Aktualijos

Lietuvai sekmadienį išskraidinus beveik 100 migrantų į Iraką, jei prireiks, gali būti organizuojama ir daugiau tokių tiesioginių skrydžių, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas. Anot jo, tai priklausys nuo to, kiek bus norinčiųjų išskisti.

Pareikalavus Seimo konservatorių frakcijai, pirmadienį sueina paskutinė diena Žygimantui Pavilioniui palikti parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas. Frakcija gruodžio 21 dieną nurodė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš šio posto iki sausio 3-iosios.  Tai padaryta po Ž. Pavilionio kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška pirmadienį palieka postą. Tokį sprendimą priėmė įmonės valdyba, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Elektroninių apsaugos priemonių diegimo bendrovė „Euroelektronika“ už beveik 9 mln. eurų įrengs vaizdo stebėjimo sistemą Puškų pasienio užkardoje Ignalinos rajone prie sienos su Baltarusija. Dabar šiame 54 kilometrų ilgio pasienio ruože tokios sistemos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) neturi. VSAT 8,74 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia „Euroelektronika“ pasirašė gruodžio 14 dieną, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

Beveik 900 žmonių Lietuvoje dar gauna atidėtą pensiją – jie pasinaudojo nuo 1995 metų galiojančia galimybe tam tikrą laiką, bet ne ilgiau negu penkerius metus, neimti jau priklausančios pensijos dirbant ir gaunant pajamų.  Šiems gyventojams, kaip kompensacija, leista paskui, pradėjus gauti pensiją, šiek tiek ją pasididinti – už kiekvienus pensijos neimtus metus po 8 procentus.

Lietuvos bankas 2022 metais planuoja išleisti aštuonių temų naujas progines ir kolekcines monetas.  Dviejų eurų proginė moneta bus skirta Lietuvos krepšinio 100-mečiui. Kita dviejų eurų proginė moneta bus skirta Erasmus programos 35-mečiui, tai pačiai progai skirtas analogiško dizaino monetas išleis ir kitos euro zonos šalys narės.

Atšventę Naujuosius metus lietuviai jau užplūdo medikus. Ligoninių priimamuosiuose būriai tautiečių skundžiasi įvairiausiais skausmais. Greitosios pagalbos medikai vos spėja negaluojančius vežti į ligonines. Padėtį dar labiau apsunkina nepalankūs orai. Dėl plikledžio žmonės masiškai slysta, griūna ir patiria įvairiausias traumas. Sostinės Universitetinėje ligoninėje Lazdynuose – pacientrų antplūdis.

Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius kritikuoja Statistikos departamento sprendimą cenzūruoti COVID-19 statistiką. Pasak jo, tai ne tik trukdo susidaryti objektyvų vaizdą apie epidemiologinę situaciją, bet kartu apskritai prieštarauja statistikos esmei. Apie tai mokslininkas sekmadienį parašė savo socialinių tinklų paskyroje. Kritikuoja sprendimą dėl statistikos Mokslininkas sako, kad praėję metai duomenų atžvilgiu buvo neblogi.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Atšventę Naujuosius metus lietuviai jau užplūdo medikus. Ligoninių priimamuosiuose būriai tautiečių skundžiasi įvairiausiais skausmais. Greitosios pagalbos medikai vos spėja negaluojančius vežti į ligonines. Padėtį dar labiau apsunkina nepalankūs orai. Dėl plikledžio žmonės masiškai slysta, griūna ir patiria įvairiausias traumas. Vyriausybei pavyko į Iraką išskraidinti šimtą neteisėtų migrantų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad tai nebuvo lengva.

Lijundra ir šaltis sekmadienį šalyje sukėlė ne tik lengvųjų automobilių avarijų, bet paveikė ir viešąjį transportą. Pranešama, kad Vilniuje vietomis užšalo kontaktinis tinklas, tad kai kurie troleibusai negali judėti. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė SĮ „Susisiekimo paslaugos“. „Mieste dėl užšalusio kontaktinio tinklo negali judėti kai kurių maršrutų troleibusai. Šiuo metu didžiausi viešojo transporto vėlavimai fiksuojami Justiniškių, Karoliniškių, Naujamiesčio mikro rajonuose.

Paaugliai manantys, kad yra translyčiai, nepriskiriantys savęs jokiai lyčiai, ar keičiantys savo lytį kasdien – nauja realybė Lietuvos mokyklose. Su tokiu reiškiniu susiduriančių mokyklų vadovai nežino, kaip padėti tokiems paaugliams, kurie ne tik nori, kad vadintų juos kitu vardu, bet ir prašo pakeisti jų dokumentus. Savo lytinės tapatybės ieškantys paaugliai eksperimentuoja eidami į pasimatymus su abiejų lyčių atstovais, o kai kurie galvoja ir apie lyties keitimo operacijas.

Sekmadienio vakarą Lietuvos keliuose eismo sąlygas sunkina plikledis, perspėja kelininkai. 16 val. duomenimis, šiaurės ir rytų Lietuvoje bei Jonavos, Ukmergės ir Kaišiadorių rajonuose pagrindiniuose keliuose vietomis susiformavęs plikledis, kai kur keliai su pažliugusio sniego provėžomis, slidūs. Likusioje šalies dalyje dėl besitęsiančio silpno lietaus pagrindiniai valstybinės reikšmės keliai daugiausia šlapi ar drėgni.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Metams slenkant į pabaigą, gyventojus sukrėtė ne viena žinia apie dingusį vaiką. Pareigūnai buvo sukelti ant kojų mažiausiai 5 kartus: spalį iš namų bėgo dvi aštuntokės kaunietės, gruodį Vilniuje prapuolė penkiolikmetis, vėliau – mažamečiai brolis ir sesuo bei devynmetis berniukas. Nors visi šie vaikai rasti gyvi ir sveiki, tai apnuogino opią problemą – vaikų polinkį bėgti iš namų. Specialistai paaiškino, kodėl vaikams kyla mintis sprukti nuo tėvų ir kokie ženklai išduoda tokius vaiko ketinimus.

Nuo 2022-ųjų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies nebebus galima paramos gavėjams skirti pildant popierinį prašymą, jį reikės pateikti tik elektroniniu būdu per EDS sistemą.  Per pastaruosius šešerius metus popierinių prašymų kasmet mažėjo – nuo maždaug trečdalio 2015 metais iki 9 proc. (99,7 tūkst.) – pernai.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis BNS sakė, kad elektroninis prašymas yra greičiausias ir saugiausias būdas skirti paramą.

Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos. Kultūros srityje dirbantis klaipėdietis Tomas kartu su žmona augina devynerių Adelę. Vyras pasakoja, kad jo dukra savarankiška.

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.  Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.

Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos išsiuntus 98 migrantus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tai vadina istoriniu įvykiu. Apie tai A. Bilotaitė sekmadienį pakomentavo spaudos konferencijoje. Bilotaitė: tai istorinis įvykis Ministrė A. Bilotaitė skrydį vadina istoriniu įvykiu. Pasak jos, tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad su migrantų krize Lietuvai pavyko susitvarkyti. „Jei kalbėsime apie migracijos krizę, mes susitvarkėme, mums pavyko ją sustabdyti.

Daugiabučių gyventojams metas suklusti – iki kitų metų lapkričio pabaigos butuose nebegali likti dujų balionų, skirtų maisto ruošimui. Kaip praneša Energetikos ministerija, iki šiol daugiau nei 1 tūkst. daugiabučių namų atsisakė suskystintų dujų (SND) balionų ir pakeitė juos gamtinių dujų sistema arba elektrine virykle. O nesuskubusiems to padaryti laiku grės piniginės baudos.

Pandemija, migracijos krizė, pasekmės pablogėjusių santykių su Kinija ir Baltarusija – visa tai 2021 m. gerokai paplonino Lietuvos, kaip valstybės, piniginę. Ministerijos skaičiuoja, kad dorojantis su šiais iššūkiais teko išleisti milijardus, bet ekonomistai įspėja, kad tai gali būti tik pradžia.

Beveik šimtas migrantų, kurie savanoriškai sutiko grįžti namo, sekmadienio rytą pakilo iš Vilniaus oro uosto. Pirmieji apie tai pranešė LRT. Kiek vėliau sekmadienį tai patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ministerijos pranešime rašoma, kad sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį.

Vilniaus Naujamiesčio gyventojai jau pusę metų skundžiasi iš krano bėgančiu juodu vandeniu. Gyventojai nesulaukia atsakymų iš institucijų, kodėl pas juos namuose bėga purvinas vanduo. Žmonės taip pat baiminasi, kad vanduo gali būti pavojingas sveikatai. Gyventojų skundai nukeliavo iki Seimo, kuriame atsakingų institucijų atstovai atsakė, kada ateis galas iš krano bėgančiam juodam vandeniui.

Sekmadienio rytą Lietuvos keliuose eismo sąlygas sunkina plikledis, perspėja kelininkai. 9 val. ryto duomenimis, šalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios arba drėgnos, tačiau vakarų, šiaurės vakarų ir pietvakarių Lietuvoje vietomis susiformavęs plikledis, vietomis keliai su pažliugusio sniego provėžomis, slidūs.

Jurbarko rajono savivaldybė su bendrove „Rolginta“ pasirašė sutartį dėl naujo autobusų stoties pastato ir teritorijos rekonstravimo darbų, kurių vertė – daugiau kaip 1,7 mln. eurų. Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius BNS patvirtino, kad darbus užbaigti planuojama per 16 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, jie bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. „Sutartis pasirašyta prieš Kalėdas.

Praktinius vairavimo egzaminus praėjusiais metais pirmu bandymu išlaiko maždaug 3 iš 10 vairuotojų. Saugaus eismo ekspertai vardija, kad pagrindinės priežastys yra toli gražu ne egzaminuose atsirandančios papildomos užduotys, o paprasčiausias nerimas ir per menkas pasiruošimas. Specialistai pataria, ką reikėtų žinoti besiruošiantiems laikyti vairavimo egzaminus. Drėkstantys delnai, padažnėjęs širdies ritmas ir drebančios rankos – dažniausi nerimo požymiai.

Papuošimais – ryškiaspalviais žaislais, žibančiomis lemputėmis – padabinti namai džiugina visus šeimos narius. Vis tik ugniagesiai perspėja būti atsargiems – elektrinės girliandos gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi. Netvarkingi laidai ar trumpas jungimas gali supleškinti eglę per itin trumpą laiką. Kalėdinės eglutės viduje netikėtai užsiplieskia ugnis. Nepraeina nė 10 sekundžių, o ji jau bene visa liepsnoja.

Pirmąją metų dieną Lietuvoje buvo patvirtinti 1149 koronaviruso atvejai, 16 žmonių mirė, sekmadienį praneša Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydoma 990 COVID-19 sergančių pacientų – pora dešimčių daugiau nei praėjusią parą, 103 iš jų – reanimacijoje. Statistikos departamentas nurodo, kad sausio 1-ąją nuo koronaviruso paskiepytų žmonių nebuvo. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,7 tūkst.

Nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą pasieniečiai neleido patekti trims migrantams, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių šeštadienį nebuvo.  Penktadienį pasieniečiai apgręžė septynis tokius asmenis. Ketvirtadienį VSAT nefiksavo nė vieno atvejo, kad neleistinose vietose užsieniečiai taip būtų bandę kirsti sieną.

Šiemet Lietuva minės bene rekordinį atmintinais metais paskelbtų įvykių ir sukakčių skaičių. Seimas rado keturiolika išskirtinių progų, vertų atmintinų metų vardo 2022-aisiais. Priimti nutarimai dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, Jaunimo, Sūduvos, Gyvūnų gerovės, Konstitucijos, Lietuvos universitetų metais.

Regis, pasakymas, kad žiemos šventės turi būti tik baltos, jau seniai užmarštyje. Išsiilgę šilumos lietuviai graibsto bilietus į egzotines šalis ir ten yra pasiryžę švęsti Naujuosius metus. Kelionių agentūrų atstovai teigia, kad keliautojų negąsdina sparčiai plintanti naujoji koronaviruso omikron atmaina – bilietai yra išperkami staiga. Jie taip pat įspėja, kad ateityje keliauti bus brangiau: prognozuojamas ryškus kelionių kainų kilimas ateinančius kelerius metus.

Nuo gruodžio 28 dienos įsigaliojus naujai galimybių paso tvarkai, kai kurie gyventojai skundžiasi negalintys jo atsinaujinti, kad sistemos stringa ir neveikia. Anot jų, neaišku, kaip dokumentas atsinaujina, kadangi galiojimo data tiek atlikus reikiamą tyrimą, tiek pasiskiepijus sustiprinančiąja doze neprasitęsė. Ekspertai pripažįsta, kad duomenys į sistemas gali įkristi vėliau, prašo kantrybės ir vis atsinaujinti galimybių pasą.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas šeštadienį sakė, kad dėl Danės upėje vakar pasklidusių teršalų ekstremali situacija dar neatšaukiama, nors ugniagesiai jau surinko daugiau kaip pusė užteršto ledo. „Ugniagesiai gelbėtojai dirbo vakar iki tamsos ir šiandien nuo pat ankstaus ryto. Per tą laiką sugriebta apie 11-12 kubų užteršto ledo iš upės (...) Situacija gerėja ženkliai“, – LRT sakė V. Grubliauskas.

Nuo Naujųjų metų – nauja tvarka aktuali tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nuo sausio 1 d. nebegalima mokėti darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, alga ir kitos su darbu susijusios išmokos privalo būti mokamos į darbuotojo banko sąskaitą.

Kalėdos prabėgo, o daiktų atiduotuvės pildosi kai kam nepatikusiomis dovanomis. Tokias tendencijas pastebi atiduotuvių šeimininkai pastarosiomis dienomis sulaukiantys žmonių atneštų naujutėlaičių laikrodžių, indų, knygų, drabužių. Tiesa žmonės vėl ėmė dairytis daiktų dovanoms, tad tai kas nepatinka vieniems, mielai atsiduria kitų namuose.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5-8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tai sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą, tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai svarbiausia kokybiškas vaikų ugdymas, o ne tėvų „pagraudenimai“. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma.

Ugniagesiai skuba gelbėti miegamajame į keblią padėtį pakliuvusius pikantiško sekso mėgėjus, policijos pareigūnai gaudo laukinių gyvūnų jauniklius, ar lydi žmones nupjautais pirštais į ligoninę, o štai greitosios medikams tenka nuo chuliganų gelbėti praeivius. Tai ne scenarijai iš filmų, o lietuviška realybė su kuria specialiųjų tarnybų atstovams tenka susidurti vis dažniau. Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai kovoja dėl aštuoniasdešimties galvijų bandos likimo.

Minint vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte šeštadienį Garbės sargybos kuopos kariai iškėlė naują Lietuvos valstybės vėliavą. 103-iąsias metines skaičiuojančią ceremoniją, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija, kaip progą prisiminti pilietiškus žmones. „Simboliška, kad metai prasideda Lietuvos vėliavos diena: taip prisimename visus pilietiškus žmones, kurie aukojosi dėl laisvės ir valstybingumo.

Seimas toliau nesutaria – leisti ar drausti žmonėms garinti elektroninių cigarečių skystį su skoniais. Konservatorius Mykolas Majauskas aiškina, kad šokolado ar sausainių skoniai cigaretėse skirti prie žalingo įpročio įpratinti vaikus ir jaunimą. Laisvės partija atkerta, kad patrauklaus skonio rūkalai yra gera alternatyva mesti tradicines cigaretes. Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija tokiai alternatyvai nepritaria. O medikai aiškina, kad malonaus skonio dūmas nėra toks jau nekaltas.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Pasekmes ima jausti verslininkai, pavyzdžiui, Lietuvos aludariai jau sako susiduriantys su spaudimu. Azijos studijų ir tarptautinės politikos ekspertas atskleidė, kokių dar akibrokštų iš Kinijos artimiausiu metu gali tikėtis Lietuva.

Augančios šildymo kainos gąsdina daugelį gyventojų, tačiau nuo Naujųjų metų baimės turėtų likti mažiau – nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių. Taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams. Nuo Naujųjų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio VSAT draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 7 migrantams. Ketvirtadienį pasieniečiai nefiksavo nė vieno atvejo, kad neleistinose vietose užsieniečiai taip būtų bandę kirsti sieną. Trečiadienį apgręžta 18 neteisėtų migrantų, antradienį – 14, pirmadienį – 4, sekmadienį – 8, šeštadienį – 14. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.