Aktualijos

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.  Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai.

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžia, jog Holokausto siaubas yra visos žmonijos tragedija. „Šiandien mes pagerbiame Holokausto aukas. Šiandien mes prisimename.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad įkalinimo įstaigų pastatai naudojami neefektyviai, todėl Kalėjimų departamentui šią savaitę pavesta atlikti įkalinimo įstaigų turto inventorizaciją. Toks sprendimas priimtas po ministrės apsilankymo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Aplinkosaugininkams pateikus 48 mln. eurų ieškinį nevalytomis nuotekomis Kuršių marias teršusi kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“, ji teigia, kad žala aplinkai turi būti nustatyta specialiais moksliniais tyrimais. Įmonės teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas žalą apskaičiavo pagal 2002 metais patvirtintą metodiką, tačiau turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 bei 2000 metų direktyvomis.

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego padarinių, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. Pasak PAGD situacijų koordinavimo centro, pastarąją parą daugiausiai iškvietimų buvo Vilniuje (102) ir Kaune (83), daugiausiai ugniagesiai vyko šalinti nuvirtusių medžių nuo važiuojamosios dalies.

200 eurų vertės maisto produktų rinkiniai mainais už neišnaudotą poilsį apkarto ir daliai Pasvalio medikų. Jie iki šiol ginčijasi su kraštietės kelionių agentūra. Bet teisybės neranda pasirodo karantinas puikus metas nesąžiningiems verslininkams ir kai kuriems valstybės tarnautojams dangstytis.

Užuot baigęsis sausio pabaigoje, karantinas Lietuvoje, panašu, bus pratęstas iki pavasario. Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar karantiną tęsti iki vasario 28 dienos. Taip pat artimiausiu metu Vyriausybė turi apsispręsti dėl plano, kokiais žingsniais ilgainiui paliksime karantiną. Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) Vyriausybei siūlys karantiną pratęsti iki kovo pradžios. Iki šiol planuota karantiną baigti sausio 31 dieną.

Vilniuje savaitgalį surengtas į tenisą panašaus žaidimo – padelio turnyras papiktino tikro teniso atstovus. Anot padelio turnyro organizatorių, jame dalyvavo tik aukšto meistriškumo sportininkai, kuriems rengiantis varžyboms sportuoti leidžiama. Teniso atstovai abejoja, ar turnyre dalyvavę žmonės tikrai yra aukšto meistriškumo standartus atitinkantys sportininkai, jų nuomone toks statusas gali būti naudojamas karantino ribojimams apeiti.

Artėjant masinei vakcinacijai vaistinės ruošia skiepų kabinetus ir vaistininkus, kurie galėtų gyventojus skiepyti ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso. Pasak vaistinių, jų negąsdina ir ultra žemos temperatūros reikalaujanti „Pfizer“ vakcina. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna – pirmiausia Lietuvai reikia užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą.

Politiko Aloyzo Sakalo žmona Daiva Sakalė teigė, kad galinga sniego stichija jų šeimą įkalino namuose. Moteris pasidalino sukrečiančiais vaizdais ir meldžiasi, kad tik naktį virš namo augančios didžiulės pušys neužgriūtų ant jų stogo ir šis košmaras kuo greičiau baigtųsi. Lietuvoje antradienį iškritęs gausus sniegas pridarė daugybę problemų – lūžo medžiai, krito elektros stulpai, taip pat įvyko daugybė nelaimių kelyje.

Lietuvą užklupo tikra sniego stichija. Ir ji, deja, ne tik džiugina akis, bet ir kelia daug rūpesčių: visoje Lietuvoje dėl sniego sunkiai pravažiuojami keliai, nuo sniego lūžtančios šakos ir medžiai be elektros šiandien paliko tūkstančius gyventojų, daužė automobilius ir užtvėrė kelius. Meteorologai sako, kad tokio sniego visoje šalyje nebuvo bene 10 metų, ir pataria dar apsišarvoti kantrybe – žiema artimiausiomis dienomis niekur nedings. Pavojingos eismo sąlygos, ir lūžtantys medžiai.

Svarstantys kada nors tapti ministrais turėtų gerai pagalvoti, mat Prezidento požiūriu, tapimas politiku demonstruoja nenorą dirbti kitų darbų. Taip pareiškė Prezidento patarėja, kai Gitanas Nausėda nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui. Šis rinkimų nelaimėjęs valstiečių Vyriausybės ministras žada skųsti tokį sprendimą teismui, o dėl jo antakius kelia tiek patys valstiečiai, tiek ir valdančiaisiais tapę konservatoriai.

Marijampolės ligoninėje sausio pradžioje skiepijimo metu prarastas „Pfizer“ vakcinos buteliukas, o keturiems medikams net kelias dienas teko laukti skiepų. Paaiškėjo, kad dėl žmogiškosios klaidos ligoninės darbuotojai buvo suleistas visas buteliukas – penkios dozės – neskiestos „Pfizer“ vakcinos. Tai skelbia naujienų portalas 15min. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna tikina, kad moteris jaučiasi gerai, jos būklė nuolat stebima. Pasak jo, dėl padarytos klaidos ligoninėje vyksta tyrimas.

Kelmės rajone nuošaliame vienkiemyje rasti negyvi motina ir sūnus. Giminaičiai praėjusią savaitę dar kalbėjo su artimaisiais, tačiau penktadienį ir šeštadienį susisiekti jau negalėjo. Kad žmonės mirė apsinuodiję smalkėmis beveik neabejojama, nes ir atvykus policijos pareigūnams namuose dar jautėsi smalkių kvapas. Sunkiai šiomis dienomis privažiuojamame name giminaičiai rado 82-ejų motinos Janinos ir 56-ių sūnaus Zigmo kūnus. Kieme tik vienišas šuo vis dar saugo apgriuvusią sodybą.

Laidoje „TV Pagalba“ – jautrūs dėl koronaviruso artimųjų netekusių žmonių pasakojimai. Jolanta su vyru koronavirusu užsikrėtė per pirmąją bangą lankydamasi pobuvyje. Pirma simptomus pajuto moteris, o po kelių parų klastingu virusu užsikrėtė ir jos vyras, kurį ji paskutinį kartą matė išlydėdama į ligoninę. „Abu susirgome koronavirusu, tik man pasisekė, o jam ne. Jis atsidūrė ligoninėje ir iš jos nebegrįžo. Pirma aš pasijutau blogai, paskui jis už kelių dienų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido naujas koronaviruso testavimo gaires, kuriose atkreipiamas dėmesys, kad mažėjant ligos paplitimui, padidėja klaidingai teigiamų PGR rezultatų rizika. Tai reikštų, kad oficialiai skelbiama susirgimų statistika iš tikro gali būti didesnė, nei susirgimo atvejų yra iš tikrųjų. Tokia žinute pasidalijo virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.

Krašto apsaugos ministerija visai neseniai paskelbė 2021-ųjų metų šauktinių sąrašus, kurie privalės atlikti karinę tarnybą. Kai kuriems pašauktiesiems jau netrukus teks prisistatyti į kariuomenės punktus. Nepaisant to, kasmet Lietuvos kariuomenė susiduria su nuo tarnybos besislapstančiais asmenimis. Jiems gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi situacija pasipiktinęs skaitytojas, kuris nepritaria tokiai šauktinių tvarkai.

Naujausi ekspertų duomenys apie pandemijos situaciją šalyje teikia optimizmo – esama savivaldybių kur paros atvejų skaičiaus vidurkis yra vos 10 ar dar mažiau. Visgi nors sausio 18–24 d. teigiamų tyrimų procentas toliau mažėjo, nerimą kelia tai, kad mažėjimo tempas sulėtėjęs. Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio prognozė rodo, kad per savaitę 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 535 naujų atvejų 100 tūkst.

Per naktį beveik visą Lietuvą užklojęs storas sniego sluoksnis pridarė daug bėdų gyventojams: nuo klimpstančių automobilių iki dingusios elektros. Sinoptikų teigimu, trečiadienį smarkus snygis pradės rimti, tačiau vietomis sniego sulauksime iki pat savaitės pabaigos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai prognozuoja, kad vietomis sniego sulauksime iki pat savaitės pabaigos. Sinoptikų teigimu, antradienio dieną snygis rims, tačiau sniego dar bus daugelyje rajonų.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus. Šiuos klausimus šiandien susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu aptarė su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, valdančios šį bokštą, vadovybe.

Nuo pareigų nušalintas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu įtariamas Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  Anot jos, egzaminų būtų sudėtinga atsisakyti, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lazdynų baseino statybų Vilniuje, BNS informavo Generalinė prokuratūra. Generalinė prokuratūra BNS nurodė, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo. Jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, o jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Išsamesnės informacijos apie tyrimo aplinkybes Generalinė prokuratūra neteikia.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu vykdo įtemptas derybas su britų farmacijos bendrove „AstraZeneca“ dėl vakcinų tiekimo, o jose svarstomi įvairūs variantai – nuo eksporto stebėsenos iki nacionalinių ieškinių, teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovai.  „Derybos yra tikrai įtemptos, o ES turi pakankamai argumentų ir galimybių derėtis kietai.

Europos Komisija (EK) imsis visų veiksmų, kad apsaugotų Sausio 13-osios bylos teisėjus nuo persekiojimo, jeigu Rusija mėgintų inicijuoti jų persekiojimą, sako EK pirmininko pavaduotoja. „Interpolo „raudonojo perspėjimo“ sistema neturėtų būti piktnaudžiaujama politiniais tikslais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė į buvusių valdančiųjų siūlymus atšaukti abiturientų brandos egzaminus. Jos teigimu, to padaryti negalima dėl ugdymo rezultatų tarp skirtingo lygio mokyklų. J. Šiugždinienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, jog tokius buvusių valdančiųjų siūlymus girdėjo, tačiau paneigė, jog planuojama jų imtis. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį NATO būstinėje Briuselyje susitiko su aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.  Tai – pirmasis G. Landsbergio ir J. Stoltenbergo pažintinis susitikimas, G. Landsbergiui pradėjus eiti ministro pareigas. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime ministras pabrėžė, kad NATO yra nepakeičiamas Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumo garantas.

Vyriausybė ruošiasi tvirtinti konkretų atskirų karantino laisvinimo etapų planą, atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius šalyje. Neatmetama galimybė, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingu tempu. Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pagrindiniai rodikliai, leisiantys kažkokius karantino švelninimus, tai – 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų COVID-19 testų procento dalis, skaičiuojama nuo visų atliktų testų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su buvusiu ministru Aurelijumi Veryga pirmadienį pristatė alternatyvų išėjimo iš karantino planą. Plane yra pateiktos 6 dalys, kuriose aprašoma esama situacija ir pateikiami siūlomi sprendimai. Pasak opozicijos, valdantieji neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, todėl jie pateikė savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti Covid-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas antradienį pasidalijo savo požiūriu dėl karantino suvaržymų švelninimo. Konkrečiai – apie tai, ar galima jau mąstyti apie mokyklų atidarimą mokiniams. Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius tikino, kad pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą atvejų rodiklį ir tik tada kalbėti apie galimą mokyklų atidarymą. „Lietuvoje epidemiologinė situacija gerėja.

Sveikatos ekspertai siūlo ir toliau tęsti karantino priemones, taip pat ankstinti mokytojų skiepijimą. Apie tai BNS antradienį informavo Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė ir prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba pirmadienį aptarė koronaviruso situaciją, karantino priemones, taip pat vakcinavimo, testavimo klausimus.

COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui.

Šio mėnesio viduryje po prezidento sušaukto Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdžio jo vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad „reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“. Tai derėtų suprasti, kaip pripažinimą, kad ligšiolinė Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nebuvo rezultatyvi.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus sniego ir dėl to pablogėjusių eismo sąlygų, gali sutrikti laiškininkų bei kurjerių darbas, todėl gyventojus korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau. „Kurjeriai bei dalis laiškininkų pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl prastos eismo sąlygos tiesiogiai liečia jų darbą.

Besitęsianti pūga vis daugiau gyventojų palieka be elektros – vidurdienio duomenimis  20-25 tūkstančiai namų ūkio liko be elektros energijos. Dėl intensyvaus snygio lūžta medžių šakos ir krisdamos nutraukia elektros laidus, palikdamos vartotojus be elektros. Realiu laiku atnaujinamas elektros tinklų žemėlapis rodo, kad vartotojų be elektros vis daugėja, ypač ten, kur sulaukiama intensyvesnių kritulių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1438 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 71 095 asmenys.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Panevėžio ir Utenos regione ir mažėjant itin sunkia COVID–19 forma sergančių pacientų skaičiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtas laipsniškas šiems pacientams skirtų lovų mažinimas. Praėjusių metų pabaigoje, kuomet buvo stebimas itin didelis gyventojų sergamumo šia infekcine liga bumas, o Panevėžio mieste buvo fiksuotas didžiausias ne tik šalyje, bet ir ES gyventojų susirgimo lygis (apie 2500 susirgimų atvejų 100 tūkst.

Kelininkų bei sinoptikų perspėjimai apie gausiai iškrisiantį sniegą išsipildė, o antradienio rytas neapsiėjo be nelaimių – skaitytojai dalijasi pranešimais apie nuo kelio nuslydusius automobilius, pranešta, kad kelyje Kaunas–Vilnius dėl avarijos kelias buvo užblokuotas.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas pranešė, kad apie 9 val. Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijos teritorijoje įvyko vilkiko avarija, o kelias nuo Kauno pusės nepravažiuojamas.

Karantino laisvėjimo etapus tiesiogiai susiejus su 14 dienų sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliu, Jurbarko rajono savivaldybė jau gali pasidžiaugti turinti mažiau nei 200 atvejų sergamumą.  Naujausiais statistikos departamento duomenimis, 14 d. sergamumas šioje savivaldybėje siekia 193,3. Tiesa, kol kas kitas svarbus rodiklis – teigiamų COVID-19 tyrimų dalis per 7 dienas čia yra 9,7 proc. Bendras šalies siekiamas šis rodiklis – mažiau nei 5 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septynios moterys ir tiek pat vyrų. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių, trims – nuo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 686 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Antradienį tokių asmenų – 10, todėl bendras mirčių skaičius – 24. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2462 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 tūkst. 934 žmonės, 121 tūkst.

Prezidentas mano, kad išėjimas iš karantino turi būti atsargus ir pasvertas, atlaisvinant pirmiausia socialinio bendravimo, švietimo ribojimus ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ambicingu, bet pasiekiamu tikslu vadina šalies vadovo iškeltą siekį iki vasaros vidurio Lietuvoje įgyti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso, paskiepijant 70 proc. šalies gyventojų. Simono Krėpštos teigimu, vakcinų tiekimas turėtų įsibėgėti antrąjį ketvirtį, todėl būtina ruoštis masiniam skiepijimui, planuoti logistiką ir masinio vakcinavimo centrų įrengimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nerenkanti informacijos apie skiepų atsisakiusius medikus. Anot jos, to nedaro ir pagrindinės šalies ligoninės. „Tokios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija ir penkios pagrindinės organizuojančios gydymo įstaigos nerenka. Mums aktualiausia informacija yra apie paskiepytus asmenis“, – BNS teigė SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.