Aktualijos

Generalinė prokuratūra (GP) ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Plungės apylinkės teismas nutarė netenkinti Seimo nario Petro Gražulio skundo: politikas metus negali sėsti prie vairo ir turi susimokėti baudą. „Teismas nusprendė netenkinti P. Gražulio skundo ir 2021 spalio 14 dienos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą“, – BNS ketvirtadienį sakė Plungės apylinkės teismo atstovė Skaistė Sadonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikimas vyks Rusijai jau savaitę tęsiant karą Ukrainoje. Kaip BNS informavo ministrė pirmininkės atstovė Rasa Jakilaitienė, jame Vyriausybės vadovė ir ministrai pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai.

Apkalta ketvirtadienį apkaltinamąjį teismo nuosprendį išgirdusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui kol kas nebus pradėta, nes kaltu dėl piktnaudžiavimo jį pripažino pirmos instancijos teismas – nuosprendis neįsigaliojo, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras. „Jis (P. Gražulis) dar nekaltas, nebent jis neskųstų arba Apeliacinis teismas atmestų skundą, tada procesas persikeltų į Seimą.

Trečiadienio vakarą tarptautinėje loterijoje „Vikinglotto“ uteniškis laimėjo Aukso puodą su 5,8 milijono eurų. Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 799 299,7 Eur, pirktas kovo 2-osios rytą, „Aibės“ tinklo parduotuvėje „Rašė“, esančioje J. Tumo-Vaižganto g. 17, Utenoje. „Praėjo tik vos daugiau nei mėnuo nuo rekordinio, per visą Lietuvą nuskambėjusio laimėjimo, kai vilnietis susižėrė 24 milijonus eurų.

Ketvirtadienį numatytos derybos dėl paliaubų tarp Kijevo ir Maskvos nebus sėkmingos, nes Rusija į jas eina iš jėgos pozicijų, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Ukrainos ir Rusijos atstovai ketvirtadienį turėtų susitikti antrame derybų susitikime.  Pasak A. Skaisgirytės, pirmasis derybininkų susitikimas baigėsi niekuo, nes jam vykstant Rusija nesustabdė agresijos ir toliau vykdė Ukrainos bombardavimą.

Vakarų šalys greičiausiai sudarys sąlygas atstatyti Ukrainą, į kurią praėjusią savaitę įsiveržė Rusijos pajėgos ir pradėjo karą, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vakarai, aš manau, nugalėjus Ukrainai, sudarys sąlygas atstatyti šalį“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. Jo teigimu, šiuo metu keliamas klausimas dėl 100 mlrd. eurų atstatymo fondo. „Klausimas yra keliamas, kad Ukrainos atstatymo fondas – apie 100 mlrd. eurų – turėtų būti sukurtas.

Saugantis galimų koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkių, Nacionalinis kraujo centras (NKC) tęsia laikinose stovyklose mūsų šalyje apgyvendintų migrantų skiepijimą. Šį penktadienį, kovo 3 d., mobili centro komanda planuoja paskiepyti daugiau kaip šimtą Užsieniečių registracijos centre Kybartuose apgyvendintų užsienio šalių piliečių. Tolimųjų šalių piliečiai bus skiepijami „Pfizer“ vakcinomis.

Anksčiau ar vėliau Vakarų šalys Rusijos užpultą Ukrainą turėtų paremti dar rimtesne ginkluote, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek bus padarytas sprendimas dėl didesnės karinės paramos Ukrainai dar rimtesne ginkluote“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. Jo teigimu, reikia kalbėti apie tokią ginkluotę, kuri leistų pasipriešinti Rusijos karinei aviacijai.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo kaltu pripažino Seimo narį, Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininką Petrą Gražulį. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda. „Iš esmės jam pareikštas kaltinimas pasitvirtino, iš kaltinimo tik pašalintos aplinkybės, susijusios su automobilio naudojimu“, – sakė teisėja Daiva Kazlauskienė. Iš Seimo nario taip pat konfiskuoti 3,3 tūkst. eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Į Kijevą gydytis atvykęs lietuvis Albertas kovą ketino keliauti namo, tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė 28-erių vyro planus. Jis prisijungė prie teritorinės gynybos savanorių. Su iš Klaipėdos kilusiu Albertu, kuris pavardės prašo neviešinti dėl saugumo, kalbėjome trečiadienio rytą, kuomet keletą valandų pamiegojęs vyras ruošėsi į šalia namų esantį budėjimo punktą.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar šią savaitę patikinus, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, sostinės gyventojai teigia pasigendantys informacijos, kur jų ieškoti. Vilniaus miesto savivaldybė juos ramina pabrėždama, kad jomis rūpinamasi iš anksto ir primena, ką reiktų daryti įvykus nelaimei.

Aštuntoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukraina ir Rusija ruošiasi antrajam derybų ratui. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė turįs informacijos, kad Baltarusijos pajėgoms įsakyta prisidėti prie Rusijos invazijos į provakarietišką šalį.

Ukrainos karinėms pajėgoms pavyksta atlaikyti Rusijos pradėtą karą ir smūgius į didžiausius šalies miestus. Vis dėlto NATO pareigūnas, įvertinęs dabartinę situaciją, neskuba džiaugtis, sakydamas, kad ji gali greitai pasikeisti, jei ukrainiečiai pavargs arba į karą įsitrauks ir Baltarusijos kariuomenė.

Vakarų valstybių Rusijai pritaikytos sankcijos turėtų būti toliau griežtinamos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį vykusiame susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss, kurio metu aptarta karinė pagalba Ukrainai, dar griežtesnių sankcijų taikymas Rusijai, NATO rytinio flango gynyba, pranešė Prezidentūra.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Lietuvos Vyriausybė šiandien nepriėmė sprendimo į Klaipėdos uostą neįsileisti Rusijos laivų. Esą laukia bendro Europos Sąjungos bei kitų Baltijos šalių susitarimo. Tuo metu iš Klaipėdos uoste remontuojamo rusų laivo atėjęs rusakalbis puolė filmuoti laivą fiksuojančius TV3 žurnalistus. Aiškino taip bandantis sutrukdyti antirusišką propagandą. Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Ukrainos gyventojų pasipriešinimas įkvepia ir lietuvius – kovoti su ginklu prieš Rusijos armiją į Ukrainą pasiryžę vykti dešimtys ir šimtai mūsų piliečių, bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius. Dar daugiau, tūkstančiai lietuvių stoja į Šaulių sąjungą – mokysis įgūdžių, kurių prireiktų ginant Lietuvą nuo okupantų, susidomėjimas išaugęs ir savanorių pajėgomis. Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai.

Daliai Lietuvos verslų atsisakant bet kokių ryšių su Rusija, vis garsiau linksniuojami tie, kurių įmonės ten vis dar veikia. Tarp jų ir su Kauno mero šeima siejama įmonė. Pramonininkai sako, kad kai kurioms bendrovėms pasitraukti iš ten bus sunku, teks spręsti milijonų ir moralės klausimą. Kol vieni verslai vos prasidėjus karui stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir ieško būdų kaip savas investicijas iškelti iš agresorės teritorijos, kiti to daryti neskuba.

2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis. Dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą ir kelia grėsmę visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį po pietų Vilniuje peiliu buvo užpultas aktorius Mindaugas Sėjūnas. Vyras netoli Benedikto turgaus fotografavo iškeltą Ukrainos vėliavą ir šešėlyje pamatė greitai link savęs einantį trenkti užsimojusį vyrą. Laimei, smūgio pavyko išvengti. M. Sėjūnas nori įspėti lietuvius saugotis panašių išpuolių ir ragina jokiu būdu neskatinti agresijos prieš rusakalbius. Šešėlyje pamatė užsimojusį užpuoliką Žinomas aktorius trečiadienį šiek tiek po pietų atvyko į Benedikto turgų Vilniuje.

Eidama 83-uosius metus mirė ilgametė Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja terapeutė Gražina Šumskienė. Velionė gimė Rokiškyje 1939 metais. Baigusi vidurinę mokyklą ji 1962 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Baigusi aukštuosius medicinos mokslus, gydytoja Gražina 1966 m. kovo 18 d. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninėje gydytojos terapeutės pareigose.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kalbos specialistai pataria: nesakykime „nedėkingas laikas“, vietoje to turi būti „nepalankus, netinkamas, negeras laikas“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „nedėkingas laikas“ yra netaisyklingas. Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga.

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė. Paklausta, kur dėsime gausybę užsakytų skiepų dozių, premjerė neatmetė tokio scenarijaus, kad artėjant rudeniui reikės dar kartą papildomai vakcinuotis. „Skiepijimas mažėja, bet dar kol kas aš negirdėjau niekieno galutinės išvados, kad atėjus rudens sezonui nereikės iš naujo skiepytis.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) perkelia naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminą iki 2023 m. sausio 1 d. Toks sprendimas buvo priimtas dėl būtinybės suteikti paramą medicinos priemonėmis Ukrainai. Šiuo metu vaistinės, didmenininkai bei nevyriausybinės organizacijos didžiausią dėmesį yra sutelkę į pagalbą ukrainiečiams, todėl prašome gyventojų solidarizuotis ir palaukti.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi pasekmių įvairiuose sektoriuose, skirtingose šalyse. Pastaruoju metu neramumai fiksuojami vežėjų sferoje, kurioje dirba daug rusų bei baltarusių vairuotojų. Taip pat gadinamas Lietuvos įmonėms priklausantis turtas. „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas prašo nesielgti kvailai, o policija įspėja – teks atsakyti. Apie tai prabilo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Rusijai užpuolus Ukrainą prieš Rusijos režimo agresiją susivienijo ne tik patys ukrainiečiai, bet ir užsienio šalių gyventojai. Ne išimtis ir lietuviai. Lietuviai organizuoja paramą ukrainiečiams, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus neabejingus gyventojus atvykti kautis Ukrainos pusėje, atsirado norinčių vykti į fronto liniją. Vis dėlto tie, kurie pamatė karą, iš jo grįžta ne tokiomis entuziastingomis nuotaikomis. Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pabrėžė, kad sankcijų Rusijai gali būti ir daugiau. Pasak jos, sankcijos Rusijai dar nėra baigtinės, nes „procesas tęsiasi, nes karas tęsiasi“. Premjerė įvardijo, kas skaudžiausia. „Lietuva pasisakė už plačiausią įmanomą sankcijų taikymą. <...> Matote, kad daug Vakarų kompanijų traukiasi iš Rusijos ir nutraukia ryšius, o tai net nėra tiesiogiai sankcionuotos veiklos. Kažkas daro dėl reputacijos, kiti skaičiuoja.

Premjerė kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene kalbėjo apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Ingrida Šimonytė tikino, kad Lietuva neturėtų problemų atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ produkcijos.  „Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų. Mes galime apsirūpinti dujomis per Klaipėdos naftą, kalbų tokių (Vyriausybėjė) dabar nėra. Jei bus užsuktos, Lietuva apsirūpins kitais keliais.

Pasaulis jau nebe toks, koks buvo vakar. Šiandien visi ieško prasmės ir pagalbos visur, kur tik galima. Kviečiame kovo 2 d., trečiadienį, 17 val. visus vilniečius ir Vilniaus miesto svečius ateitį į maldos vakarą su Ukraina. Karo ir mirties akivaizdoje netikinčių žmonių nėra.

Vyriausybė trečiadienį palaimino dar vienus teisės aktų pakeitimus, kurių reikia įgyvendinant ligoninių tinklo reformą Lietuvoje. Numatoma, kad valstybei tapus 7 ligoninių dalininke, jos galės tiek užtikrinti pacientų srautus ir paslaugų kokybę, tiek pretenduoti tiek į Europos Sąjungos lėšas.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad draudimas Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į jūrų uostus derinamas su kitomis Baltijos jūros šalimis ir Europos Sąjunga.   „Kalbėjau apie tai su Lenkijos kolega, derinama su Latvija, sprendimai rengiami ES lygmeniu“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.  Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jūrų uostų uždarymas didesnį efektą duotų, jei tai būtų bendra ES pozicija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainoje turėtų atsirasti humanitarinis koridorius iš Rusijos okupuotų teritorijų norintiems pasitraukti civiliams gyventojams.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių registracijos centrą planuojama atidaryti ir Vilniuje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Šiuo metu tokie centrai veikia Alytuje ir Marijampolėje. „Dėliojame sprendimus, kad trečias toks centras atsirastų ir Vilniaus mieste. Jis artimiausiomis dienomis turėtų pradėti savo darbą“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė. Ministrės teigimu, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Anksčiau ar vėliau Vakarų šalims reikės apsispręsti dėl aktyvesnių padedant Rusijos užpultai Ukrainai, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras. „Kokie tie veiksmai, aš manau – kitą savaitę susitinkame mes, NATO gynybos ministrai, – tai bus galima plačiau pakalbėti uždaroje erdvėje“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Žemiau pateikiame slėptuvių Vilniuje sąrašą ir raginame gyventojus nepanikuoti, kadangi Lietuva šiuo metu yra saugi ir jos niekas nepuola. Svarbu. Slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai turi tokią pačią paskirtį ir tai nėra bunkeriai.

Vladimiras Putinas Ukrainoje sukėlė karą. Nors visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai rengia protestus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, gyventojai į gatves. neina masiškai protestuoti. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigijumi Motuzu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį į Rusijos užpultą bei karo liepsnų apimtą Ukrainą iš Lietuvos išvyko pirmieji savanoriai, kurie dirbs instruktoriais: ukrainiečius karius apmokys, kaip naudotis sunkiąja, iš Vakarų gauta, ginkluote, dirbs medicinos ir kt. srityse. Iš viso per keletą dienų savanoriais vykti į karo zoną Ukrainoje valią išreiškė apie 30 lietuvių, tarp kurių yra ir klaipėdiečių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad sankcijos nesustabdys Kremliaus agresijos Ukrainoje. Ji tikina, kad karą gali sustabdyti tik karas. Taip D. Grybauskaitė rašė socialiniame tinkle „Facebook“. Pateikiame visą buvusios šalies vadovės įrašą: „Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai? Pradeda atrodyti, kad taip. Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų.

Trečiadienį su premjere Ingrida Šimonyte turėjęs susitikti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neatvyko į senokai planuotą vizitą, kodėl, nėra žinoma. Premjerės ir Kauno mero susitikimas buvo planuojamas jau senokai, tačiau buvo perkeliamas dėl besikeičiančios darbotvarkės. Pastarasis susitikimas paskutinį kartą į kovą 2 d. turėjo būti perkeltas iš praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas sako, kad antrą savaitę iš eilės stebimos padidėjusios neteisėtos migracijos į Lietuvą iš Baltarusijos tendencijos, tačiau tai nėra susiję su Rusijos agresija Ukrainoje. „Mes matome kol kas augimo tendencijas, kurias pastebėjome praėjusią savaitę. Skaičiai šios savaitės pirmomis dienomis didėja, tačiau kažkokio ryšio su šiuo metu Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą mes nematome“, – BNS trečiadienį sakė pasieniečių vadas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.  „Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.