Aktualijos

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis. Jis kartu su delegacija Vilniuje jau porą dienų. Pasak politiko, šis vizitas yra palaikymo parodymas, nes Lietuva išgyvena unikalius laikus.  „Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką.

Pasienyje su Baltarusija nutiesta beveik pusė viso numatyto ilgio pjaunamosios vielos – koncertinos, pastatyta 90 km tvoros. Nepaisant šiuo metu esančio nedidelio atsilikimo nuo grafiko tam tikruose ruožuose, darbus planuojama baigti laiku, BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Komiteto nariai trečiadienį pasienyje surengė išvažiuojamąjį posėdį.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis džiaugiasi bendromis Vakarų sankcijomis Rusijai, vykdančiai agresiją prieš Ukrainą. Pasak jo, vis dar deramasi dėl sankcijų, kurios paliestų artimiausią V. Putinui žmonių ratą, išskyrus jį patį ir užsienio reikalų ministrą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant perbraižyti valstybių sienas, Vakarai turi įtikinti Maskvą, kad praradimai bus didesni, nei laimėjimai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Saugumo situacija regione pakito dramatiškai. Putinas bando perbraižyti valstybių sienas. Privalome užtikrinti, kad Rusija suprastų, jog jos galimi praradimai bus daug didesni nei laimėjimai“, – teigė ministras G. Landsbergis. Jis trečiadienį susitiko su Jungtinių Valstijų kongresmenais.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę. Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu.

Vyriausybė trečiadienį sugriežtino strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikė daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.

Nuo kovo 1 d. būsimieji vairuotojai, užsiregistravę į praktikos egzaminą ir negalintys į jį atvykti, privalės pranešti apie tai bent prieš parą iki egzaminui prasidedant. Ši taisyklė laikinai netaikyta prasidėjus pandemijai, tačiau siekiant mažinti egzamino laukimo laiką ir sudaryti galimybę kitiems užsiregistruoti į atsilaisvinusią vietą, ji vėl sugrąžinta.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su daiktavardžiu „neapykanta“ prielinksnis „prieš“ nevartotinas veiksmo objektui reikšti.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo Rusiją išbraukti iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA). Anot jos, pažeisdama Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisės viršenybės principą, Rusija šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos statutą. „Raginu Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Ministrų Tarybą imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

Lietuvos pasieniečiai trečiadienį pranešė per pastarąją parą nefiksavę neteisėtų bandymų kirsti sieną su Baltarusija, dėl humanitarinių priežasčių įsileistų užsieniečių taip pat nebuvo. Latvijos pasieniečiai praėjusią parą neįsileido 16 migrantų.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako, kad valdančioji koalicija remia siūlymą šiemet didinti gynybos finansavimą. „Aš negirdėjau nieko iš koalicijos, kad kažkas abejotų šitu sprendimu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas. Vakarams baiminantis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Vyriausybė svarsto didinti gynybos finansavimą maždaug 0,4 proc. punkto nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu asignavimai gynybai Lietuvoje siekia 1,2 mlrd. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, prieš susitikimą su EP Europos liaudies partijos frakcijos pirmininku Manfredu Weberiu, teigė, kad Vakarų sankcijos Rusijai yra tik pradžia. Vyriausybės vadovė taip pat pasidžiaugė papildomomis JAV pajėgomis Baltijos šalyse, nes tai atliepia pasikeitusį Baltarusijos statusą. Tuo metu M. Weberis išreiškė viltį, kad Europa liks stipri ir vieninga bei pasidžiaugė pagaliau sustabdytu dujotiekio „Nord Stream 2“ projektu.

Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui paskelbus apie sprendimą permesti Europoje dislokuotus JAV karius į Baltijos šalis, Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai. Papildomus karius Vašingtonas į regioną siunčia, Rusijai nusprendus pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. „Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Antradienio vakarą Vilniaus senamiesčio širdyje – Ukrainos vėliavos spalvos. Jomis pasipuošė Vilniaus universiteto Centriniai rūmai. Vilniaus universitetas antradienio vakarą išreiškė solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Centrinių rūmų fasadas nušvito mėlyna ir geltona – Ukrainos vėliavos – spalvomis. Nuotraukomis pasidalijo pats Vilniaus universitetas. „Vilniaus universitetas išreiškia paramą Ukrainai ir jos žmonėms, simboliškai fasadus nušviesdamas jos vėliavos spalvomis.

Sekundės klausimas. Taip praėjusią savaitę Marijampolės rajone įvykusią tragediją apibūdina vietiniai. Pučiant stipriam vėjui ant važiuojančio automobilio užvirtęs medis pareikalavo 40-ies vyro ir 35-erių žmonos gyvybių. Be tėvų liko penki nepilnamečiai vaikai. Aiškėja, kad šeima į Marijampolės seniūniją atsikraustė po skaudaus likimo smūgio. Tąkart rajono gyventojai padėjo šeimai išlipti iš duobės.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai.

Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad Lietuva galėtų priimti ir pasirūpinti dešimtimis tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, bet savivaldybės mano kitaip – jos rastų vietos vos 6 tūkstančiams, vietų dar keliems tūkstančiams pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pabėgėliai būtų apgyvendinami ir buvusiuose globos namuose, ir mokyklų sporto salėse.

Dalis pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų paskelbė streiką – atsisakė dirbti ir atsijungė nuo įmonės sistemos parai. Taip jie protestuoja prieš didėjančius nuo kovo komisinius mokesčius vairuotojams, kuriuos turės atiduoti įmonei už naudojimąsi platformos paslaugomis. Daugelis vairuotojų sako, kad jei „Bolt“ nepersigalvos ir mokesčius pakels, jie pereis į kitas platformas. Vilnietė Jolanta „Bolt“ platformos vairuotoja dirba jau pusmetį.

Ką apie Putino veiksmus Ukrainoje galvoja žmonės Lietuvos gatvėse? Dalis praeivių pripažįsta jaučiantys nerimą, kad karas neatsiristų ir iki mūsų šalies. Tačiau yra ir tokių, kurie agresorių remia. Vilnius: „Baisu, ką daryti. Putinas visada buvo agresyvus žmogus, o dabar – ypač.“ „Baltarusija irgi prifarširuota Rusijos kareivių. Ir tai yra 30-40 km nuo mūsų. Tai ką galvot?“ „Mano nuomonė – kad viskas labai gerai padaryta dabar. – Kas gerai? – Kad Luhanskas ir Doneckas pripažintas.

Ekspertai teigia, kad Rusijos žingsnis pripažinti separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nebuvo netikėtas. Jų tvirtinimu, Kremlius dabar žvelgia į kitas teritorijas, kurias kontroliuoja Ukraina, o V. Putino agresiją sustabdyti gali tik stiprus Vakarų atsakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau savo karių, kad taip padėtų atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių agresyvių veiksmų, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė apsilankiusi Rukloje. Mat Rusijai pripažinus Donecko ir Luhansko respublikas, pasaulis akyliau stebi ir Baltijos šalis.  Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht Rukloje lanko tarptautiniam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančius Vokietijos karius.

Šiandien – ypatinga diena. Ypač palanki sugalvoti norus, mat visata juos esą būtinai išpildys. Bent taip tikina numerologai, mat datoje –  net šeši dvejetukai. Tiesa, nereikėtų nustebti, jei sugriuvo šiandieniniai planai, pasak numerologų, vėl kalti tie dvejetai. Tačiau panorę susituokti dvejetukų dieną į santuokų rūmus traukte traukė jaunavedžiai. Jie sako, kad tikisi, jog dvejetai atneš ne tik laimę, bet ir sveikatą bei turtus.

Europoje beprasidedantis karas kaitina vaizduotes ir degina politikų šydus. Lietuvos užsienio politika slysta iš prezidento rankų ir tampa Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos veiksmo arena. Ukrainos klausimai prezidentui, regis, rūpi kur kas mažiau nei turėtų.

Pamaryje patvinusi Minija pradėjo nuo civilizacijos atskirti kaimus. Nesitikėję, kad vanduo pakils taip greitai jų gyventojai nespėjo pasirūpinti maistu, tad į pagalbą tenka kviestis traktorius. Jų vairuotojai gabena būtiniausius produktus. Minija užliejo ir Priekulės miestelį, kuris potvynio nematė jau dešimtmetį. Iš krantų išsiliejusi Minija jau pasiekė ir Priekulę, potvynio jau daugiau nei dešimtmetį nemačiusį miestelį.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia naujieną – nuo trečiadienio nelieka izoliacijos tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Tokiems asmenims bus tik rekomenduojama stebėti savo sveikatą, reguliariai atlikti savikontrolės testus, dirbti nuotoliniu būdu. O kai kurie žmonės, sako, reikia dar daugiau laisvių – naikinti ne tik izoliaciją, bet ir kaukių dėvėjimą. Ekspertų teigimu, omikron bangos piką Lietuva jau perlipo ir šiuo metu perėjo į žemėjimo fazę.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Taip, tas susitikimas įvyks vadinamuoju Liublino trejeto formatu“, – BNS sakė šalies vadovo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas. Jo teigimu, vizitu siekiama dar kartą išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Vizitas vyks po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai ir organizatoriai skaičiuoja paskutines valandas iki vasario 24-osios, kai Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidės ir keturias dienas truksianti 22-oji Vilniaus knygų mugė. Neįprastos sąlygos diktuoja daugybę pasikeitimų, kuriuos pravartu žinoti. „Mugė yra didžiulis mechanizmas, – teigia Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, mugės įkvėpėja ir organizatorė Lolita Varanavičienė.

Paskelbęs praktiškai neįgyvendinamus reikalavimus Vakarams Vladimiras Putinas liepė NATO valstybėms sunešioti geležines kurpaites. Atmetę V. Putinos reikalavimus Vakarai šį kartą ketina taikyti nepakeliamas sankcijas ne tik Rusijos valstybei, bet ir jos oligarchams. Britai jau įvedė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „iždininkams“ – milijardieriams broliams Rotenbergams ir Timčenkai. Skelbiama, kad milijardierių turtas yra įšaldomas, o jiems patiems yra draudžiamas atvykimas į šalį.

Antradienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Vilniuje iškviestas Rusijos ambasados atstovas, jam įteikta nota dėl sprendimo pripažinti Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę. „Susitikimo metu Rusijos atstovui įteikta protesto nota, kuria pareikštas griežtas protestas dėl Rusijos sprendimo pripažinti vadinamąsias „Luhansko liaudies respubliką“ ir „Donecko liaudies respubliką“, – pranešė URM.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Penktadienį, vasario 25 d., kultūros ministras Simonas Kairys su darbiniu vizitu lankysis Kijeve. Lietuvos kultūros ministras kartu su Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministru Oleksandru Tkačenko bei Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glińskiu pasirašys ketinimų deklaraciją dėl trišalio bendradarbiavimo „Liublino trikampio“ formatu.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažinęs Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę, teigia Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabar labai svarbi Vakarų reakcija į pirmadienį nuskambėjusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą ir sprendimą pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas nepriklausomomis. Vis dėlto, anot premjerės, Rusija kur kas skaudžiau reaguos ne į Vakarų sankcijas, o Ukrainos sėkmę. V. Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo.

Siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų, Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau karių, sako šios šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę (į regioną – BNS) atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – spaudos konferencijoje Rukloje antradienį teigė politikė.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) planuojant galimą apie 30 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą, šalies savivaldybės ir Švietimo ministerija kol kas deklaravo galinčios priimti apie 8 tūkst. žmonių. „Kiekviena savivaldybė pateikė savo atsakymus, kai kurių laukiam iki šiol. Matosi, kad tam tikrą skaičių žmonių, apie 6 tūkst., savivaldybės bent jau deklaruoja, kad galėtų priimti. Dar apie pora tūkstančių pateikė viena mūsų ministerijų, Švietimo ir mokslo ministerija iš savo srities.

Ukrainai remti pasitelkiamos Lietuvos vadovaujamos ES Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, informavo krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius. „Reaguojant į Ukrainos prašymą, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Estija, Rumunija ir Kroatija aktyvuoja Kibernetines greitojo reagavimo pajėgos, kurios padės šalies institucijoms su kibernetinio saugumo iššūkiais“, – antradienį „Twitter“ įraše teigė jis. Ukraina pastaruoju metu susiduria su išaugusiu kibernetinių atakų skaičiumi.

Įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos neslopstant, prezidentė Dalia Grybauskaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo palaikymo ukrainiečiams žinute. Tai D. Grybauskaitė paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Stiprybės Ukrainai ir jos žmonėms! Vakarams dar vienas išbandymas- ar mokame tik kalbėti ar galime ir veikti? O užgrobėjams: pakėlę kardą nuo jo ir nukentės! Slava Ukraini!“ – rašė prezidentė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos apie Ukrainos dirbtinumą ir jos grėsmę Rusijai yra iš piršto laužtos, tai demonstruoja ir visišką istorijos nesuvokimą. „Kalbos apie tai, kad Ukrainos valstybė yra dirbtina, o jos veiksmai kelia grėsmę Rusijos saugumui, yra laužtos iš piršto“, – antradienį išplatintame pareiškime teigė šalies vadovas. „Mėginimas pateikti Ukrainos valstybę kaip dirbtinę dar ir demonstruoja visišką istorijos nesuvokimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vėl keičiasi izoliacijos tvarka – jau nuo trečiadienio tą daryti reikės tik gavusiems teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą. Jau netrukus daugiau atlaisvinimų gali laukti ir ugdymo įstaigų, neatmetama, kad bus persvarstyta ir sergančiųjų besimptome forma izoliacijos trukmė.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

JAV karių buvimas Lietuvoje – stiprus atgrasymo instrumentas, šalis pasirengusi priimti papildomas amerikiečių pajėgas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Labai svarbu užtikrinti JAV bataliono rotacijų tęstinumą, taip pat esame pasirengę priimti papildomas JAV pajėgas bei suteikti visą būtiną priimančiosios šalies paramą“, – per susitikimą su JAV Kongreso nariais sakė Lietuvos vadovas. Jis pabrėžė nuolatinio JAV pajėgų buvimo Lietuvoje ir Baltijos regione svarbą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Pasaulyje neslūgstant įtampai dėl Ukrainos, krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška išvyko atostogų.  Apie tai praneša naujienų portalas delfi.lt. Pasak naujienų portalo, žinią, kad vienas iš krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pavaduotojų atostogauja, patvirtino pati ministerija.  Delfi.lt skelbia, kad viceministras į socialinį tinklapį „Facebook“ įsikėlė nuotrauką, kurioje pozuoja po palme, tačiau jau dabar šio įrašo V. Semeškos paskyroje nebėra.