Aktualijos

„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautinės teisės požiūriu gali būti nutraukta esant teisiniam pagrindui – sankcijoms, nenugalimos jėgos aplinkybei ar specialios komisijos Lietuvoje sprendimui, sako tarptautinės teisės ekspertas Andrius Mamontovas.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti piktnaudžiavimu kaltinamo Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko bylą, nuosprendį skelbs kitų metų sausį. „Visoje šioje istorijoje nėra jokio nusikaltimo ir mano kaltės“, – per teismo posėdį ketvirtadienį sakė R. M. Račkauskas. Jo advokatas Valentinas Baltrūnas teigė esąs įsitikinęs, kad kaltintojai nepateikė neginčijamų įrodymų kaltei pagrįsti ir prašė išteisinti klientą.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Minsko režimo vykdoma hibridinė ataka, kurios metu išaugo neteisėta migracija, parodė, kad Baltijos šalių vienybė yra itin svarbi, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis ketvirtadienį susitiko su Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadais generolais leitenantais Leonidu Kalniniu ir Valdemaru Rupšiu. Latvijos kariuomenės vadas taip pat lankėsi Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažino su dabartine situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema.

Neeilinė situacija Klaipėdos rajone. Paspaudus didesniam šaltukui daugiau nei 200 vieno kvartalo namų ūkių liko be elektros. Gyventojai, kurių dalis ir su mažais vaikais, maždaug dvi paras turėjo kęsti šąlančiuose namuose. Negana to, dingus elektrai, dingo ir vanduo. ESO teigia, kad taip nutiko gyventojams ėmus didesniu pajėgumu elektra šildyti namus ir pasakoja, jog remonto darbai tapo savotišku užburtu ratu. Tokia situacija susiklostė Klaipėdos rajono Klemiškės II kaimo gyventojams.

Maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Ruošiami keisti teisės aktai rajoninių ligoninių vadovus verčia griebtis už galvų. Jie nuogąstauja, kad jau po kelių metų įstaigose ne tik neliks dalies paslaugų, bet ir dar nesulaukus reformos iš rajonų pabėgs gydytojai. Ministerija teigia, kad pastabas išgirdo, tačiau nepaliauja kartoti, kad Lietuvos tikslas – pasiekti europinio lygio paslaugų kokybės kartelę.

Seimo kontrolierių įstaigos vadove tapo prieš pora savaičių kontroliere paskirta ir šią savaitę Seime prisiekusi teisininkė Erika Leonaitė. Seimas ketvirtadienį per slaptą balsavimą 70  balsų „už“, septyniems parlamentarams buvus prieš ir aštuoniems susilaikius paskyrė ją ir Seimo kontrolierių įstaigos vadove.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvą sudrebino skandalas, kai išaiškėjo, kad įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ atliko avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ už paslaugas gruodžiui ir daliai sausio. Tuomet kilo didžiulis skandalas, kaip Vyriausybė ir ministerijos galėjo leisti tokį dalyką.

Vyriausybė ieško būdų, kaip be didelės žalos valstybei nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tikrai rasime sprendimus dėl sutarties galiojimo nutraukimo taip, kad Lietuvos Respublikai dėl to kiltų mažiausios finansinės žalos rizika“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. „Taip, esu gavusi“, – į klausimą, ar yra sulaukusi kitų pareigūnų pareiškimų, kad yra pasiruošę palikti pareigas, ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Kilus skandalui dėl „Belaruskalij“, susisiekimo ministras Marius Skuodis yra pasiruošęs trauktis iš pareigų, skelbia portalas lrt.lt. Pasak portalo, tai patvirtino M. Skuodžio kolegos. „Laisvės partijos, kuri delegavo M. Skuodį į Vyriausybę, vicepirmininkas Vytautas Mitalas portalui lrt.lt patvirtino, kad M. Skuodis sakė esąs pasiruošęs pasitraukti, jei dėl to bus priimti sprendimai“, – rašoma lrt.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos. Plenariniame posėdyje už naujos institucijos sukūrimą balsavo 91 parlamentaras. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento pritarimo.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys kaltina Valstybinę kultūros paveldo komisiją politikavimu, dezinformacija, sakydamas, kad komisija yra „kažkur užstrigusi laike ir niekaip neatliepia šių dienų realijų“. S. Kairys savo įraše feisbuke ketvirtadienį taip pat kritikavo komisijos „ypatingą dėmesį sovietiniam paveldui“, jos trukdymą įvairiems sprendimams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakartojo, kad apie avansinį mokėjimą lapkričio pabaigoje iš „Belaruskalij“ bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“ nežinojo, tačiau yra pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų. G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį. „Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip.

Vilnius TECH (visas pavadinimas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) rastas dėstytojo Eugenijaus Palioko (g. 1954 m.) kūnas. Jis buvo ilgamečiu universiteto dėstytoju. Būdamas 67-erių metų E. Paliokas ėjo lektoriaus pareigas Matematikos ir modeliavimo katedroje, turėjo docento pedagoginį vardą. Šį semestrą dėstė matematinę analizę ir tikimybių teoriją. „Galiu patvirtinti, kad netekome kolegos. Veikiausiai, širdis, detaliau komentuoti negalime.

Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms. Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio viražai sukėlė didžiulę įtampą tarp konservatorių. Politikai jau net viešai neneigia, kad frakcijoje kilo klausimų dėl kolegos veiksmų, tačiau neoficialiai pasakojama, jog premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis frakcijos posėdyje įpykę pasiūlė dirbti vien tik Ž. Pavilioniui, o patys galintys ir atsistatydinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bereikalingu įtampos kėlimu vadina viešus aiškinimusis tarp prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo Žygimanto Pavilionio. „Aš vertinu šį incidentą kaip visiškai nereikalingą įtampos kėlimą.

Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Marius Skuodis pripažįsta, kad Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokių sankcijų, kai didelės apimties sutarčių nutraukimas gali turėti reikšmingų pasekmių valstybei.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Bukarešto devyneto šalių vadovais ketvirtadienį dalyvaus telefoniniame pokalbyje su Jungtinių Valstijų vadovu Joe Bidenu. Kaip BNS informavo prezidento patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė, pokalbis rengiamas JAV prezidento iniciatyva ir yra skirtas aptarti saugumo situaciją regione po jo antradienio pašnekesio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Bukarešto grupę sudaro Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia, kad Lietuva išdavė savo vertybinę politiką, o Vyriausybėje turėtų būti kalbama apie Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio atsistatydinimą po skandalo dėl „Belaruskalij“. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės užsienio politikos bankrotą. Man įdomu, kad Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga už Lukašenkos trąšų traukinį.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės bandymas atimti iš prezidento atstovavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT) uždavė blogą toną ir sukėlė įtampų tarp užsienio politiką Lietuvoje formuojančių institucijų.

Lietuva turi kuo skubiau ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti JAV įvestas sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 65 migrantai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, dėl humanitarinių priežasčių neįleistas nė vienas užsienietis. Apie vidudienį ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistas vienas šūvis. VSAT pareigūnams neįleisti migrantai teigė, kad juos prie sienos savo transportu atgabeno Baltarusijos pasieniečiai.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir NATO pasirengusios reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje taip pat griežtai, kaip reagavo į Minsko režimo veiksmus.  „Europos Sąjunga ir NATO atidžiai stebi įvykius. Mes pasirengę reaguoti į agresiją prieš mūsų šalis partneres: Rusijos veiksmai Ukrainoje neliks be mūsų ir mūsų sąjungininkų atsako“, – sakė premjerė trečiadienį per Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimą Vilniuje.

Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, ketvirtadienį vyks meno darbų aukcionas „Už jūsų ir mūsų laisvę!“, skirtas paremti politinius kalinius ir jų šeimas Baltarusijoje.  Aukcionui Lietuvos menininkai pateikė 70 darbų. Aukcione galima dalyvauti ir darbus įsigyti nuotoliniu būdu arba gyvai. „Kolekcionieriai ir meno mylėtojai galės rinktis iš plataus spektro žinomų menininkų darbų.

Prezidentas Gitanas Nausėda laukia Vyriausybės apsisprendimo dėl diplomato, buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES), teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Prezidentas vis dar laukia Vyriausybės apsisprendimo“, – ketvirtadienį LRT sakė ji.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Kaune – paslaptingas Biblijoje minimų augalų pasaulis. Lankytojai gali ne tik savo akimis pamatyti, kaip atrodo šie augalai, bet ir sužinoti intriguojančias istorijas, kurio derva prilygo auksui, ir kokių riešutų negalėjo valgyti paprasti žmonės. Jau pačios pirmosios Šventojo Rašto eilutės prabyla apie augalus, iš viso jų minimi net keli šimtai.

Visas pajūryje esančios Kretingos rajonas susivienijo ir bandys tapti šių metų nykštukų sostine. Ištisi kaimai, alėjos, kavinės, aikštės, mokyklos ir sodybos puošiasi šiais barzdočiais ir net tarpusavyje konkuruoja, kurių nykštukai išradingesni ar gražesni. Kiek smailakepurių čia jau yra, niekas suskaičiuoti negali, tačiau tikrai ne vienas tūkstantis.  Kretingos rajone esantis Darbėnų miestelis tęsia tradiciją ir visą gyvenvietę artėjančių švenčių proga puošia pačių pagamintais nykštukais.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.

Migracijos krizę valdantys konservatoriai visuomet laikėsi militaristinio požiūrio, kad duoda atkirtį Aleksandro Lukašenkos režimui, sugalvojusiam migrantus panaudoti kaip ginklus. Užuojauta buvo palikta tik nesusipratėliams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Lietuvos institucijos bei politikai sutartinai rūpinosi vien sienų apsauga ir migrantų apgręžimu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Vilnius palaikys Kijevą „visomis įmanomomis priemonėmis“, Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos. Taip jis kalbėjo trečiadienį viešėdamas Kijeve, kur su naujuoju Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė pasienyje tvyrančią įtampą.

Lietuvos valstybės institucijos ruošiasi scenarijui, jeigu Baltarusijos režimas sumanytų kelis šimtus migrantų atvežti į oficialų sienos perėjimo punktą, kur atvykėliai galėtų oficialiai pateikti prieglobsčio prašymus. Tai paaiškėjo iš Seimo Užsienio reikalų komitete svarstytų pasiūlymų Užsieniečių teisinės padėties įstatymui.

Šalies vandens telkinius aptraukus pirmajam ledui, ant jo jau lipa meškeriotojai ir vaikai. Specialistai aiškina, kad nors vizualiai ledas ir atrodo storas, juo vaikščioti dar tikrai yra pavojinga. O štai uostamiestyje vykdydami užšalusių vandens telkinių patikrinimą, pareigūnai aptiko šeštokų pasigamintą savadarbį sprogmenį. Sprogdinti bambalio važiavo „Aro“ išminuotojai ir visos įmanomos specialiosios tarnybos: „Va, 10 centimetrų laisvai.“ Lietuvos vandens telkinius aptraukė pirmasis ledas.

Antradienį įvyko nuotolinės JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Pastarasis neigė planuojantis įsiveržti į Ukrainą, šalia kurios sienų dislokuoja vis daugiau karių, tačiau J. Bidenas perspėjo griežtomis sankcijomis. Kai kurie derybomis nusivylę ekspertai pasigedo stipresnės JAV pozicijos, tačiau politologas Linas Kojala sako, kad griežtesnis tonas sumažintų galimybę susitarti.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius, vasarą sulaukęs „Šeimų maršo“ dalyvių kaltinimų valstybės simbolių išniekinimu.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.