Aktualijos

Rusą ir baltarusį teismo prašoma pripažinti kaltais dėl Baltarusijos vėliavos išniekinimo, trečiadienį pranešė prokuratūra. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prašydama dėl užsienio valstybės simbolių išniekinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltais pripažinti du asmenis – Rusijos ir Baltarusijos piliečius.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norėdama užtikrinti Lietuvos saugumą  Vyriausybė ketina uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, BNS pranešė šaltiniai Vyriausybėje. Pasak jų, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vyriausybė sprendimą turėtų priimti jau trečiadienį.

Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį pirkimą Gedimino kalno tvarkybos projektavimo darbams užbaigti. Muziejus pranešė ieškantis projektuotojo, galinčio kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą ir gauti trūkstamą statybos leidimą. Anot pranešimo, tai leis pradėti darbus siekiant užtikrinti Gedimino kalno stabilumą, kuriam kyla grėsmė esant blogoms oro sąlygoms.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 24 į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose mėginusius patekti migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak jos, tai yra didžiausias tokių neįleistųjų skaičius šiemet. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių antradienį įleisti du Baltarusijos piliečiai.

Generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į kelias ministerijas, ragindama stabdyti teisinį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, vykdančias karinius veiksmus prieš Ukrainą. Kaip informavo prokuratūra, pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau žiniasklaidos klausimų dėl bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos gali priversti Kremliaus režimą kristi, tuo metu NATO įsikišimas siunčiant pajėgas į užpultą Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos šaulių sąjunga sulaukia tūkstančių prašymų jungtis prie organizacijos, sako jos vadas Albertas Dapkus. „Stebime didžiulį pasiryžimą, savanoriškumą ateiti, pasirengti ir prisidėti prie savo tėvynės gynybos. Tai yra tie momentai, kai kriziniu, sunkiu atveju sugebame susivienyti: tai buvo ir Baltijos kelyje, ir Sausio 13-ąją, ir Krymo aneksijos atveju 2014 metais, ir dabar“, – LRT trečiadienį sakė A. Dapkus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų siūlymui iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pritarti įstatymo projekto tikslui, bet patį projektą tobulinti. Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst.

Septintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinės pajėgos bombarduoja vis daugiau civilių Ukrainoje gyvenamų teritorijų. Vakarai griežtina savo atsaką į karą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Trečiadienis ► JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus Ženevos konvencijos draudžiamus ginklus, Maskvai tęsiant ataką prieš savo kaimynę.

Savaitę nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina skaičiuoja kovoje kritusius civilius. Jų skaičius jau perkopė 2000. Kijevas, Charkovas, Chersonas, Mariupolis ir dar daug kitų miestų stengiasi išsaugoti savo teritorijas nuo Rusijos invazijos.

Ukrainiečiai dalijasi vaizdais, kas liko iš miestų – Charkivo ir Chersono – po Putino armijos apšaudymų ir bombardavimų. TV3 žinioms apie patirtus išgyvenimus pasakoja ir šalia Charkivo subombarduoto centro buvęs ukrainietis.  Jo teigimu, situacija blogėja ir civilių aukų gali būti ir 100 kartų daugiau nei dabar. O Chersono gyventojai nufilmavo, kaip rusai į nelaisvę ima tiesiog civilius.

Lietuviai organizacijai „Blue/Yellow“, tiekiančiai paramą Ukrainos kariams, paaukojo 10 mln. eurų, antradienį feisbuke pranešė organizacija. „Jūs paaukojote jau 10 milijonų eurų!“ – teigiama pranešime. Organizacija taip pat informuoja, kad artimiausiu metu Ukrainą pasieks jų įgyta ekipuotė už 130 tūkst. eurų, 80 tūkst. eurų vertės optika, 810 tūkst. eurų vertės šalmai, šarvinės liemenės už 630 tūkst. eurų, taktinės medicinos priemonės už 190 tūkst. eurų ir satelitiniai telefonai už 200 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris ir paragino didinti paramą Ukrainai. „Pokalbio telefonu metu padėkojau K. Harris už Jungtinių Valstijų lyderystę ir karinį pastiprinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – tviteryje antradienį pranešė premjerė.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje emocijos tiek užkaito, kad valdžia jau prašo žmonių nepradėti raganų medžioklės – nepuldinėti eilinių rusų ir baltarusių. Kai kurios parduotuvės suskubo paskelbti, kad neaptarnaus Rusijos piliečių, o sunkvežimių vairuotojai pradėjo talžyti vieni kitus – kai kurie net atsidūrė ligoninėse. Teisėsauga primena, kad už visa tai gresia baudžiamoji atsakomybė – prokuratūra jau pradėjo tyrimą dėl atlikėjo Egidijaus Dragūno-Selo kalbų.

Rusijos kariams Ukrainoje vykdant vis žiauresnį terorą, Lietuva laukia didesnio karo pabėgėlių iš srauto, o jau atvykusius į Alytaus ir Marijampolės pabėgėlių registracijos centrus aplankė ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Premjerė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad gali pritrūkti laisvų patalpų ir būstų, tad teks statyti net palapines. Užsienio reikalų ministerija dar kartą įspėja ir lietuvius: ragina nebevykti į Rusiją, o esančius ten, grįžti namo.

Ukrainą drebinant karo veiksmams, Lietuvoje savo budrumą tikrina NATO sąjungininkai. Amerikiečiai drauge su britais ir lietuviais šį kartą demonstruoja kovinius veiksmus tarp Pabradės ir Kazlų Rūdos. Nors kariai sako, kad pratybos planuotos, treniruočių suintesyvėjimą stebintys gyventojai atvirauja, kad tai suteikia saugumo. Kazlų Rūdos poligone leidžiasi iš Pabradės atskridę šeši amerikiečių sraigtasparniai Chinook, o juos iš oro akylai saugo kovos sraigtasparniai Apache.

Tūkstančiai lietuvių prisijungė prie kovos su Rusijos agresija. Tiesa, jie tai daro internetiniame fronte, kur bando atsverti Rusijos propagandą ir cenzūrą. Lietuviai padeda rusams praregėti – suvokti, kad Ukrainoje vyksta karas: palieka tūkstančius komentarų socialinių tinklų paskyrose, atsiliepimų skiltyse, kelia iliustracijas su rusų kariais, sužeistais vaikais ir sugriautais daugiabučiais.

Klaipėdos miesto savivaldybė antradienį pranešė nutraukusi bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos miestais. Savivaldybės taryba dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje sutartis nutraukė su Rusijos miestais Čerepovecu ir Karaliaučiumi bei Baltarusijos miestu Mogiliavu.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui karinę invaziją išgyvenančiai Ukrainai skirti medicinos priemonių, vaistinių preparatų ir asmeninės apsaugos priemonių. Šiandien, pirmąją pavasario dieną, dalis krovinio jau pajudėjo Ukrainos link. Ši medicininė pagalba skiriama iš valstybės rezervo medicinos atsargų ir SAM valdomų išteklių. Bendra paramos vertė viršija 3,7 mln. eurų.

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išaugo kaip tikras lyderis: jis ne tik politiškai vadovauja šalies pasipriešinimui, bet ir sugebėjo įtikinti Vakarų šalis paremti ginkluote ir pinigais Ukrainos kovą už laisvę. Karas vyksta jau šešta diena, tačiau V. Zelenskis geba išlikti efektyvus, demonstruoja drąsą, aktyviai komunikuoja su visuomene ir pasaulio valstybių lyderiais, subūrė ištisą koaliciją prieš Rusiją.

Į neeilinį posėdį ketvirtadienį susirinkusi Kauno miesto savivaldybės taryba dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje nutraukė bendradarbiavimo sutartis su Rusijos miestais Sankt Peterburgu ir Kaliningradu. „Šiuo metu su Sankt Peterburgo miestu nevyksta jokie projektai, nėra jokių tęstinių veiklų, neturime jokių finansinių įsipareigojimų su jais“, – pristatydama klausimą sakė savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Lina Duobaitė. Tokia pat situacija, pasak jos, yra ir Karaliaučiaus atveju.

Kovo 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 49-osios sesijos metu vykusiame renginyje, Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmėms žmogaus teisių srityje aptarti. Ministras G. Landsbergis savo pasisakyme išreiškė paramą Ukrainos žmonėms, pakartojo tvirtą Lietuvos poziciją dėl Rusijos atskaitomybės už karo veiksmus prieš Ukrainą būtinybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuva antradienį prisijungė prie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbos boikoto Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje, Kremliaus pajėgoms puolant Ukrainą. Paleidus vaizdo įrašą su iš anksto įrašyta kalba, Vakarų ir bendraminčių šalių atstovai atsistojo iš savo vietų ir išėjo. Tarp tai padariusių diplomatų buvo ir Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis.

Pagėgiai bei Zarasų ir Vilniaus rajonai dėl karo Ukrainoje nutrauks bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais, BNS antradienį patvirtino savivaldybės. Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas teigė, kad sutartys bus nutrauktos penktadienį. „Turim sutarčių ir artimiausiame tarybos posėdyje penktadienį jos bus nutrauktos“, – BNS antradienį sakė Zarasų rajono vadovas.

Karas varo ne tik iš proto, karas veja iš tėvynės – ukrainiečiai griebiasi paskutinio šiaudo ir bėga iš šalies. Dalies jų tikslas – saugiai pasiekti Lietuvą ir čia įsikurti. Daugiausiai pas mus traukia motinos su mažyliais, didelė dalis jų dar tik kūdikiai. Apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį portalui tv3.lt pasakojo Alytaus ukrainiečių registracijos centro vadovas ir nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė. Abu jie pranašavo, kad atvykėlių srautai tik augs.

Alytaus registracijos centre apgyvendinta 15 nuo karo bėgančių ukrainiečių, 34 šeimas priglaudė savanoriai, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dar 104 šeimų prašymai dėl apgyvendinimo šiuo metu yra apdorojami. Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota maždaug 200 atvykusių Ukrainos piliečių, iš jų 33 – Alytaus centre, 164 – Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Vilniaus miesto savivaldybė skubos tvarka suteikė A. Juozapavičiaus gatvėje esančias patalpas viešajai įstaigai „Ukrainos namai“. Čia įsikūrusi įstaiga artimiausiu metu pradės rinkti ir rūšiuoti pagalbos paketus Ukrainai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šių patalpų suteikimą ukrainiečių bendruomenei derinome jau kurį laiką, tačiau per pastarąsias kelias dienas patalpų poreikis ir svarba išaugo keleriopai.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi karo pabėgėliams iš Ukrainos priimti skirtuose Alytaus ir Marijampolės registracijos centruose. Ministrė A. Bilotaitė su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu aptarė pabėgėlių priėmimo organizavimą ir koordinavimą bei tai, ko trūksta, kad priėmimas vyktų kuo sklandžiau. Visi užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje,  nukreipiami į Alytaus ir Marijampolės registracijos centrus. Šiuose centruose žmonės gali būti apgyvendinti iki 72 val.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Reaguodamos į vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir siekdamos padėti nuo karo baisumų bėgantiems žmonėms „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės pradeda teikti pagalbą. Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo kovo 1 d. Ukrainos piliečiams pasiūlė nemokamą susisiekimą vietiniais maršrutais Lietuvoje. Nemokamu susisiekimu pasinaudoti norintiems Ukrainos piliečiams pakaks pateikti Ukrainos pasą ar asmens tapatybės kortelę, vaikams – gimimo liudijimą.

Grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Komitetas antradienį išklausė Lietuvos žvalgybos institucijų parengto naujausio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo. „Jos nesikeičia jau keletą metų, bet nenoriu komentuoti metodų, įtakų ir panašiai.

Praėjusią savaitę aktyvavus NATO gynybos planus regione, didžiausia Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ ir šalyje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas operaciniu lygiu tapo pavaldūs Aljanso vadovybei, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Vakar „Geležinio Vilko“ brigada, EFP tapo operaciškai pavaldžios pagal NATO vadovavimo ir valdymo grandinę“, – BNS antradienį sakė V. Rupšys, minėdamas sutrumpintą tarptautinio NATO bataliono Lietuvoje pavadinimo versiją.

Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į mažėjančias galimybes susisiekti su Rusija oro transportu, rekomenduoja Rusijoje esantiems Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, o planuojantiems keliones – nevykti į Rusiją.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Pasigirdus raginimams iš Rusijos verslininko ir muzikanto Sergejaus Roldugino atimti Kauno miesto savivaldybės apdovanojimą, ji teigia peržiūrinti visus jų gavėjus. Žurnalistas Šarūnas Černiauskas pirmadienį feisbuke paragino atimti iš šio asmens, įtraukto į Europos Sąjungos sankcionuojamų asmenų sąrašą, antrojo laipsnio Santakos garbės ženklą.

Rusijos invazija Ukrainoje Lietuvos verslams kainuos gerokai brangiau, nei konfliktas su Kinija. Boikotuodami Putino vadovaujamą Rusiją, daugelis mūsų verslų nutraukia turėtus ryšius ir su ja, o taip pat ir su Baltarusija, atsisakydami šių šalių produkcijos.  Pasak specialistų, sunkumų patirs ir verslai, kurie su Rusija neturi jokių ryšių, bet per ją veža prekes į kitas šalis, tačiau tokia esą yra nepriklausomybės kaina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Europos Parlamentą, jo šaliai besipriešinant įsiveržusioms Rusijos pajėgoms. Pasak V. Zelenskio, per pastarąsias keletą dienų jis jau nebežino, kaip sveikintis su žmonėmis, nes negali sakyti nei „labas rytas“, nei „laba diena“ ar „labas vakaras“, kadangi kai kuriems žmonės šios dienos nėra geros, o kai kuriems – paskutinės.

Pastarosiomis dienomis išaugus žmonių skaičiui, kurie nori aukoti kraujo Ukrainos kariams ir civiliams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) prašo gyventojų neskubėti to daryti, nes turimų atsargų pakanka, o jų pritrūkus donorai bus nedelsiant kviečiami. Taip pat prašoma tikėti tik oficialia NKC informacija, o ne per socialinius tinklus ar kitaip viešai platinama informacija esą trūksta kraujo.

Keli šimtai žmonių antradienį Vilniuje prie Rusijos ambasados susirinko į keturias dienas planuojamą protesto akciją prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą. Protesto dalyviai į renginį atėjo nešini Ukrainos vėliavomis, popierinėmis geltonai ir mėlynai nuspalvintomis gėlėmis, laiko plakatus šalį palaikančiais užrašais, taip pat – raginimais Kremliui atsitraukti. Plakatus galima pasidaryti šalia įrengtose dirbtuvėse, taip pat lauko palapinėse renkama parama Ukrainai. Šalia liepsnoja laužai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šis V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidino nerimą.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir tarptautinei bendruomenei nerimaujant dėl branduolinės avarijos rizikos, Lietuvos ekspertai tvirtina, jog Ukrainos atominės jėgainės neturėtų tapti Rusijos atakų objektu, nes tai keltų grėsmę tiek pačiai Rusijai, tiek Baltarusijai.  Branduolinės energetikos ekspertai sako, jog galima avarija Ukrainos atominėse elektrinėse (AE) labiausiai paveiktų aplinkines teritorijas ir jų gyventojus, o Lietuvai, pasak jų, pavojus nebūtų didelis.

Vilniaus tarybai bus teikiamas siūlymas Rusijos išpuolį patiriančios Ukrainos sostinei Kijevui skirti pusę milijono eurų, antradienį pranešė meras Remigijus Šimašius. „Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad koalicijoje sutarėme, jog kitos savaitės Tarybos posėdyje skirsime bent pusę milijono eurų Kyivui – tam, kad jis panaudotų juos tam, kam labiausiai reikia dabar“, – feisbuke rašė R. Šimašius, naudodamas artimesnį autentiškai ukrainietiškai formai Ukrainos sostinės pavadinimą.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad šiandien, kovo 1 d., prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas 2022-2023 mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Lietuvos gydymo įstaigas netrukus pasieks naujas vaistinis preparatas, skirtas COVID-19 liga sergantiems pacientams gydyti – „Xevudy“ (veiklioji medžiaga – sotrovimabas), pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Dalyvaudama bendrame pirkime kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuva įsigijo šio vaisto kiekį, kurio užteks 1008 pacientų gydymui. Įsigyti vaistai jau pasiekė Lietuvą ir netrukus bus paskirstyti pagrindinėms šalies ligoninėms.