Aktualijos

Kalnai sniego – vargas kelininkams ir kiemsargiams, o štai vaikams – smagiausia karantino pramoga. Vieni lipdo sniego senius, besimaudančius džiakuzi, kiti, tėvų padedami, lipdo senius kelių metro aukščio, ar kuria sniego bunkerius, čiuožyklas. Netoli Vilniaus esančiuose Zujūnuose puikuojasi milžiniškas sniego senis. Sniego milžinas džiugina ir pro šalį pravažiuojančius, ir praeinančius.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) sumanė beveik 900 tūkst. eurų išleisti inovatyviems sprendimams, skirtiems maisto kokybės nustatymui. Naujus sprendimus maisto kokybės tyrimams kuria verslininkai, pagarsėję vadinamosios „elektroninės nosies“ išradimu. Tačiau būsima maisto technologijų revoliucija skleidžia abejotiną kvapą. Kalba eina apie vadinamuosius ikiprekybinius pirkimus.

Tūkstančiai žmonių dalyje Lietuvos regionų vis dar neturi elektros. Varėnos rajone po sniego pūgos žmonės be elektros gyvena nuo pirmadienio vakaro. Dzūkai pikti: atitirpo šaldikliai, tad teks išmesti galybę šaldytų baravykų ir karantino atsargas. Yra ir kitų bėdų: šeimos su mažais vaikais liko be mobilaus ryšio, nes neturi kur pasikrauti, negali praustis, skalbti, gaminti ar net šildytis. Kai kur žmonės patys budi prie nutrauktų laidų. Tos pačios bėdos ir milijonieriams.

Europoje įsisiūbuoja kova dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėšti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Ispanijos per dvi savaites koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius patrigubėjo. Vien vakar virusas nusinešė beveik 500 gyvybių.

Neringa padvigubino mokestį pavasarį ir rudenį į Kuršių neriją įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams, už keturratį numatytas 500 eurų vienkartinis mokestis. Neringos savivaldybės taryba ketvirtadienį nuo 5 iki 10 eurų pakėlė mokestį lengviesiems automobiliams pavasarį ir rudenį, kartu prailgino laiką, kada didesni tarifai taikomi ir autobusams bei nameliams ant ratų. Brangiau teks mokėti įvažiuojant gegužės 1-31 dienomis bei rugsėjo 16- spalio 30 dienomis.

Giminė už mylios, o kaimynas už tvoros – sako lietuvių liaudies patarlė. Panašu, kad jos esmę bėdai ištikus puikiai suprato vieno miestelio Vilniaus rajone gyventojai. Dėl intensyvaus snygio dingus elektrai ir medžiams užvertus kelius, bendruomenės nariai vienas su kitu ėmė dalintis šmaikščiais išgyvenimo be elektros triukais, o papuolusius į bėdą lekia gelbėti ne vienas. Bezdonių miestelio gyventojai be elektros gyvena jau kelias paras.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dar neturi informacijos, kiek į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, kai gruodžio pabaigoje nutrūko žarna Lenkijos koncernui „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale.   „Žarna dar nėra rasta. (...) Ji šiuo metu yra kažkur jūroje, todėl mes negalime kalbėti apie tyrimo baigtį“, – Seime žurnalistams sakė AAD direktorė Olga Vėbrienė.  „Pagal techninę specifikaciją mes galime spėti, žinome, kiek gali būti toje žarnoje teršalų.

Astravo atominė elektrinė (AE) yra geopolitinis Baltarusijos ir Rusijos projektas, neatitinkantis tarptautinių branduolinės saugos standartų, teigiama Europos Parlamentui (EP) teikiamos rezoliucijos projekte.  Jam ketvirtadienį 66 balsais už, dviem nariams balsavus prieš, septyniems susilaikius pritarė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas. Visas EP ketina balsuoti dėl šios rezoliucijos vasario 8-11 dienomis rengiamoje plenarinėje sesijoje, teigiama EP pranešime.

COVID-19 pasiglemžė dar vieną gydytoją – liga įveikė garsų Klaipėdos kardiologą Vytautą Vasiliauską. Apie tai ketvirtadienį pranešė Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Trijų mirusių darbuotojų gedi ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Pranešama, kad gydytojas V. Vasiliauskas mirė sausio 27 dieną. „Po ilgos ir atkaklios kovos jis vis dėlto pralaimėjo kovą su koronavirusu. 63-uosius gyvenimo metus ėjęs kolega, trečdalį savo gyvenimo susiejo su Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Koronaviruso infekcija susirgusių ir nuo šios ligos mirusių artimųjų laidojimas dažnam lietuviui tapo košmariška ir nepakeliama patirtimi. Našliu likęs Rimas „TV Pagalboje“ pasakojo, kad COVID-19 susirgus jo žmonai jis ne tik negalėjo su ja deramai atsisveikinti, bet ir buvo priverstas ją palaidoti kitaip, nei jis ir jo žmona buvo suplanavę iš anksto.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, reaguodama į parlamentaro Valdo Rakučio komentarą Holokausto tema, reikalauja Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. „Aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju (...) generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. Pabarimai mūsų netenkina.

Šią savaitę iškritus ypač daug sniego, prekybininkai sako, kad smarkiai išaugo sniego kastuvų ir kitų sniego valymo, druskos, žvakių bei automobilių priežiūros priemonių paklausa. Prekybos tinklų atstovų teigimu, kai kur beveik visos sniego valymo priemonės  jau išparduotos, prekiaujama tik likučiais pavienėse parduotuvėse.  Kalbamasi su tiekėjais dėl prekių papildymo, tačiau šiuo metu sniego valymo priemonių trūkumas yra jaučiamas visoje rinkoje, teigia prekybininkai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį iš dalies patenkino „valstiečių“ partijos ir jos pirmininko Ramūno Karbauskio skundą bei panaikino dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo kai kuriuos serialo „Naisių vasara“ epizodus pripažinti politine reklama.

Dar neseniai pagal COVID-19 sergamumo rodiklius visa degusi „raudonai“, šiandien Lietuva, panašu, po truputį laisvinasi iš viruso gniaužtų. Net keturios savivaldybės jau nusidažė „geltonai“, o bendras šalies sergamumo rodiklis kasdien vis mažėja. Visgi nors kai kur per parą nustatomi vos 5 nauji atvejai, išlieka vietų, kur sergamumas tik auga. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, jau keturios savivaldybės – Neringos, Rietavo, Birštono, Kalvarijų – patenka į vadinamą geltonąją zoną.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi siekti didesnės grąžos valstybei, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Ji su Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovu Vidu Danieliumi ketvirtadienį nuotoliniu būdu  aparė, kaip galima siekti geresnių šių įmonių finansinių rodiklių. „Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites išliko šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą atsidūrė penktoje vietoje. Praėjusią savaitę Lietuva atitinkamai buvo šešta ir ketvirta. Remiantis ketvirtadienį atnaujintais centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje siekia beveik 598 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad ant Tauro kalno planuojamas statyti koncertų salių kompleksas turės būti atviras visiems kolektyvams, o didžiojoje salėje prioritetas bus teikiamas akustiniams koncertams. Anot jo, tai įvardijančia savivaldybės tarybos trečiadienį priimta deklaracija siekiama įtvirtinti aiškią miesto poziciją, nes šiuo kyla nemažai diskusijų tiek dėl būsimos salės valdymo modelio, tiek dėl sprendimų, susijusių su didžiosios salės akustika.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai propaguoja sveiką gyvenseną ir grūdinimąsi. Praėjusį antradienį jis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kvietimą žmonėms kreiptis į jį, jei jaučia prievartą skiepytis vakcina nuo Covid-19. Frakcijos kolega, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsargiai vertina D. Kepenio siūlymus grūdintis ir jai nesižavi. D. Kepenis savo paskyroje „Facebook“ cituoja Lietuvos civilinį kodeksą, o tiksliau fizinio asmens neliečiamumą ginantį punktą.

Vilniuje, Jeruzalės mikrorajone, gyventojus papiktino rasta „dovana“ – nors šaligatviai nuvalyti tvarkingai, tačiau sniegas buvo sukrautas ant stovinčio automobilio.  Socialiniame tinkle gyventojai neslėpė pasipiktinimo dėl tokio elgesio ir spėliojo, kad tai galėjo padaryti ir šalia gyvenantys žmonės, kurie galimai kerštauja dėl užimtos automobilio stovėjimo vietos.

Seimo socialdemokratai prašo parlamento vadovybę inicijuoti konservatoriaus Valdo Rakučio atleidimą iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų dėl jo pasisakymo apie Holokaustą. Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, Seimo komisijų vadovai skiriami atsižvelgiant į frakcijų turimas kvotas. „Jis pareigose atsirado pagal frakcijų susitarimą seniūnų sueigoje, dabar jie taip pat turėtų inicijuoti atšaukimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.

Ant elektros linijų nuo gausaus sniego nuvirtus medžiams, visoje Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 17 tūkst. namų ūkių. Bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 12 val. duomenimis, Vilniaus regione elektros neturi apie 8,3 tūkst., Alytaus – 3,6 tūkst., Utenos – 3,5 tūkst., Kauno – 600, o Panevėžio – 800 vartotojų.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas šiuo metu yra pilnai pasiruošęs masiniam skiepijimui. Turint pakankamai vakcinos per dieną esant reikalui esą būtų galima paskiepyti ir keliolika tūkstančių gyventojų. Vilniaus miesto meras R. Šimašius ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Miesto mero teigimu, aptarti buvo ir pandemijos klausimai, vienas jų – masinis miesto gyventojų skiepijimas.

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

Iškritęs gausus sniegas sukėlė problemų gyventojams. Vilnietė pasipiktino nevalytais šaligatviais, o į prašymus nukasti sniegą tegavo atsakymą – atsakinga įmonė už tai gaus baudą, bet šaligatvių valymu nesirūpins. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), kuri neslėpė pasipiktinimo įmonės, atsakingos už sniego valymą, darbu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos konferencijoje buvo pristatyta 2020 metų apžvalga. Praėjusieji metai išsiskyrė didesniu pranešimų skaičiumi, taip pat daugiau vaikų buvo palikta gyvybės langeliuose. Vaiko teisių specialistai per konferenciją palietė ir sukrečiančias vaikų istorijas. VTAĮT praneša, jog 2020 m. buvo užfiksuota 22 proc. daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus – iš viso daugiau nei 39 tūkst. Iš jų 28 proc. buvo pakartotiniai.

Vis dažniau sulaukiant klausimų, kokie tyrimai COVID-19 liga persirgusiems pacientams medicinos įstaigose turi būti atliekami nemokamai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o už kuriuos gali tekti susimokėti patiems, bei domintis, ar persirgusieji šia sudėtinga liga gali pretenduoti į nemokamą reabilitaciją, ligonių kasos aiškina, kokia praktika taikoma iš tikrųjų.

Ne tik Rusija ir Kinija, kaip įprasta girdėti, šį kartą laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išskirdamas penkias grėsmes šalies saugumui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas be šių valstybių mini dar ir Covid-19 pandemiją, Baltarusijos santykius su Rusija bei Europos Sąjungą kamuojančias problemas.  Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.

Seimo konservatorių frakcijos atstovo istoriko Valdo Rakučio pasisakymas Holokausto tema yra nepriimtinas, sako Vokietijos ambasadorius  Matthias Sonnas. Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys valstietis Arvydas Nekrošius siūlo aiškintis aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo asmeninius ryšius su aplinkosaugininku, kuris per savo atostogas ministrui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą. „Gal parlamentinei kontrolei patikrinti tuos duomenis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1787 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 231 asmuo.

Seimo rinkimų kampanijos metu transliuoti Viktoro Uspaskicho ir Egidijaus Dragūno įrašai bei nuotraukos pripažinti paslėpta Darbo partijos politine reklama. Už šį pažeidimą ir E. Dragūnui, ir V. Uspaskichui siūlyta skirti baudą nuo 300 iki 1450 eurų, tačiau siūlymas nepriimtas.

Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui. Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą. „Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.

Vakcinacijai nuo COVID-19 ligos šalyje vis labiau įgaunant pagreitį, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad virtualioje erdvėje privatūs asmenys jau pradėjo siūlyti įsigyti neaiškios kilmės preparatų, neva apsaugančių nuo koronaviruso. Susigundžiusieji tokiais siūlymais gali rimtai pakenkti savo sveikatai. VVKT primygtinai ragina žmones nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vakcinos ar vaistai bei neužsiimti savigyda.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 12 vyrų ir tiek pat moterų. Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 80–89 metų grupei. Septyniems mirusiesiems buvo nuo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 60 iki 69-erių, trims – nuo 50 iki 59-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki vasario pabaigos pratęstas karantinas nebūtinai bus toks koks yra dabar ir bus svarstomi karantino atlaisvinimai. Ministrė pirmininkė ketvirtadienio rytą teigė, kad mokyklos ir kirpyklos bus atidaromos panašiu metu. „Žinių radijo“ eteryje I. Šimonytė patvirtino, kad dabar yra laukiama, kol įsitvirtins naujų atvejų per dieną kitimas ir gerėjant situacijai atsiras pagrindas svarstyti atlaisvinimus.

Per praėjusią parą ugniagesiai 203 kartus vyko šalinti nuo sniego nuvirtusių medžių. Kaip ketvirtadienį skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausiai kartų medžius ir šakas nuo kelio, automobilių ir pastatų teko šalinti Vilniaus apskrityje – 62 kartus, Alytaus apskrityje tokių iškvietimų buvo 41, Kauno – 54, Utenos – 37, Panevėžio – 14, o Marijampolės apskrityje – penkis. Ugniagesiams taip pat teko traukti užklimpusius policijos ir greitosios automobilius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą Vilniaus miesto savivaldybei, kuri be konkurso perdavė Fabijoniškių baseiną patikėjimo teise valdyti ir naudoti savo viešajai įstaigai „Sveikas miestas“. Tačiau pasikeitus teisės aktų reikalavimams, savivaldybei panaikintas įpareigojimas  suorganizuoti konkurencingą procedūrą paslaugos teikėjui atrinkti.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 953 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Trečiadienį tokių asmenų – 6, todėl bendras mirčių skaičius – 30. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1370 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 180 tūkst. 170 žmonių, 125 tūkst.

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Kaišiadorių rajono savivaldybę pasiekė žinia apie VŠĮ Kaišiadorių ligoninėje dirbusios valytojos Birutės Zmitrevičienės mirtį. Tai jau trečioji  netektis Kaišiadorių ligoninės kolektyve. Moteris mirė sausio 26 d., neseniai buvo pradėjusi eiti 62-uosius gyvenimo metus. Kaišiadorių ligoninės darbuotojai švelniais žodžiais atsiliepia apie velionę. Pasak Birutės kolegų, Ji buvo ramus, sąžiningas ir doras žmogus.

Premjerė Ingrida Šimonytė prašo Vyskupų konferencijos neatnaujinti viešų pamaldų dar kelias savaites. „Mano patarimas ir labiau prašymas galbūt, nes bažnytinė valdžia sprendžia tą klausimą pagal sutartis, – kad dar vis dėlto nuo didesnių susibūrimų būtų susilaikyta kelias savaites, kol bendresnis karantino atlaisvinimas visuomenėje nėra vykdomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Koronaviruso vakcinų tiekimas Lietuvai artimiausiais mėnesiais augs eksponentiškai, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių. Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį. „Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis.

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Per praėjusius metus Lietuva nepagerino Korupcijos suvokimo indekso, ji liko 35 vietoje pasaulyje, rodo „Transparency International“ duomenys. Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

Koronavirusas ir toliau vieną po kitos pasiglemžia gyvybes. Šį kartą nuo infekcijos mirė Klaipėdos krašto slaugytojos. Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) „Facebook“ paskyroje vėlų trečiadienio vakarą pranešė, kad nuo viruso mirė dvi Klaipėdos krašto slaugytojos.  „Slaugytoja Irena Kontrimienė dirbo Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Psichiatrijos filiale.

Ketvirtadienio rytą dėl buvusio gausaus snygio sudėtingesnės eismo sąlygos lieka rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje. Čia pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis su šlapio sniego provėžomis. Krašto keliai – daugiausia šlapi, provėžoti, vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu iki 10 cm storio. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai vietomis yra su prispausto, puraus sniego sluoksniu iki 20 cm storio, slidūs. Rajoniniuose keliuose yra sunkiai pravažiuojamų ruožų.