Aktualijos

Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, surengs Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertą „Epitafija praeinančiam laikui“, kurį skirs Ukrainos ir jos žmonių palaikymui. „Neįmanoma žodžiais perteikti tų jausmų, kuriuos šiuo metu jaučiu – viskas, ką pasakyčiau, būtų per mažai“, – prieš koncertą sakė maestro G. Rinkevičius.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga skyrė 1500 eurų paramą VšĮ Blue Yellow Ukrainai ir jos piliečiams paremti. Profesinė sąjunga nusprendė, jog visos lėšos, kurias gaus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip paramą profsąjungai, bus pervestos Ukrainai ir jos piliečiams paremti. Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga palaiko kolegas Ukrainoje ir Ukrainos valstybę kovoje dėl suvereniteto, dėl laisvės, dėl visos Europos saugumo.

Vakuuminė bomba, kurią, pasak ukrainiečių, invazijoje į jų šalį naudoja rusai, yra ugnies kamuolys, aplink save susiurbiantis deguonį, rašo The Guardian. Auga baimė, kad Rusija ims naudoti termobarinius dar kitaip vadinamus vakuuminius ginklus, mat Ukrainos ambasadorė JAV pranešė, kad vakuuminę bombą rusai jau panaudojo invazijos į Ukrainą metu.

Reaguodama į tai, kad kai kurie Lietuvoje veikiantys portalai ir interneto svetainės galimai skleidžia rusišką propagandą, kursto karinius veiksmus, nesantaiką ir pažeidžia įstatymus, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina atsakingas šalies institucijas kuo skubiau principingai reaguoti ir ištirti, ar jų skelbiamas turinys nėra draudžiama skleisti informacija, o prireikus – stabdyti jų veiklą.

Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva imasi teisinių veiksmų užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos vykdymą atsakingai Rusijos ir Baltarusijos vadovybei. Už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose.

Lietuvos nacionalinė filharmonija solidarizuojasi su Ukraina ir į koncertų repertuarą įtraukia Ukrainos kompozitorių kūrinius, atšaukia Rusijos atlikėjų pasirodymus. Kaip antradienį pranešė Filharmonija, kovo 9 dieną Lietuvos kamerinio orkestro koncerte solo negrieš smuikininkas Sergejus Krylovas, o kovo 12 dieną koncerte nedalyvaus anksčiau skelbtas Rusijos smuikininkas Maksimas Fedotovas.

Šalies keliai antradienį sausi, tačiau sniego provėžų esama rajoniniuose keliuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Provėžotų, kai kur padengtų prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu kelių daugiausia yra Šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje bei Telšių, Joniškio ir Mažeikių rajonuos. Vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, ypač važiuojant miškingose vietovėse ir rinktis saugų greitį. Lietuvoje antradienį be kritulių.

Antradienį įsigaliojo draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sugavus tokias žuvis, gresia bauda iki 300 eurų ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas – 240 eurų už vieną žuvį, taip pat konfiskuojami ir pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.  Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu vis dar draudžiama žvejoti ir lydekas. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas.

Europos Komisijos (EK) atstovybei Lietuvoje antradienį vadovauti pradeda Marius Vaščega. Jis bus oficialus Europos Komisijos atstovas Lietuvoje, politiškai pavaldus EK pirmininkei Ursulai von der Leyen. Nuo 2019 metų iki šiol M. Vaščega buvo EK nario Virginijaus Sinkevičiaus, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, komandos vadovas, prieš tai vadovavo jo pereinamojo laikotarpio komandai, padėjusiai pasirengti Europos Komisijos nario kadencijos pradžiai.

Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimas bus vienas iš pagrindinių prioritetų, sako naujasis Lietuvos ambasadorius Briuselyje Arnoldas Pranckevičius. „Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

Pasieniečiai pirmadienį apgręžė 20 į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusių patekti neteisėtų migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT pažymi, kad tai tai didžiausias neįleistųjų per parą neteisėtų migrantų skaičius šiemet. Paskutinį kartą neįleistų migrantų daugiau nei pirmadienį buvo gruodžio 19 dieną – 33. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių pirmadienį nebuvo.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas paskelbė pasitraukiantis iš opozicinės Darbo partijos. „Kartu su visa savo komanda traukiuosi iš Darbo partijos, nes ji negerbia savo narių ir net nesiteikia informuoti nei žodžiu, nei raštu apie kreipimąsi į etikos komisiją“, – antradienį feisbuke paskelbė M. Puidokas. Darbo partija anksčiau paskelbė atsiribojanti nuo M. Puidoko pareiškimų dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad karui Ukrainoje prasidėjus viešos žvalgybinės informacijos tikėtis neverta. Pasak jo, iki šiol žiniasklaidą pasiekdavusi Vakarų žvalgybos informacija buvo „beprecedentis atvejis“, kuriuo siekta atitolinti galimą karinį konfliktą Ukrainoje.

Šeštoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusija antradienį nuo pat ryto tęsia dar pirmadienį pradėtų civilių gyvenamų vietų bombardavimą Charkove, Ukrainoje. Aiškėja, kad per raketos smūgį į miesto centrą žuvo mažiausiai 10 civilių gyventojų, dar bent 35 buvo sužeisti. Svarbiausios naujienos apie karą Ukrainoje: 01:03 | Netoli Kijevo subombarduoti gimdymo namai Raketa antradienį pataikė į privačius gimdymo namus netoli Kijevo, Ukrainoje, praneša pati įstaiga. „Raketa pataikė į gimdymo kliniką.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys reiškia paramą Ukrainos narystei Bendrijoje, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Kaip teigiama pranešime, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

Nuo trečiadienio, kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis. „Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o virtinė pasaulio valstybių įvedė naujas ir griežtesnes sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Bet ar to pakaks? Kur gali nuvesti prasidėjęs karas Ukrainoje? Ar jis reikš Vladimiro Putino kapituliaciją ir Ukrainos pergalę, ar visos Europos ir NATO karą prieš Rusijos imperiją atkurti užsimaniusį diktatorių? Apie Rusijos agresiją Ukrainoje, saugumą regione, V. Putino grasinimus branduoliniu atsaku šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja atsar...

Reaguodama į įvykius Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė nusprendė perduoti papildomų ginklų Ukrainai. Vyriausybė nepripažįsta vakar Baltarusijoje vykusio referendumo, kuriuo Lukašenka norėtų sau nutiesti kelią dar 13 metų užsimojo būti prezidentu bei suteikti teisę Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą. Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos. „Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A. Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos. „Mes privalome tuoj pat, šiandien, suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, ir net neįmanoma. Vėliau bus jau per vėlu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas. Jis pirmadienį dalyvavo ES gynybos ministrų nuotoliniame susitikime.

Klaipėdiečiai sugalvojo paerzinti Ukrainą užpuolusios Rusijos oficialius atstovus uostamiestyje. Po šios šalies konsulato langais jie surengė piketą, kuriame visu garsu per kolonėles dvi valandas nuolat skambėjo Ukrainos himnas. Konsulato darbuotojai net užsidarė langus. Nors ašaros ir rieda, priešais Rusijos konsulatą Klaipėdoje susirinkę uostamiesčio gyventojai sugalvojo okupantų atstovybę paerzinti – dvi valandas nuolat visų garsu iš kolonėlių sklinda Ukrainos himnas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis. „Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas. Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo pirmadienį sustabdė dar dviejų televizijų rusų kalba retransliavimą Lietuvoje. Pasak LRTK, priimtas sprendimas penkeriems metams stabdyti „MIR24“ ir „RBK-TV“ priėmimą Lietuvoje.

Vilniaus Užupio gimnazijoje pirmadienį abiturientų laukė neeilinė chemijos užduotis. Mokytojas į kontrolinį atsiskaitymą įtraukė užduotį pabaigti legendinę frazę „russkij korabl, idi n*****“. Idėja tokiu būdu išreikšti palaikymą Ukrainai mokytojui kilo spontaniškai, tačiau mokyklos vadovybė sako labiau pritarianti kitokiems palaikymo reiškimo būdams. „Russkij korabl, idi n*****“, – tokią frazę praėjusią savaitę rusų karo laivui pasakė Ukrainos Gyvatės salos pasieniečiai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju ir Komunikacijos grupės vadovu nuo kovo taps Frederikas Jansonas. Iki šiol maždaug metus šias pareigas ėjo Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, F. Jansonas nuo 2019-ųjų buvo Vidaus politikos grupės patarėju, turi 28 metų komunikacijos darbo patirtį, yra dirbęs žiniasklaidoje ir tarptautinėje ryšių su visuomene agentūroje.

Reklamos bendrovė „Owexx“, palaikydama didvyrišką Ukrainos žmonių kovą, 6 savo stenduose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose skelbia palaikymo akciją. Pagrindinis kampanijos akcentas – garsusis Gyvačių salos gynėjų atsakymas Rusijos kariniam laivui, rašoma pranešime žiniasklaida. „Daugelis mūsų pergyvename už Ukrainą ir jos kovą. Šia kampanija norime jiems išreikšti savo palaikymą“, – sako „Owexx“ vadovas Viktoras Tolvaiša.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė pirmoji farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtos COVID-19 vakcinos „Nuvaxovid“ siunta, kurią sudaro 45 tūkst. vakcinos dozių. Per kelias dienas jos bus paskirstytos skiepijančioms gydymo įstaigoms, registracija skiepijimui šia vakcina taip pat prasidės artimiausiomis dienomis. Skiepytis „Nuvaxovid“ vakcina gali dar nesiskiepiję gyventojai, sulaukę 18 metų. Vakcina suleidžiama dviem dozėmis, tarp jų daroma trijų savaičių pertrauka.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Vilniaus miesto savivaldybė pirks reikmenis 3 tūkst. ukrainiečių apgyvendinimui, įmonės kviečiamos dalyvauti rinkos konsultacijoje ir teikti siūlymus. Savivaldybė pirmadienį pranešė, kad įrenginėjant pabėgėliams skirtą gyvenamąjį plotą, skelbiama rinkos konsultacija dėl karo zoną palikusiems žmonėms būtinų prekių pirkimo. Įmonės kviečiamos teikti siūlymus, kokį kiekį, per kokį laikotarpį ir už kokią kainą galėtų pristatyti reikiamas prekes po pirkimo sutarties pasirašymo.

Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguz pasisakymas dėl karo Ukrainoje sukėlė audrą. Internete patalpintame vaizdo įraše meras Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pavadino pilietiniu. Vėliau meras naujienų portalui tv3.lt tikino omenyje turėjęs ne tai ir tvirtina griežtai smerkiantis Rusijos agresiją. Pilietinis karas yra vienos, dviejų ar daugiau visuomenės grupių karinis konfliktas. Dažniausiai kovojama dėl teisės valdyti šalį arba dėl dalies gyventojų noro atsiskirti.

Pasaulį šokiravusi žinia apie karą Ukrainoje kelia didžiulį nerimą ir suaugusiems, ir vaikams. Kaip nepasiduoti panikai? Kaip apie karą kalbėtis su vaikais ir paaugliais? Vieni tėvai slepia informaciją, kiti nori apie tai pasikalbėti, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Kokių klaidų svarbu nepadaryti bendraujant su mažaisiais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Žmonės kalba“ pokalbis su VŠĮ „Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadove, psichologe, psichoterapeute Aušra Kuriene.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbusį diplomatą Arnoldą Pranckevičių ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES). Prezidentas pirmadienį, po Vyriausybės teikimo, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė A. Pranckevičių nuolatiniu Lietuvos atstovu ES nuo kovo 1-osios. Politikas užsienio reikalų viceministru dirba nuo šios Vyriausybės darbo pradžios 2020-ųjų gruodį, iki tol jis ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ragina nepersekioti rusakalbių, pabrėždamas, kad agresorius yra ne jie, o Rusijos režimas. „Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Ekonomistai sako, kad per kelias savaites Vakarų taikomos sankcijos gali sukelti Rusijos finansų krachą.

Migracijos departamentas prašo Lietuvos gyventojų neskubėti keisti asmens dokumentų arba šias paslaugas užsisakyti mažesniuose miestuose. Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šiuo metu migracijos specialistų pajėgos sutelktos nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių registracijai ir konsultavimui.

Fotografas Mindaugas Dulinskas virš Maskvos namų pakėlęs droną užfiksavo įsimintiną vaizdą. Ant Vilniuje esančių Maskvos namų stogo parašyta garsioji frazė: „Rusų karini laive, eik n*****“. Jo nuotrauką socialiniuose tinkluose pamatę gyventojai pradėjo dalintis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau. „Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas.

Europos vaistų agentūra (EVA) leido Europos Sąjungoje naudoti „Moderna“ vakciną nuo COVID-19 6–11 metų amžiaus vaikams. Šis pranešimas paskelbtas po ankstesnio EVA Žmonėms skirtų vaistų komiteto (ŽSVK, angl. The Committee for Medicinal Products for Human Use, CHM) sprendimo suteikti „Moderna“ vakcinai nuo  COVID-19 rinkodaros leidimą 12 metų ir vyresnio amžiaus paaugliams.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios organizacijai „Blue/Yellow“ lietuviai jau paaukojo per 6 mln. eurų, už kuriuos perkama Ukrainos kariams reikalinga įranga. Apie tai pirmadienį BNS informavo organizacijos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. Jos teigimu, už suaukotas lėšas perkami visureigiai, ekipuotė, dronai, termovizoriai, medicinos priemonės, šarvinės liemenės, šalmai. Paramą Ukrainai, jos žmonėms renka ir kitos Lietuvos organizacijos, valdžios institucijos.

Kitokios šiemet ir Užgavėnės, švenčiamos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Mažiau pramogų, linksmybių ir triukšmo, bet skamba palaikymo žodžiai Ukrainai. O žmonės sako, kad su degančiu žiemos simboliu More pleška ir agresija bei visas blogis. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šurmuliuoja Užgavėnės.

Mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui Vyriausybė neketina svarstyti apie naujus sprendimus dėl pandemijos ribojimų, pavyzdžiui, privalomo kaukių dėvėjimo atsisakymo. Apie tai pirmadienį prabilo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė priminė, kad nors bendri rodikliai ir gerėja, stebimi užsikrėtimų skaičiai vis dar dideli. „Kas jau ten beliko iš tų apribojimų? Ką dar kam atpalaiduoti? Dar atvejų skaičius yra pakankamai didelis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Šalies vadovas su NATO Generaliniu Sekretoriumi aptarė praėjusią savaitę aktyvuotų NATO gynybos planų įgyvendinimą ir papildomus Lietuvos poreikius. Prezidentas pokalbyje akcentavo poreikį stiprinti oro gynybą Baltijos regione.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais atviru laišku kreipėsi į pasaulio didžiųjų socialinių tinklų kompanijų vadovus, ragindami užkirsti kelią Rusijos dezinformacijai apie karą Ukrainoje, skleidžiamai per šias platformas. Laišką inicijavo Lietuvos ministrė pirmininkė.