Aktualijos

Vyriausybė pirmadienį posėdyje nusprendė teikti prezidentui Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą į ambasadorius Europos Sąjungoje. „Sunkia širdimi teikiu. Nepaisant to, kad Lietuva gali turėti nepaprastai gerą atstovą Briuselyje, ministerija praranda nepaprastai gerą viceministrą“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, šį klausimą pavyko suderinti ir su Seimu, ir su prezidentu Gitanu Nausėda. A. Pranckevičių ambasadoriumi siūloma skirti nuo kovo 1-osios.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis. Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių. „Mūsų nutarimo esmė yra formalumas, siuntos jau paruoštos“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Lietuva dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipiasi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą.

Dalis verslo irgi baudžia Rusiją ir Baltarusiją dėl karo prieš Ukrainą. Didieji prekybos tinklai stabdo prekių užsakymus iš agresorių, tik vieni jas iš lentynų šalina iškart, kiti atsargas dar išparduos. Kai kurios prekybos vietos žada skatinti pirkti Ukrainoje gamintus daiktus. O vienas Palangos viešbutis nusprendė išvis nebeįsileisti Rusijos piliečių. Tiesa, ne visi kurorto gyventojai mano, kad toks žingsnis pamatuotas. O kai kurios savivaldybės nutraukia ryšius su agresorių miestais.

Stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir Maskvos retoriką, negalima atmesti tikimybės, kad Rusija galėtų pulti visas Europos Sąjungos šalis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Sekmadienį pasieniečiai apgręžė 13 į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusių patekti neteisėtų migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių sekmadienį nebuvo. Kaip pranešė VSAT, tuoj po vidurnakčio skirtingu metu ties Švenčionių rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautos dvi signalinės raketos, o ties Varėnos rajonu – viena.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lietuvos savivaldybės imasi iniciatyvos nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais. Kėdainių rajono savivaldybės taryba penktadienį nusprendė nutraukti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos miestu Rostovu Didžiuoju ir Baltarusijos miestu Valkavisko miestu. Analogišką tarybos nutarimo projektą yra parengusi Ukmergės savivaldybė.

Penktoji Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą diena. Didžiausiuose šalies miestuose pranešama apie oro atakas ir sprogimus. Karas jau nusinešė 352 civilių gyvybes, tarp jų – 14 vaikų. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Ukraina jau penktą dieną atremia praėjusią savaitę Rusijos inicijuotą karą. Pirmadienį vidurdienį Ukrainos ir Rusijos delegacijos sėdo prie bendro derybų stalo Baltarusijos pasienyje esančioje Pripetėje. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia įkūręs Tarptautinį legioną, į kurį kviečia prisijungti savanorius iš viso pasaulio.

O dabar mūsų kolegų reportažas iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių palieka gimtinę ir ieško saugaus prieglobsčio Europoje. Moterys su kūdikiais ant rankų, kiti – su augintiniais. Lenkijos pasienyje žmonės gauna visokeriopą pagalbą tiek iš valstybės, tiek iš nevyriausybinių organizacijų, tiek iš pavienių žmonių. Tūkstančiai automobilių iš įvairių Europos šalių važiuoja gelbėti Ukrainos žmonių. Tai – Lenkijos Medykos pasienio postas su Ukraina.

Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos šalių diplomatijų vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Toks sprendimas priimtas, Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą. „Iš esmės principinis sprendimas yra priimtas. SWIFT apribojimai bus įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas. Pokalbyje Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Lietuvos Raudonasis Kryžius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasario 26 dieną išplatino pranešimą apie skubiai reikalingą surinkti paramą drabužiais ir daiktais, kuri bus skirta Ukrainos žmonėms. Tačiau vos per 1 dieną didžiuosiuose miestuose buvo surinkta daugiau nei 30 vilkikų reikalingų daiktų ir rūbų, todėl rinkimas kitomis dienomis yra atšaukiamas, rašoma pranešime spaudai.  „Dėkojame šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) sekmadienį aptarė paramą Ukrainai, susiduriančiai su Rusijos invazija. Šalių lyderiai kalbėjosi apie Ukrainos eurointegraciją, karinę paramą šiai šaliai. „Privalome būti vieningi ir palaikyti su žiauria Rusijos agresija kovojančią Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Gimstamumas Lietuvoje mažėja, bet yra ir gerų žinių – gimdančios moterys vidutiniškai susilaukia panašiai tiek pat vaikų kaip ir ankstesnėse kartose – po du, sako demografė prof. Vlada Stankūnienė. Pasak demografijos specialistės, nerimą kelia tai, kad didėja vaikų iš viso neturinčių moterų dalis, o esminę įtaką gimstamumo mažėjimui turi pastaruosius du dešimtmečius vykusi migracija, kai šalį paliko reproduktyvaus amžiaus moterys.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos branduolinių pajėgų parengties lygio didinimas yra dar vienas bandymas gąsdinti Vakarus. „Vos kelios dienos prieš karą Rusija pradėjo vadinamąsias branduolinės triados pratybas, jos nevyksta vieną ar kitą dieną, tai yra ilgesnės pratybos. Gali būti, kad tai yra tų pratybų dalis“, – BNS sekmadienį teigė ministras. „Rusija mėgina tai išnaudoti kitų šalių spaudimui, gąsdinimui“, – pridūrė jis.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Keli šimtai baltarusių Vilniuje protestavo prieš savo šalies režimo paramą Rusijai, šią savaitę pradėjusiai karą su Ukraina. Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje. Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Lietuvos Raudonasis kryžius, sekmadienį pradėjęs rinkti gyventojų paramą daiktais nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, skelbia dėl didžiulio aktyvumo vos spėjantys tai daryti. „Vakar vėlai vakare paskelbėme akciją, gavę poreikį iš valstybės, labai bijojome, kad žmonės nespės sureaguoti, surinkti. Pati buvau čia, Vilniuje, 12 valandą buvo jau milžiniška eilė žmonių, nors transporto dar neturėjome.

Vasario viduryje susijungus kelioms politinėms jėgoms susikūrė Tautos ir teisingumo sąjunga, kurios lyderiu išrinktas ilgametis parlamentaras Petras Gražulis. Suvažiavime partijos atstovai tikino, kad apklausos rodo 10 proc. rinkėjų palaikymą P. Gražulio vadovaujamai politinei jėgai.

Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje sekmadienį susirinko į protestą prieš karą. Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

Panevėžio „Maisto bankas“ pritrūko pagalbos rankų dalijant labdarą varguoliams. Padalinio vadovės sako, kad savanorių gretas praretino ir koronavirusas. Vieni nebegalėjo savanoriauti, nes neturėjo galimybių paso, kiti susirado nuolatinį darbą ar pakeitė gyvenimą. Panevėžio „Maisto bankas“ ieško net kelių dešimčių savanorių. Mat jau netrukus atkeliaus Europos Sąjungos paramos paketai varguoliams, o jų dalinti kol kas nebėra kam.

Pasauliui stebint Rusijos agresiją prieš Ukrainą, profesorius Vytautas Landsbergis sekmadienį pasidalijo nuomone, kad Europai reikia išmokti gyventi be Rusijos. Pasak profesoriaus, antraip Europa „ilgai negyvens“. „Arba Europa išmoks gyventi be Rusijos, arba ilgai negyvens. Nusibaigs bendroje kloakoje. Tokia Putino doktrina, jo svajonių „Eurazija“. Sanguliavimas su išsigimėliu už pinigus – tam yra tiesioginis tikslus pavadinimas. Profesija be laimės.

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars papildomą skubios ES pagalbos paketą Ukrainos karinėms pajėgoms, priemones, stiprinti šalies ekonominį ir karinį atsparumą, ir tolesnius žingsnius plečiant ES sankcijas Rusijos Federacijai, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Grįžti iš atostogų su holivudine šypsena ir dar pigiai. Tokie pasiūlymai suvilioja vis daugiau lietuvių, kurie dantis, norėdami sutaupyti, tvarkosi Turkijoje. O ir svetur išvykę lietuviai, kurie dantų tvarkytis grįždavo į tėvynę, dabar mieliau tą daro Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose Europos šalyse.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė tris į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose mėginusius patekti migrantus, sekmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių šeštadienį nebuvo. Tuo metu praėjusi para buvo neįprasta Latvijos pasienyje – į šalį iš Baltarusijos nebandė patekti nė vienas migrantas.

Šalies didmiesčiuose sekmadienį pradedama rinkti parama daiktais, kurie bus skirti nuo Rusijos karinės invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams. Šalies gyventojai kviečiami atnešti daiktų, reikalingų Ukrainos žmonėms gelbstintis nuo karo, ieškant kur prisiglausti ar pasislėpti: antklodžių, pagalvių, patalynės, miegmaišių, paklotų, rankšluosčių, žiemos sezonui tinkamų šiltų drabužių ir batų. Paramos rinkimą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi.

Sulaukęs kritikos dėl savo valdomos įmonės ir savivadybės ryšių su Rusija, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis išplatino viešą laišką. Laiške meras sako šiuo metu esantis Liuksemburge, o grįžęs į Lietuvą esą ketina sušaukti neeilinį miesto tarybos posėdį dėl pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms. „Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tuo pačiu stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje.

Sekmadienis – ketvirtoji karo Ukrainoje diena. Rusija tęsia dar ketvirtadienį pradėtą karą, naktį iš šeštadienio į sekmadienį tęsėsi Kijevo puolimas. Naktį apšaudyta radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelė, sprogo dujotiekis. Ryte rusų pajėgos veržėsi į Charkovą, užėmė netoli Krymo esantį miestą. Ukraina skaičiuoja, kad Rusija per karą jau neteko daugiau nei 4 tūkst. karių. Rusija pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje žuvo ir jos kariai.

Pavasarėjant dažnas žmogus ima planuoti vasaros atostogas. Iš anksto numatyti atostogų datas dažnai prašo ir darbdaviai. Kelionių agentūros pastebi, kad lietuviai jau ruošiasi atostogų sezonui. Keliautojams jau yra pateikti išankstiniai pasiūlymai, tad kelionę susiplanavus dabar ne tik galėsite rinktis iš daugiausiai pasiūlymų, bet ir gausite patraukliausias kainas.

Trečiąją Rusijos sukelto karo Ukrainoje dieną, šeštadienio vakarą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja specialioje spaudos konferencijoje. „Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda. Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.

Lietuvos Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) smerkia Rusijos bandymus cenzūruoti savo šalies žiniasklaidą skelbiant informaciją apie jos karinius veiksmus Ukrainoje. Žiniasklaidos bendruomenė ragina nustoti trypti žodžio laisvę ir nutraukti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidą.

Lietuvoje skubiai buvo sušauktas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kaip yra tiekiama pagalba Ukrainai. Lietuvos Vidaus reikalų sistema paruošė paramą Ukrainai už 1,8 mln. eurų ginklais ir humanitarine pagalba. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad šiuo metu didžiausiais iššūkiais išlieka logistiniai sprendimai. „Kad ta parama, kuri yra surinkta, kuri bus surinkta, kad ją galėtų priimti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Vladimiras Putinas Ukrainoje pradėjo plataus masto karą. Dar prieš įvykiams pasiekiant baisiausią scenarijų Lietuvoje vis garsiau imta kalbėti apie būtinybę greitai skirti dar daugiau pinigų kariuomenei – 2,5 procento BVP jau po dvejų metų.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Berlyne viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Vakarų šalis ragina aktyviau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Labai svarbu, kad būtų suteikta reali karinė pagalba Ukrainai jau dabar. Nes tai yra pirminės svarbos klausimas“, – šeštadienį sakė šalies vadovas. Ukraina trečią dieną kovoja su į šalį įsiveržusiomis Kremliaus pajėgomis.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Kremliaus pajėgoms toliau veržiantis į Ukrainą, Lietuva ketina uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, tariasi su kitomis Baltijos šalimis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Principinis sprendimas yra. Dabar Susisiekimo ministerija teikia Vyriausybei konkretaus sprendimo dėl oro erdvės Rusijos orlaiviams uždarymo tekstą, kuris šitoje vietoje yra baigiamas derinti su Latvija ir Estija. Kad sprendimai būtų kiek labiau suderinti ir priimti vienu metu“, – BNS sakė ministras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasidalijo savo žinute Ukrainą užpuolusiems Rusijos kariams ir jų motinoms. Vaizdo įraše, kuris išplatintas socialiniame tinkle „Twitter“, mūsų šalies vadovas rusiškai ragino nutraukti agresiją ir ragino susimąstyti, ar verta kovoti tik dėl to, kad kažkas, sėdintis prie stalo, nubraižė žemėlapyje žemės gabalėlį, kurį nori pasiimti.  „Kreipiuosi į jus, Rusijos žmonės, kreipuosi į jus, karių, kurie pasiųsti žūti Ukrainoje, motinas.

Lietuvos institucijos Ukrainą užpuolusios Rusijos atjungimui nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra pasiruošusios, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje (ES) sparčiai mažėja principingai prieštaraujančiųjų tokiam Bendrijos žingsniui. „Tam yra dedamos visos įmanomos politinės ir diplomatinės pastangos aukščiausiu valstybiniu lygiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos atrėmė Kremliaus pastangas užimti Kijevą ir nuversti provakarietišką vyriausybę, taip pat paragino Rusijos žmones spausti savo lyderį Vladimirą Putiną sustabdyti invaziją. „Mes sulaužėme jų užmojus. Jie neįgijo jokio pranašumo prieš mus“, – 44 metų lyderis sakė naujame vaizdo kreipimesi ir pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir kitus pagrindinius miestus aplink jį.

Lietuviams ėmus aktyviai aukoti ukrainiečiams, gali atsirasti norinčių iš to pasipelnyti. Buvo pervadintas į kalėjimą siunčiamo Antano Kandroto puslapis „Knygnešys gyvai“ ir sukurti dar bent keli puslapiai, kuriuose skatinama aukoti nežinomoms organizacijoms. Specialistai įspėja savo pinigų nepervesti nepatikimoms organizacijoms ir pataria, į ką atkreipti dėmesį aukojant.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos vaizdo įrašas, kuriame ji nufilmavo, kaip kažkas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone leidžia netikras pavojaus sirenas.  „Šiame vaizdo įraše girdisi sirena. Mieste jokios sirenos nekaukia. Panašu, kad kažkas bando sėti paniką ir tiesiog išsidirbinėja. Manau, kad reikia įspėti žmones, jei jie girdi, kad čia nėra miesto sirenos, o kad žmonės bando sėti paniką“, – naujienų portalui tv3.lt sakė skaitytoja ir pridūrė, kad apie šį įvykį ji pranešė policijai.