Aktualijos

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Rusijos pajėgoms smūgiavus į Zaporožės atominę elektrinės mokymo centrą Ukrainoje, daugelis sunerimo dėl galimos katastrofos, jeigu atominė jėgainė netikėtai sprogtų. Tačiau Lietuvos institucijos ramina gyventojus, kad šiuo metu pavojaus nėra, nes elektrinė nesprogo ir nebuvo pažeista. Be to, ši jėgainė įsikūrusi daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos, taigi net ir baisios nelaimės atveju Lietuva pasekmes pajustų po 10 valandų.

Lietuvoje pradedama teikti psichologinė pagalba ukrainiečiams. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), trumpuoju numeriu 1809 kasdien veiks emocinės paramos linija rusų kalba, joje dirbs savanoriai. Platformoje manodaktaras.lt nemokamai bus prieinamos psichologų bei psichoterapeutų vaizdo konsultacijos suaugusiesiems ir vaikams.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu.

Europos Sąjunga (ES) žada įsteigti paramos priemonę nuo Kinijos ekonominių sankcijų nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, sako Vilniuje viešintis ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. „Mes esame įsitikinę tuo, kad tai, ką daro Kinija, neatitinka PPO taisyklių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didinti šalies ekonominį bei kibernetinį saugumą Lietuva nori sukurti vietinį puslaidininkių centrą, kad įmonės galėtų dalyvauti regioninėse tiekimo grandinėse. „Taip tikimės patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES pozicijų stiprinimo šioje labai strateginėje rinkoje“, – pranešime sakė A. Armonaitė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo skirti paramą visiems bėgantiems nuo karo ukrainiečiams, net jei jie nesikreipia dėl prieglobsčio Lietuvoje. Ministerija penktadienį informavo siūlanti teisės aktų pakeitimus, jog parama būtų skiriama visiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams. Šis statusas iki šiol leido užsieniečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet jie neturėjo galimybių gauti socialinės paramos.

Ukrainai susiduriant su beprecedente Rusijos agresija, kyla vis didesnis vaistų poreikis. Siekdami padėti karo purtomai šaliai, Lietuvos piliečiai yra ypač aktyvūs, sulaukiama vis daugiau privačių iniciatyvų ir užklausų dėl galimybės paremti vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau institucija įspėja, kad nereikėtų kiekvienam savarankiškai nuspręsti rinkti ir siųsti vaistus.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį branduoliniu terorizmu pavadino Rusijos pajėgų veiksmus puolant Ukrainos atomines elektrines. „Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu“, – tviteryje penktadienį rašo prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.

Ketvirtadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleido patekti 31 neteisėtam migrantui. Tai didžiausias tokių neįleistųjų skaičius šiemet. Latvijos pasieniečiai praėjusią parą apgręžė 21 migrantą. Į Lenkiją trečiadienį iš Baltarusijos neleistinose vietose norėjo įeiti 15 tokių užsieniečių.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Apšaudymas atominės elektrinės yra išskirtinis veiksmas, nes pasekmės gali būti nepamatuojamos, Šiuo (Zaporožės elektrinės – BNS) atveju pasibaigė viskas, kiek žinau, nors pataikė į energobloką, be katastrofinių padarinių.

Vakarai privalo padėti Ukrainai sukurti oro gynybos sistemą, priešingu atveju Rusijos dominavimas šalies oro erdvėje lems „didžiulius praradimus Žemėje“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turime padėti ukrainiečiams susikurti oro gynybos sistemą, nes priešingu atveju (Rusijos) pranašumas oro erdvėje, dominavimas ore lems didžiulius praradimus Žemėje“, – ketvirtadienį publikuotame interviu JAV dienraščiui „The Washington post“ teigė G. Nausėda.

Rusijai atakavus Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, Lietuvoje radiacinis fonas nepakitęs, reaktoriai nepažeisti, teigia Radiacinės saugos centras. „Dėl karinių veiksmų Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos“, – penktadienio rytą pranešė Radiacinės saugos centras.

Penktadienį vaikai nuo 12 metų pradedami skiepyti sustiprinančiąja „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos doze. Be to, pirminiam skiepijimui vaikams nuo šešerių metų gali būti naudojama ir „Moderna“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus 28 dienų skirtumu. Tokį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija priėmė atsižvelgusi į naujas Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas. Iki šiol sustiprinančiąja vakcinos doze Lietuvoje buvo skiepijami gyventojai nuo 18 metų.

NATO atmetė virš Ukrainos, kuri šiuo metu kariauja su į šalies teritoriją įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis, paskelbti neskradymo zoną. Pasak NATO vadovo, Aljanso kariai neturėtų būti virš Ukrainos. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:23 | V. Zelenskis kritikuoja NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Lietuvos Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos armijos daromų nusikaltimų šluojant nuožemės paviršiaus Ukrainą. Kiek teisminiai procesai Lietuvoje turės realios naudos Ukrainai ir ar gali Lietuva prisidėti, kad nežmoniško karo kaltininkai ankščiau ar vėliau būtų nuteisti? Žūvantys civiliai, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės Ukrainoje. Visa tai ir dar daugiau draudžiant tarptautinei humanitarinei teisei daro Putino armija.

Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Ukrainiečiai puikiai kaunasi ir informacijos sklaidos fronte. Viešina okupantų nusikaltimus, sunaikintą rusų techniką, žuvusius bei paimtus į nelaisvę karius. Ir tai duoda vaisių – šių tėvai jungiasi prie protestų pačioje Rusijoje. O savo žmonių moralei palaikyti ukrainiečiai akcentuoja didvyrius. Vienas tokių, per dvidešimt rusų lėktuvų numušęs, jau legenda tapęs paslaptingasis pilotas pramintas Kijevo (Kijivo) vaiduokliu. „Šaunuolis, šaunuolis. Nagi, brangusis.

Putino režimui agresyvėjant, neramios nuotaikos ir Lietuvoje: kai kurie tautiečiai prisipažįsta – jeigu agresorius imtų veržtis į mūsų šalį, dažnas nežinotų, nei kur bėgti, nei kaip elgtis. Valdiškos institucijos užverstos laiškais ir skambučiais, su klausimais, kur ieškoti slėptuvių, jeigu kiltų karas. Tačiau valdžia be raginimo nepanikuoti, daugiau informacijos neteikia. O verslininkai pasinaudodami situacija atrado naują verslo nišą – stato bunkerius.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss aptarė pagalbą Ukrainai, tolesnį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimą bei NATO rytinio flango gynybos stiprinimą, pranešė Vyriausybė. „Didvyriškai besipriešinančiai Ukrainai būtina didinti visokeriopą paramą. Vakarų pasaulis tapo kaip niekada vieningas – turime bendrą tikslą sustabdyti agresorių“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad nuo kovo 4 dienos darbą pradeda naujasis užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. Jis pakeis Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

Europos vaistų agentūrai (EVA) atnaujinus COVID-19 vakcinų vartojimo rekomendacijas, nuo penktadienio, kovo 4 d., vaikai nuo 12 metų amžiaus galės būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat pirminiam skiepijimui vaikams nuo 6 metų amžiaus galės būti naudojama ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu.

Nutirpus sniegui Vilniaus savivaldybės teritorijų tvarkymo specialistai ir seniūnijų darbuotojai ir toliau tikrina, ar tinkamai prižiūrimos miesto aikštės bei kiemai. Nuo metų pradžios iki dabar sulaukta šimtų gyventojų pranešimų apie netinkamai prižiūrimas teritorijas – vien už sausį miestą tvarkančioms įmonėms jau skirta daugiau nei už 224,5 tūkst. eurų dydžio baudų.  Prie trijų sostinėje dirbusių įmonių nuo šio sausio prisijungė dar trys.

Lietuvai bei visai Europos Sąjungai svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti, sako Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT. Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį nusprendė įteisinti du Ukrainos sostinės pavadinimus – šalia tradicinio „Kijevas“ bus galima naudoti ir „Kyjivas“. „Šiandien Kalbos komisijos posėdyje priimtas sprendimas įteisinti abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – tiek naująjį, tiek tradicinį – kaip lygiaverčius. Taigi oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kyjivas, ir Ki̇jevas“, – BNS pranešė VLKK.

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sako, kad Rusijos karas Ukrainoje truks dar ilgai. Vis dėlto kartu jis pabrėžė, kad Vakarai ir Vokietija tam bus pasiruošę. Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Po jų susitikimo Rukloje surengta spaudos konefrencija.

Lietuva yra pasiruošusi priimti dar daugiau Vokietijos karių, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis tvirtino ketvirtadienį Rukloje vykusiame susitikime su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu. „Esame pasiruošę priimti dar daugiau Vokietijos pajėgų savo teritorijoje ir tikimės, kad greičiausiu metu Vokietija priims sprendimą vėl didinti gynybinį įsitraukimą mūsų šalyje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas ir kitas šalis imtis visų būtinų veiksmų, kad Ukrainai kaip įmanoma būtų suteiktas kandidatės į ES statusas. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos ateities. Kartu jis įspėjo, kad jei Rusija neatsižvelgs į sankcijas, jos lauks dar griežtesnės priemonės.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.

Agresyvaus Kremliaus režimo nusikaltimų, nutaikytų prieš Ukrainą ir visą demokratinį pasaulį, prikaišioti Rusijos piliečiams vien dėl tautybės, negalima. Šis teiginys vis dažniau viešojoje erdvėje regimas po to, kai nepasitenkinimas karu pradėjo virsti agresyviu elgesiu su rusų tautybės Lietuvos gyventojais.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje darbą siūlo prekybos tinklai, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių pasiūlė darbą ukrainiečiams.   „Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc.

Ukrainiečiai savo herojiška kova įrodė, kad yra verti būti Europos Sąjungos nariais, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai teigė ketvirtadienį vykusiame susitikime su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu. „Ukrainiečiai tiek savo herojiška kova už mūsų visų vertybes, tiek pažanga vykdant reformas savo šalyje įrodė, kad yra verti būti ES nariais“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets. Ministrai pareiškė, kad Baltijos šalims reikia nebe atgrasymo, bet gynybos politikos plano iš NATO.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį spręs dėl oficialaus Ukrainos sostinės pavadinimo „Kyjivas“ įteisinimo. Kaip BNS sakė komisijos pirminkas Audrys Antanaitis, šis variantas būtų oficialiai įteisintas kaip lygiavertus dabar naudojamam Kijevo pavadinimui.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,9 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,3 proc.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį pranešė, kad bevardę gatvę, vedančią nuo Latvių gatvės iki Rusijos Federacijos ambasados, sostinės valdžia pervadins į Ukrainiečių didvyrių. „Rusijos ambasada, pasikeiskite vizitines korteles: Ukrainos didvyrių 2. Padedu su vertimu: Улица Героев Украины 2. Kiekvieno Rusijos ambasados darbuotojo vizitinė kortelė nuo šiol turės pagerbti Ukrainos didvyrius.

Vilnių pasieks nauja kalio jodido tablečių siunta, kuri bus skirta tablečių dar neatsiėmusiems gyventojams, kūdikiams bei nuo karo Ukrainoje bėgantiems ir Vilniuje apsistojusiems ukrainiečiams. Atsiimti nemokamas tabletes vaistinėse bus galima tuomet, kai bus pristatytas papildomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymas. Apie tai savivaldybė informuos atskirai.

Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs. Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Kai kurios nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos neturi nė cento. Lietuvoje žmones priimančios organizacijos teikia pirminę pagalbą maistu, drabužiais, vaistais ir apgyvendinimu. Tokiai pagalbai vyriausybė šiandien skyrė daugiau nei tris milijonus eurų. Dėl tolimesnio žmonių likimo ir to, kaip jiems išgyventi neturinti nei darbo nei pajamų, valdžia teigia jau ruošianti planus. Taip pat Lietuva laukia atvykstančių tėvų neturinčių Ukrainos vaikų, žmonių prašoma priimti juos globoti.