Aktualijos

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas (LB) teigia, jog Lietuvoje iš bankomatų išimama kiek daugiau grynųjų pinigų. „Sustiprėjus geopolitinei įtampai regione, grynųjų pinigų paklausa Lietuvoje šiek tiek išaugo. Tačiau norime pabrėžti, kad grynųjų pinigų apyvarta Lietuvoje vyksta sklandžiai. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasiruošę grynųjų pinigų paklausos padidėjimui“, – rašoma LB komentare BNS.

Rusija ankstų ketvirtadienio rytą įsiveržė į Ukrainą. Kiek toli eis Vladimiras Putinas? Kiek ilgai truks karas? Kaip tai atsakys į tai Vakarai? Visa tai aptarsime specialioje tv3.lt laidoje apie karą Ukrainoje su politikais, apžvalgininkais, šiuo metu Ukrainoje esančiais lietuviais.  Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas.

Ketvirtadienį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vilniaus miestas yra pasirengęs priimti bent kelis tūkstančius ukrainiečių, sako meras Remigijus Šimašius. Apie tai ketvirtadienį R. Šimašius kalbėjo savo „Facebook“ paskyroje surengtoje transliacijoje. Jis vilniečiams pateikė kelis svarbiausius punktus, ką šioje situacijoje reikia žinoti. Mero vertinimu, „Kremliaus psichopatai“ siekia įbauginti Ukrainos žmones ir pasaulio gyventojus.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos kariuomenė atitraukia šioje šalyje dislokuotus instruktorius. „Dėl susidariusios situacijos Lietuvos kariuomenės instruktoriai sustabdė karinę mokymo misiją Ukrainoje. Šiuo metu jie grįžta į Lietuvą“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovė Rūta Montvilė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) svarsto klausimą dėl rusiškų televizijos kanalų transliacijų stabdymo Lietuvoje, sako komisijos vadovas. „Administracijos monitoringo grupė ir teisininkai surinks visus duomenis, o jų yra labai daug, ir tuo labiau sankcijos yra paskelbtos kai kuriems rusiškiems kanalams, tik ką procesą ir pradėjome.

Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo Rusijai įvesti triuškinančias sankcijas remiantis lošimų teorija, nes karas ir yra lošimas. Pagrindinė ekonomisto mintis, kad sankcijos turi būti įvedamos ne tik Rusijai, bet ir visiems vadinamiesiems zuikiautojams, tai yra valstybėms, kurios nepalaiko globalios viešosios gėrybės, tai yra taikos, kūrimo.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė Rusijos pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą. Jos teigimu, sankcijos Rusijos veiksmų nesustabdys. „Grasinimai izoliuoti ar atgrasyti sankcijomis agresoriaus nesustabdė ir toliau nestabdys. Sankcijos tik pavėluotai baudžia. KARO NUSIKALTĖLIS gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Todėl baikite virpinti orą tuščiais plepalais, o imkitės realių veiksmų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė D. Grybauskaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva jau kelias savaites ruošėsi blogiausiam scenarijui – Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems. Ji taip pat tvirtino, kad dabartinėje perspektyvoje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje skamba nauju aktualumu.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, ukrainiečiai užplūdo degalines. Twitter matomi vaizdai rodo, kad prie degalinių nusitiesė milžiniškos eilės, o Ukrainos sostinės gyventojai bėga iš Kijevo. Ekonomistas Adomas Ąžuolas Audickas LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo, kad ketvirtadienį ryte turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau dėl prasidėjusios Rusijos invazijos, skrydis buvo atšauktas. „Nuo 4 val.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas. G. Nausėda ketvirtadienį viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos tautą, reikalaudamas sustabdyti ketvirtadienį pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Po Rusijos atakos prieš Ukrainą Europos Sąjunga taikys griežtas sankcijas Rusijai, pranešė ES lyderiai. „Šiandien anksti ryte Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą – laisvą ir suverenią valstybę. Dar kartą Europos viduryje nekalti vyrai, moterys ir vaikai miršta ir bijo dėl savo gyvybės. Mes smerkiame šią barbarišką ataką ir ciniškus argumentus, kuriais bandoma pateisinti šiuos veiksmus. Tai prezidentas Putinas, kuris grąžina karą į Europą.

Praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą iš Baltarusijos, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Iš viso per pastarąją savaitę fiksuoti 23 tokie bandymai, antradienį ir penktadienį taip pat nebuvo nė vieno bandymo patekti į Lietuvą. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių trečiadienį taip pat nebuvo. Šiemet pasieniečiai iš viso apgręžė 247 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija renka informaciją apie laisvas patalpas, kuriose būtų galima apgyvendinti žmones. „Visoms ugdymo įstaigoms buvo išsiųsti klausimai apie galima laisvas patalpas. Visos įmanomos patalpos, kurios tinka gyventi, būtų panaudojamos: bendrabučiai, tušti pastatai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais. Užsienio reikalų ministerija tokį raginimą paskelbė „dėl prasidėjusios didelio masto Rusijos karinės agresijos Ukrainoje“. „Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad prasidėjęs karas turi tendencijas peraugti į pasaulinį karą. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip ilgai Ukraina sugebės atsilaikyti, tad jai šiuo metu yra reikalinga Vakarų parama. Apie tai specialistas ketvirtadienį ryte kalbėjo LRT radijuje.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skisgirytė sako, kad dalis Lietuvos ambasados Kijeve išvyko į šalies vakarus – į Lvovą. „Vakar dalis ambasados dar funkcionavo. Kai tik yra grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugesnę vietą <…> kol kas vakarų Ukrainoje. Jeigu situacija blogės toliau, tai bus galimas grįžimas ir į Lietuvą.

Ketvirtadienį prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir uždarius šalies oro erdvę, norintiems išvykti Lietuvos piliečiams lieka sausumos keliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Oro erdvė yra uždaryta, todėl žmonėms, kurie galvojo pasitraukti, bet nesuspėjo to padaryti, lieka sausumos kelias“, – LRT sakė ji. Premjerė priminė, kad Lietuvos piliečiai paskutines kelias savaites buvo aktyviai raginami susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą bei iš jos išvykti.

Kariniai veiksmai Ukrainoje – išbandymas visam demokratiniam pasauliui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ketvirtadienio rytą Rusijai pradėjus karinę operaciją prieš Ukrainą. „Rusijos agresija ir invazija prasidėjo. Kartu didžiausias išbandymas ir mums, Vakaruose ir visame laisvajame, demokratiniame pasaulyje“, – feisbuke rašo G. Landsbergis.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje  gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, anot premjerės, neabejotinai galima vadinti karu.

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuva ketvirtadienį pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo. „Devintą ryto renkasi Valstybės gynimo taryba ir net neabejoju, kad bus priimtas sprendimas, matyt, pasikonsultuojant per tą laiką ir su partneriais, kreiptis į NATO dėl ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, – LRT ketvirtadienio rytą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ paskelbė visus skrydžius į Ukrainą ir iš jos nutraukianti mažiausiai iki kovo 13 dienos. Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ taip pat pranešė laikinai stabdanti oro susisiekimą su Ukraina, tačiau nenurodė kokiam laikui. Kaip jau buvo skelbta, Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams reisams, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paryčiais pranešus apie karinės operacijos prieš kaimyninę šalį pradžią.

Ketvirtadienį prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje planuojama skelbti nepaprastąją padėtį, apie tai Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė per LRT radiją. Šįryt 9 val.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ryte sureagavo į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak šalies vadovo, nuo to, kaip bus reaguojama į Rusijos veiksmus priklausys visos Europos ateitis. G. Nausėda pabrėžė, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, bet mūsų šalis vis tiek privalo veikti atsakingai ir solidariai. Pasak Lietuvos valstybės vadovo, Ukraina neliks viena ar vieniša.

Rusija ketvirtadienio ankstų rytą paskelbė karą Ukrainai ir pradėjo plataus masto puolimą palei Donecko ir Luhansko separatistines teritorijas, taip pat iš Baltarusijos pusės, iš Krymo bei visoje šalyje atakavo taikinius iš oro.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Pražūtingas gaisras Rokiškyje. Liepsnose žuvo du draugai, kol trečias buvo išėjęs pirkti degtinės. Gyvas likęs namo šeimininkas sako, kad draugai greičiausiai užtroško dūmais, nes būdami girti nesugebėjo išsigelbėti. Ugniagesių teigimu, gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos instaliacijos. Tai jau antras šiemet tragiškas gaisras, kuriame iškart žuvo 2 žmonės. Ugnis pasiglemžė viską, teigia nuo gaisro nukentėjęs rokiškėnas.

Prekybos tinklai jau atidaro dirbtinio intelekto valdomas parduotuves, kuriose nėra pardavėjų. Pirkėjas įeidamas pasižymi mokėjimo kortelę arba mobiliąją programėlę, ir gali laisvai krautis prekes, o išeinant pinigai bus nuskaičiuoti. Tą padaro dirbtinio intelekto valdomos išmaniosios kameros. Lietuvoje duris atvėrė pirmoji tokia parduotuvė Europoje. Nauja autonominė „Iki” parduotuvė sostinės Didžiojoje gatvėje dirbs nuolatos – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos Prezidentai kartu kreipiasi į pasaulį: smerkia Rusijos agresiją. Gitanas Nausėda žada nepalikti Ukrainos. Zelesnkis dėkoja už pagalbą, bet kalba, kad dabartinių vakarų pastangų neužtenka: esą Ukraina kol kas ginasi viena. Iš vizito Kijeve grįžo ir sostinės meras. O užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į Ukrainą išvyksta rytoj.

Visgi – kokį realų poveikį Vakarų sankcijos turės Kremliui ir ar pagaliau jos tokios stiprios, kad priverstų Putiną stabdyti tankus? Lietuvos užsienio reikalų ministras Landsbergis neslepia – norėjo, kad sankcijos būtų platesnės. Ekonomistai poveikį vertina dvejopai. Vien per pora dienų Rusijos akcijų rinkos smuko 20 procentų, o po antradienio Vakarų pareiškimų vargu ar koks nors verslas ryšis investuoti Putino valdose.

Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama. Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando paneigti Ukrainos teisę egzistuoti arba kaltina Vakarus agresyvia elgsena prieš Rusiją, visai gali būti, kad jis pats tiki savo transliuojama žinute. Kaip teigia Lietuvos kariuomenės psichologas, kapitonas Andrius Jurgaitis, nuolat kartojamas melas gali įtikinti net ir patį melo skleidėją.

Skandalas Trakų ligoninėje – po operacijų slaugytojos skundžiasi turinčios kruvinus, gleivėtus įrankius plauti ne specialiose mašinose, o rankomis. Darbuotojos baiminasi infekcijų, ir kaip sako visuomenės sveikatos specialistai – jų baimės pagrįstos. Rizika užsikrėsti ir ŽIV, ir hepatitu B – didžiulė. Specialistai darbuotojų skunduose įžvelgia ir rimtesnių bėdų – darbuotojos ligoninėje iš marlės gamina savadarbius tvarsčius, kurie gali būti nesaugūs pacientams.

Valdžia po truputį atleidžia pandemijos gniaužtus ir vardija, kokių suvaržymų artimiausiu metu atsisakys. Jau nuo kitos savaitės pradinukai galės lengviau atsikvėpti – tikimasi, kad pamokų metu nebereikės privalomų veido kaukių, neliks ir srautų valdymo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija, kad netrukus atlaisvinimų sulauks ir daugiau sričių – eilėje laukia renginių organizatoriai ir gydymo įstaigos.

Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai gali tekti griežtinti sankcijas, jei Rusija nesiliaus kėlusi grėsmės Ukrainai. „Reikia labai aiškiai nusimatyti algoritmą, ką darysime toliau, jei scenarijai pakryptų tokia linkme, kokia jie krypsta. (...) Jeigu eskalaciją nesiliaus, reikės kalbėti apie kur kas griežtesnį sankcijų paketą“, – žiniasklaidai perduotame komentare trečiadienį sakė šalies vadovas.

Europą skaldantis Vladimiras Putinas rėžė agresyvią ir istorinio melo pilną valandos trukmės kalbą, kurioje Ukrainą pavadino valstybingumo tradicijų neturinčia Lenino šalimi. Šitie istoriniai žaidimai yra pavojingi ir kelia realią grėsmę tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė VDU filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis. Apie tai jį plačiau kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Aukštomis šildymo kainomis pasipiktinę ne tik dalis sostinės gyventojų, bet ir miesto politikai. Trečiadienį Vilniaus taryba priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. Lenkijos degalinės dalina vežėjams ir lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje organizuojamos kasmetinės pratybos „Kardo kirtis 2022“, trečiadienį pranešė kariuomenė. Šios pratybos skirtos treniruoti JAV pajėgų gebėjimą šaltuoju metų laiku taktiškai perdislokuoti karinius vienetus į rytinį NATO regioną bei treniruoti sąveiką su sąjungininkais.  „Kardo kirtis“ – didelio masto pratybų „Europos gynėjas 2022“ dalis.

Lietuviškos degalinės grasina valdžiai, kad jeigu ši nieko nesiims, jos pakels degalų kainas. Mat kai kurių pardavimai krito perpus – ypač esančių pasienyje ir negalinčių konkuruoti su Lenkija. Tačiau aukštos degalų kainos Lietuvoje vasarį palyginti su sausiu augo ir toliau. Kainų stebėtojų duomenimis, pigiausiu kuru Lietuvoje prekiaujančioje degalinėje, benzino kaina pakilo beveik 10 centų. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve. Liublino trikampiu pavadintame susitikime trijų šalių prezidentai aptaria sudėtingą saugumo situaciją, kurioje atsidūrė Ukraina. G. Nausėda patikino ukrainiečius, kad lietuviai šią šalį visada rems tiek, kiek galės.  G. Nausėda Lietuvoje buvo nemažai kritikuotas dėl silpnokos paramos Ukrainai bei delsimo važiuoti į Kijevą.

Lietuva į Ukrainą siųs civilinės saugos tarptautinės pagalbos siuntą – valčių, dozimetrų, dujokaukių, pirštinių, pošalmių. Viešai neskelbiamu sprendimu nutarta suteikti pagalbą ir ginkluote. Bendra civilinės saugos paketo ir paramos ginkluote vertė sieks 1,8 mln. eurų.

JAV ir Europos šalių žvalgybos sutartinai pabrėžia, kad Vladimiras Putinas jau nusprendė ryžtis tikrai beprotystei – smogti Ukrainai iš visų jėgų, o tai reiškia didžiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų ir aukas, kurios gali siekti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Veržtis į tokią teritoriją su tokiomis pajėgomis, kur priešas gali būti bet kur, nes tai yra jų namai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

Pavasarį Lietuvoje planuojamuose karinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ dalyvaus per 1 tūkst. užsienio karių. Trečiadienį Vyriausybė davė leidimą atvykti iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas.

Norėtųsi, kad Lietuvos kariuomenė technologiškai pralenktų Rusijos kariuomenę, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, negalima visada „baksnoti pirštu“ į sąjungininkus ir prašyti pagalbos, būtina patiems stiprinti savo karinius pajėgumus.

Panašu, kad po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio. Vakarų šalys antradienį paskelbė Rusijai griežtas finansines sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą ir Rytų Ukrainoje suformuotų teritorinių darinių pripažinimą. Kremlius žada atsaką, „adekvatų, bet nebūtinai simetrišką“. Tuo metu Ukraina jau skelbia nepaprastąją padėtį ir šaukia daugiau nei 36 tūkst. rezervininkų.