Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė apžvelgė saugumo situaciją Lietuvoje prasidėjus karui Ukrainoje. Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvauja ir Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. Ketvirtadienį, prasidėjus Rusijos antpuoliui prieš Ukrainą, premjerė sakė, kad  Lietuva jau kelias savaites ruošėsi blogiausiam scenarijui – Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems.

Profesorius Vytautas Landsbergis penktadienį išreiškė savo nuomonę ir teigė, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija turėtų būti pašalinta iš tarptautinių organizacijų. Be to, profesorius svarsto, kad V. Putinas viską puikiai apskaičiavo ir žinojo, kad Europos „pilnakelniai“ išsigąs, siekiant užtvirtinti taiką Ukrainoje.  V. Landsbergis paragino apie karinės eskalacijos vykdytojus kalbėti be užuolankų, taip pat išreiškė abejonių dėl Europos atstovų veiksmų.

 Klaipėdos uoste penktadienį pastebėta tarša, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien 7.55 val. Uosto direkcijos dispečeriai gavo informaciją apie pastebėtą taršą ties Klaipėdos uosto 24 krantine. Uosto direkcijos kovos su tarša specialistai nuvykę į įvykio vietą patikslino, kad tarša fiksuojama ties 23-25 krantinėmis“, – pranešė uostas. 24 krantinė yra šalia vystomos Memelio miesto teritorijos.  Į akvatoriją teršalai nepateko.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kuris patikino, kad situacija Ukrainoje blogėja kas valandą, didėja mirusių žmonių skaičius. Socialinėje paskyroje G. Nausėda rašė, kad demokratinis pasaulis nedelsiant privalo suteikti pagalbą Ukrainai  „Tik ką šį rytą pasikalbėjau su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis Ukrainoje blogėja kiekvieną valandą. Daugėja civilių žmonių aukų.

Praėjusią parą nustatyti 6193 nauji COVID-19 atvejai, 26 žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5265, antrą – 921, trečią – septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1777 COVID-19 sergantys pacientai – trimis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 99 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 891,5 tūkst.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaikys Vyriausybės siūlymus didinti šių metų krašto apsaugos biudžetą, sako šios politinės jėgos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. „Aš neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir mes tikrai nebūsime prieš finansavimo padidinimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.

Į Lietuvą atvyko pirmoji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės pajėgos, skelbia Lietuvos kariuomenė.  Apie 3 valandą ryto Lietuvos sieną ties Kalvarija kirto pirmoji JAV kariuomenės III-ojo kavalerijos pulko karių ir karinės technikos kolona, praneša Lietuvos kariuomenė. Šie kariai ir karinė technika (pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji visureigiai, sunkvežimiai ir kt.

Nuo kovo 2-osios pradinukams per pamokas nebereikės dėvėti medicininių kaukių. Tai numatoma ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme. Jame nurodoma, kad vaikai mokykloje kaukes ir toliau privalės dėvėti, tačiau jų nebereikės pradinukams, „kai patalpoje yra tik tos pačios klasės vaikai“.  Kiti epidemiologiniai reikalavimai – lieka.

 NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje. Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. „Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) penktadienį renkasi į posėdį aptarti rusiškų televizijos kanalų retransliavimo stabdymo Lietuvoje. Tai BNS pranešė komisijos vicepirmininkas Ričardas Slapšys. Ketinama svarstyti dėl laikino televizijos programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ laisvo priėmimo stabdymo.

Iškritus dideliam kritulių kiekiui, prie Kauno esantis Bajorų kaimas Ringauduose skęsta, vandens įkalintiems gyventojams prireikė valčių, rašo „Kauno diena“. Kaimo gyventojų teigimu, pastarąsias tris savaites labiausiai apsemtos Svidrių, Prezidento ir Miglių gatvės. „Gyvenu Svidrių gatvėje. Problemų dėl lietaus vandens šioje vietoje buvo visą laiką, kai atsikrausčiau – nuo 2015 metų.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams apsisprendus dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pradėtos invazijos į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ribojimų šaliai ateityje bus įvesta dar daugiau, o dabar sutartos sankcijos sukels jai sunkias ekonomines pasekmes. Šalies vadovas taip pat pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

Ukrainoje jau antrą dieną tęsiasi Rusijos pradėta plataus masto karinė ataka, per kurią bombarduojami ir apšaudomi didžiausi šalies miestai, įskaitant ir sostinę Kijevą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius karo įvykius. Penktadienis ► Nuo ankstaus ryto Kijeve buvo girdėti sprogimai. Pranešta apie atakas sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve, kur oro pavojaus sirenos per dieną aidi jau ne pirmą kartą. Penktadienio vakarą Kijeve girdėti artilerijos šūviai, į miestą paleistos raketos.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą į Ukrainą pradėjo veržtis Rusijos pajėgos. Visą dieną vykstančios kruvinos kautynės sukaustė viso pasaulio dėmesį. Miestuose į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Lietuviai įvairioms organizacijoms pradėjo aukoti pinigus. Ketvirtadienio vakarą labdaros organizacija „Blue-Yellow“ savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo skaičiais. Per dieną lietuviai daugiau nei milijoną eurų.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė neatmetantis galimybės įvesti tiesiogines sankcijas Vladimirui Putinui. „Taip, toks variantas yra“, – atsakydamas į vienos žurnalistės klausimą per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas. Žurnalistei paklausus, kodėl sankcijos neįvedamos dabar, J. Bidenas neatsakė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė saugumo situaciją regione. G. Landsbergio teigimu, Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą, Kijevui reikia ne tik politinės, ekonominės, bet ir karinės pagalbos. „Rusų lėktuvų ir tankų gražūs paramos žodžiai nesprogdina. Mes norime ir galime padėti“, – įraše feisbuke teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Į Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europą ryžtingiau priimti sprendimus po Rusijos invazijos prieš Kijevą, taip pat siūlo svarstyti galimybes suteikti Ukrainai kandidatės į bendriją statusą. „Negalime sau leisti prabangos būti diskusijų klubu. Vis dar tikiu ES vaidmens užkirsti kelią tokiems veiksmams Europos viduryje potencialu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje prasidėjusią Rusijos invaziją.

Ketvirtadienį ryte Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova teigia, kad vietiniai Ukrainos gyventojai su karo nuojauta gyveno jau aštuonerius metus – gaila, kad nei pasaulis, nei Europa nepadarė išvadų. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad Vladimiras Putinas to nenorėdamas savo veiksmais sukūrė stiprią ir ginti tėvynę nusiteikusią Ukrainos tautą.

Ar gresia realus pavojus Lietuvai? Analitikai pabrėžia, kad mūsų ir Ukrainos padėties lyginti nė negalima – esame NATO nariai, už mūsų nugarų – aljanso pajėgos. Tačiau garantuoti, kad Putinui nešaus į galvą dar viena beprotybė – taikytis ir į Baltijos šalis – karybos specialistai ir politologai nesiryžta. Blogiausiu scenarijumi, į karą tiesiogiai įtraukus NATO pajėgas ar Putinui nusprendus skverbtis ir dar gilyn, tai esą gali išvirsti ir į trečiąjį pasaulinį karą.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį pareiškė iš Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo Simono Keblo laukiantis Rusijoje dirbančio režisieriaus Rimo Tumino atleidimo. R. Tuminas teatre eina teatro meno vadovo pareigas.

Galimai grėsmei ruošiasi ir lietuviai. Kai kurie jau suskubo pildytis maisto atsargas: perka kruopas, makaronus, konservus. Kiti gi rikiuojasi prie bankomatų tam, kad išsigrynintų savo santaupas, galvoja, ką daryti su indėliais. Lietuvos kariuomenės vadas gyventojus ramina ir ragina žmones nepulti į paniką. O ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, ką su savimi ekstremalios padėties metu turėtų pasiimti žmonės ir kaip elgtis.

Tautiečiai telkiasi pagalbai ukrainiečiams. Lietuva laukia tūkstančių karo pabėgėlių, pirmieji į mūsų šalį gali atvykti jau šiandien. Laisvas vietas savo patalpose skaičiuoja ne tik savivaldybės, bet ir gyventojai, kurie ukrainiečius siūlo įsileisti į savo namus ir net užleisti lovas, buriasi į palaikymo akcijas ir aukoja 100-us tūkstančių eurų.

Rusijai užpuolus Ukrainą Prezidentas Gitanas Nausėda visoje Lietuvos teritorijoje skelbia nepaprastąją padėtį. Skubiai surengęs valstybės gynimo tarybą šalies vadovas ragina sustiprinti budrumą, svarbių objektų ir pasienio apsaugą. Pareigūnai ruošiasi galimam nelegalių migrantų antplūdžiui, kibernetinėms atakoms, provokacijoms ir dezinformacijai.

Rusijai įplieskus karą Ukrainoje – smūgis pasaulio ekonomikai. Naftos kainai perkopus 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už barelį ribą, ekonomistai ragina ruoštis kainų šuoliui – sako, kad brangs viskas. Esą ant degalinių švieslenčių matysis ūgtelėję skaičiai už degalus, o kalbinti ekspertai sako, kad neišvengiamai kiek daugiau teks pakloti už paslaugas ir maisto prekes.

JAV prezidentui paskelbus, kad sankcijos kirs ir asmeniniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino turtui, kilo nemažai klausimų: kokio dydžio yra Putino turtas? Kur jis jį laiko? Kaip uždirba? Šiuos klausimus užduoda žurnalas „Forbes“ ir bando į juos atsakyti. Putino paslaptys yra temos, kurias „Forbes“ nagrinėja jau daugiau nei 20 metų.

Visas pasaulis su nerimu stebi įvykius Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Lietuvoje dešimtys tūkstančių gyventojų, susirinkusių į vienybės ir solidarumo akciją sostinėje išreiškia palaikymą Ukrainai. Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad šiuo metu kaip niekad pasaulis turi apsispręsti, kurioje pusėje yra – demokratijos ar režimo. „Vienas iš dviejų – arba pasaulis priėjo liepto galą arba Rusija. Tikėkime, kad Rusija priėjo liepto galą.

Seimo nariai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją ir kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose. Lietuvos politikai ragina kuo skubiau paspartinti Ukrainos narystės ES ir NATO galimybę ir taikyti beprecedentes sankcijas Kremliui ir Minskui. Parlamentarai siūlo šalinti Rusiją iš visų svarbiausių tarptautinių organizacijų, smogti Rusijos finansams ir sankcijas taikyti Vladimirui Putinui bei Aliaksandrui Lukašenkai.

Užsienio reikalų ministerija praneša stabdanti vizų išdavimą visiems Rusijos piliečiams. Solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tokį pranešimą ketvirtadienio vakarą išplatino Užsienio reikalų ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, energetinis saugumas regione yra kaip niekada svarbus.  „Rusijai pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, mūsų regiono valstybėms reikia ruoštis visiems galimiems scenarijams.

Šiandien pasaulis su nerimu stebi krauju paženklintus įvykius Ukrainoje. Milijonai šalies gyventojų aidint bombų sprogimams ir kulkų ūžesiui viliasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas baigsis. Išreikšdami palaikymą Ukrainai, skirtingi Lietuvos miestai ir užsienyje gyvenantys lietuviai jungiasi į vienybės ir solidarumo akciją „Laisvė šviečia“. Vilniaus gatvės ketvirtadienio vakarą nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis.

Tiesioginė karinė Rusijos invazija Ukrainoje, gali paskatinti tūkstančius civilių gyventojų ieškoti saugaus prieglobsčio draugiškose kaimyninėse valstybėse: Lietuvoje ir Lenkijoje. Manoma, kad kariniams veiksmams nesiliaujant ir toliau plečiantis, į mūsų šalį gali pasitraukti net dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių. Ruošdamasis tokiam galimam scenarijui, nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ atnaujina savo veiklą ir pradeda pasiruošimą teikti pagalbą karo pabėgėliams.

Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija. „Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, stabdomas Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ trečią savaitę vykstantis darbuotojų streikas – jie privalo grįžti į darbą, BNS patvirtino bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuvos naujienų portalai išjungia komentarus po publikacijomis apie aktualijas, taip jie siekia užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui. Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pranešė, kad nuo ketvirtadienio portalai „delfi“, „15min“, „lrytas“, „tv3“, „madeinvilnius“, „ve“, „Kaunas.kasvyksta“ išjungia visus komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais apie aktualijas tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams.

Visas pasaulis šiandien su nerimu stebi kruvinus įvykius Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis per televiziją ir paragino Ukrainos karius sudėti ginklus ir paskelbė pradedantis karą Ukrainoje. Kijeve gyvenančios lietuvės naujienų portalui tv3.lt teigia sunkiai suvokiančios, kas vyksta. „Ryte paskambino draugas, pasakė, kad prasidėjo neramumai šalyje. Iki pat šio ryto aš netikėjau, kad gali kažkas atsitikti tokiame lygyje, kad karas gali būti realus.

Ukrainai šiuo metu reikalinga bet kokia NATO parama, sako su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Rusijos pradėtą karą aptaręs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kokią paramą valstybė pasirinks, tokia parama tikrai pravers Ukrainai. Daug kas šaipėsi, kai Vokietija suteikė paramą 5000 šalmų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kreipėsi į Rusijos žmones, ragindamas netylėti ir išreikšti poziciją prieš pradėtą karą su Ukraina. „Jūsų vadovai vienašališkai nusprendė užpulti kaimyninę šalį. Šalį, su Rusija susieta glaudžiais istoriniais ir kultūriniais ryšiais. Tautą, kurią Jūs vadinate broliais ir seserimis. Šis karas niekam nereikalingas. Nei rusams, nei ukrainiečiams, nei visam likusiam pasauliui“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame viešame kreipimesi.

Vasario 24 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas, su kuriuo susitikęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą plataus masto karinį įsiveržimą į Ukrainą. Šiuo beprecedenčiu kariniu demokratinės Ukrainos užpuolimu visiškai sufabrikuotais pagrindais Rusija grubiai pažeidė šalies teritorinį vientisumą, suverenitetą bei tarptautinės teisės normas.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis žmonių jau bėga iš savo šalies. Lietuva rengiasi priimti dalį pabėgėlių, todėl lengvina kai kurias procedūras, ieško patalpų, telkia institucijas.  „Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau karas Ukrainoje prasidėjo ir Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugimui, todėl šiandien turime būti kartu su mūsų broliais ukrainiečiais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paragino visus Lietuvos sportininkus ir komandas nutraukti visus ryšius su Rusija.  „Sportas paprastai atsiejamas nuo politikos, tačiau agresoriaus atžvilgiu turi būti taikomos visos įmanomos priemonės. Todėl raginu visus Lietuvos sportininkus nutraukti ryšius su Rusija, nevykti į varžybas šioje šalyje ir nepriimti šios šalies sportininkų Lietuvoje.  Mūsų pozicija aiški ir tvirta“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kviečiame tiesiogiai stebėti Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferenciją. Joje bus pristatytas Lietuvos institucijų pasirengimas priimti  karo pabėgėlius – Ukrainos piliečius. Spaudos konferencijoje informaciją pateiks vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė ir Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį įspėjo apie galimą Kremliui lojalių propagandistų veiklą Lietuvoje. „Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža“, – rašoma pranešime.

Dalis ukrainiečių jau palieka Rusijos agresijos sulaukusią Ukrainą ir traukia į Lenkiją. „Reuters“ skelbia, kad nemažai žmonių ketvirtadienį atvyko į įprastai ramų Medykos perėjimo punktą, kai kurie su lagaminais ir vaikais. Su Ukraina besiribojančių Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Rumunija ir Slovakija, sakė, kad kol kas nėra didelių migrantų srautų, bet vietos žiniasklaida ir liudininkai teigia pastebintys pėsčiomis einančių žmonių pagausėjimą.

Pasieniečiai stiprina Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugą, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ketvirtadienį VSAT imasi papildomų priemonių Lietuvos sienos apsaugai stiprinti. Aukščiausias valstybės sienos apsaugos prevencinių saugumo priemonių lygis įvedamas Lietuvos atsakomybei priskirtame ES išorės sienos ruože – pasienyje su Baltarusija ir Rusija“, – nurodoma pasieniečių pranešime.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvos ambasadą Kijeve planuojama laikinai perkelti į šalies vakaruose esantį Lvivo miestą. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas. Anksčiau vasarį dėl saugumo dalis ambasadorius darbuotojų jau buvo perkelta į Lvivą, tačiau būtinosios funkcijos vis dar buvo vykdomos Kijeve. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.