveria duris tikintiesiems dalyvauti sekmadieninėse pamaldose. Lietuvoje kovo 16 dieną dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną, buvo sustabdytos visos viešos pamaldos. Nuo balandžio 27 dienos mišios su tikinčiaisiais buvo atnaujintos šiokiadieniais. Bažnyčios atstovai sako, kad tikinčiųjų srautas bus ribojamas, jie privalo dėvėti kaukes, prie įėjimo į bažnyčias bus dezinfekcinės priemonės.

Dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje išaugo pažinčių programėlių ir svetainių naudojimas. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau erotines pažintis siūlantys portalai jaučia ir nuosmukį – esą dėl to kaltas nuolatinis buvimas su savo antrąja puse namuose, nes žmonės nebeturi nei kaip, nei kada patyliukais ieškoti meilužių ar juo labiau su jais susitikinėti. Tuo metu pornografijos svetainių lankomumas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, smarkiai šoktelėjo į viršų.

Policija ir kariškiai saulėtą, šiltą savaitgalį patruliuoja parkuose ir prie vandens telkinių, tikrina, kaip gyventojai laikosi karantino taisyklių. O atsipalaidavę žmonės pamiršta, kad karantinas dar nesibaigė, kai kurie viešose vietose nedėvi kaukių, nesilaiko atstumų. Tuo tarpu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad koronavirusas toliau sklinda slaugos ir gydymo įstaigose. Taip pat nuo COVID-19 mirė jau 50-tas žmogus.

Gegužės 9-osios minėjimą šeštadienį šventusiųjų buvo ir Lietuvoje. Ryte į Vilniaus Antakalnio kapines, kur yra palaidota 2-ojo pasaulinio karo aukų, nedideliais būreliais traukė žmonės. Karo veteranai ir juos palaikantys gyventojai į Antakalnio kapines tradiciškai renkasi kasmet, tačiau šįryt čia nebuvo matyti nei ordinais pasipuošusių veteranų, neskambėjo ir prakalbos, o ir pačių atėjusiųjų buvo mažiau.

Palangos verslininkai ir poilsiautojai kurorto valdžios prašo kuo greičiau leisti teikti laikinos nakvynės paslaugas. Žmonės stebisi, kodėl šis draudimas dar galioja, o verslininkai su nostalgija prisimena praėjusių metų balandžio pabaigą. Vis dėlto, kurorto valdžia draudimo panaikinti neskuba, o policijos pareigūnai sučiumpa vis daugiau nakvynę nelegaliai siūlančių Palangos verslininkų.

Šeštadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje trumpa žinute pakomentavo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimą nuo 2022 metų įteisinti medžioklę lankais. Jis buvo griežtas. „Pirmadienį su aplinkos ministru kalbėsiuosi dėl pasirašyto įsakymo, kuriuo jis leido medžioklę lankais. Gal aš kažko nežinau ar nesuprantu, bet man tai atrodo nepriimtina“, – rašė ministras pirmininkas.

Šalyje vis labiau švelninant karantiną, viešose vietose reikalavimas dėvėti veido kaukes lieka galioti kaip galiojęs. Tačiau pasidarius sostinėje, atrodo, kad saugotis viruso žmonės tiesiog nustojo. Kaukė daugybei žmonių yra tik formalumas policijos akims. Žmonės nebesisaugoja ir kaukes dėvi bet kaip. Tai itin piktina medikus, kurie sako, kad taip nesaugome ne tik savęs, bet ir kitų, o jei vėl paplis koronavirusas, vėl visi kentės suvaržymus.

Krizė ir karantinas paaštrino politikų ir visuomenės nervus. Įtampai neslūgstant politikams vis dažniau išsprūsta aštrių žodžių ir sparnuotų posakių. Labiausiai girdimas šiame kontekste yra premjeras Saulius Skvernelis, kuris ir anksčiau nevengė dviprasmiškų pasisakymų vienos ar kitos visuomenės grupės atžvilgiu. O štai neseniai jis pareiškė ir savo nuomonę apie verslininkus, kuri įskaudino daugelį dirbančių ir darbo vietas kuriančių žmonių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika penktadienį pasirašė įsakymą, kuriuo įteisinama medžioklė miškuose lankais. Įsakyme, kuriuo pakeičiamos medžioklės taisyklės, tarp leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių įrašytas punktas apie medžioklinius lankus. Įsakyme nurodoma, jog papunktis dėl medžioklėje leidžiamų įrankių įsigalioja nuo 2022 metų balandžio. Su K. Mažeika BNS šeštadienį susisiekti nepavyko – telefono nekėlė nei jis, nei jo patarėjas.

Naftos kainos nukrito į rekordines žemumas, tačiau Lietuvos degalinėse tai beveik  nesijaučia. Dėl to jau siunta ir eiliniai vairuotojai ir vežėjai, o Seime pasigirsta siūlymų ieškoti kartelinių susitarimų. Tačiau Konkurencijos taryba siūlo ne ieškoti kaltų, o didinti konkurenciją. TV3 aiškinasi, kodėl Lietuvos degalinėse kainos tebesilaiko aukštumose ir kas iš to pelnosi.

Šeštadienio popietę Vilniaus rajone nukritus lėktuvui žuvo du žmonės. Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, 14.27 val. gautas pranešimas, kad Pakenės kaime nukrito lėktuvas AN-2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje BNS informavo, jog nelaimės metu žuvo du žmonės.

Kol profesionalūs lenktynininkai laukia dėl koronaviruso atidėtų varžybų ir čempionatų, dalis tautiečių nusprendė bolidų vairuotojus pavaidinti ištuštėjusiuose šalies keliuose. Policija praneša, ne tik apie greičio viršijimo rekordininkus, miestuose laksčiusius 200 kilometrų per valandą greičiu, bet ir dešimtis tūkstančių trikojų pričiuptų tautiečių. Tiek daug greičio mėgėjų nebuvo net ir prieš karantiną. Tokia statistika pareigūnus privertė pagalvoti ir apie griežtesnes nuobaudas.

Koronaviruso židiniu tapusiame Antavilių pensionate užsikrėtė dar keturi darbuotojai. „Keturi darbuotojų nauji atvejai išaiškėjo. Vakar ėmė tyrimus, o šiandien išaiškėjo“, –  BNS šeštadienį sakė Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė. Dar du nauji koronaviruso atvejai šios įstaigos darbuotojams buvo patvirtinti penktadienį. Pasak B. Šarakauskienės, nustačius naujus atvejus, įstaigoje pradės trūkti darbuotojų.

Prasidėjus kapų tvarkymo sezonui nesnaudžia ir verslininkai – reklamą apie teikiamas paslaugas jie palieka ant mirusiųjų kapų – kabina ant  kryžių, ar vizitines kaišioja į žvakides su liepsnojančiomis žvakėmis. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, esą taip besireklamuodami verslininkai peržengia visas padorumo ribas. O štai vartotojų teises ginanti tarnyba už tai žada ir daugiatūkstantinę baudą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gavo pranešimą apie dar vieną mirties nuo COVID-19 atvejį. Vakar miręs asmuo priklausė 80–90 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių ligų. Tai 50-tasis mirties nuo šios infekcijos atvejis Lietuvoje. Portalas tv3.lt primena, kad gegužės 6 d. pranešta apie dar dar vieną mirtį Kauno klinikinėje ligoninėje. Asmuo priklausė rizikos grupei tiek pagal amžių, tiek lydinčias ligas Gegužės 5 d. pranešta apie du mirties nuo COVID-19 atvejus.

Kam karantinas jau gerokai pabodo, o štai kai kuriems gyvūnų globos namų gyventojams šis laikas pats smagiausias. Mat kaip sako tokių globos namų vadovai, pirmą kartą Lietuvoje atsirado tiek daug norinčių laikinai globai paimti šuniuką ar katiną. O tokia globa esą labai reikalinga, ypač tiems augintiniams, kurie tik paskiepyti ir laukia, kol susidarys imunitetas. Daugiabučio laiptais leidžiasi ir pasivaikščioti keliauja vilnietės Agnės laikinoji globotinė dvejų Luna.

Kybartuose nuo pat karantino pradžios vietos valdžia ir net policijos pareigūnai dirba lyg vaikų darželyje. Bando auklėti romų tautybės gyventojus ir priversti juos nešioti apsaugines kaukes. Čigonai jų nenori nešioti. Romų tautybės moteris, ką tik karštai su kažkuo diskutavusi, vos tik pamačiusi TV3 žinių operatorių skuodžia į automobilį. Jos kaukė – pasmakrėje. Įkandin skuba ir vyriškis. Pakeliui į mašiną jis dar bando užsitempti ant veido kaukę. Ir tokie vaizdai – Kybartų kasdienybė.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Daugiau nei mėnesį Lietuvoje trunkantis karantinas dažną privertė imtis neįprastos veiklos – dainininkus pavertė maisto gamintojais, virėjus privertė mokytis siuvimo, o štai siuvėjus – griebtis kompiuterinių pamokų. O kai kam buto erdvę teko pritaikyti sportavimui, o vonios kambarius paversti grožio salonais. Kažko išmokę tautiečiai džiūgauja – karantinas ne tik įkalino namie, bet ir davė apčiuopiamos naudos.

Už seną automobilį – paspirtukas, dviratis arba metinis viešojo transporto bilietas. Štai tokiomis naujomis priemonėmis nuo gegužės pradžios tautiečiai bus skatinami atsisakyti senų taršių automobilių. Tiesa, dalis vairuotojų skeptiški – žiemą su pirkiniais ant dviračio nepavažinėsi. O ekspertai mano, kad paspirtukų įsigiję žmonės vėliau vis tiek nusipirks ir mašinas, tad valstybės pinigai bus išmesti į balą. Kompensacijos utilizavusiems seną mašiną dalijamos jau nuo pernai metų pabaigos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 9 d. duomenys. Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1444 Sergančių žmonių skaičius: 563 Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius: 8 Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 49 Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 4 Pasveikusių žmonių skaičius: 828 Izoliacijoje esančių žmonių skaičius:  268 NVSC: visi 8 atvejai – iš židinių svei...

Šylant klimatui mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulyje nebeliks nė pusės smėlėtų krantų – juos pasiglemš vanduo. Ne išimtis ir Baltijos jūra. Lietuvos pliažai po truputį nyksta, tad specialistai griebiasi visų įmanomų priemonių šį procesą bent pristabdyti. Štai Palangoje paplūdimį smėliu pildo plaukiojanti žemsiurbė. Tiesa, kurorto komunalininkai bijo, kad nespės Palangos pliažo paruošti vasaros sezonui.