Aktualijos

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas patvirtino, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras buvo statomas jam, meras planavo užbaigtą pastatą perpirkti iš bičiulio verslininko Žilvino Povilonio.   „Aš niekad neslėpiau, kad su Žilvinu aš buvau suderinęs – kodėl aš rūpinausi statybomis, todėl kad męs buvome sutarę: jam statom už jo pinigus, o aš jį išpirksiu pardavęs savo dabartinį namą.

Per žiemos priėmimą į profesines mokyklas įstojo 1007 jaunuoliai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jie mokymo sutartis pasirašė su 21 įstaiga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo švelninti COVID-19 valdymo priemones mokyklose. Kalbama apie srautų valdymo ir kaukių pradinukams atsisakymą, taip pat sprendimus dėl vaikų testavimo ir jų izoliacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Sveikatos apsaugos ministerijai jau įteikė prašymą dėl švelnesnių COVID-19 valdymo priemonių. Ministerija tikisi, kad sprendimai bus priimti iki kovo 1 dienos.

Su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų, skelbia Statistikos departamentas. 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, pernai Lietuvoje nuolat gyveno 1,3 mln. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. arba 996,6 tūkst. buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų. Palyginti su 2011 metų surašymo rezultatais, šio amžiaus moterų sumažėjo 8,3 proc. (117,4 tūkst.), pagimdžiusių moterų – 6,6 proc. (70,7 tūkst.), o pagimdytų vaikų – 11,3 proc. (249 tūkst.

Nepaisant investicijų, mokyklose dar trūksta kompiuterių, taip pat technikos ir priemonių kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, teigia Nacionalinė švietimo agentūra. Skaitmenizavimui – per 9 mln. eurų Kaip antradienį pranešė agentūra, atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva į mokyklų skaitmeninę plėtrą pernai investavo 9,2 mln. eurų, tačiau Europos Sąjungos rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris trims mokiniams – dar nepavyko pasiekti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina vykti palaikomojo vizito į Kijevą, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Ji neatskleidžia kada tai galėtų įvykti, motyvuodama saugumu. „Prezidentas jau seniau yra pasakęs, kad palaiko nuolatinį ryšį su prezidentu Zelenskiu ir ketina tikrai važiuoti į Kijevą palaikyti prezidento Zelenskio. Kada konkrečiai – iš anksto neskelbiama. Bet tas vizitas bus“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu Su Europos Sąjungos, Šengeno ir Vakarų Balkanų šalių ministrais vasario 21-22 d. Austrijoje dalyvauja konferencijoje neteisėtų migrantų grąžinimo klausimais. Į darbotvarkę taip pat įtrauktas Ukrainos klausimas – diskutuojama, kokią įtaką migracijos procesams turėtų galimas karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 17 į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose mėginusių patekti migrantų, antradienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo. VSAT duomenimis, pirmadienio pavakarę ties Druskininkų savivaldybe prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautas vienas šūvis.

Reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“, Europos Sąjunga netrukus turėtų įvesti papildomų sankcijų Kremliui, sako Lietuvos prezidento patarėja.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija užkirto kelią dviem privačioms krovinių geležinkeliais vežimo bendrovėms – „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliui“ – vežti per Lietuvą „Belaruskalij“ trąšas. Šios įmonės, kaip ir anksčiau, tikina negalinčios ir neketinančios to daryti.

Tvyrant regioninei įtampai, Vilniaus meras Remigijus Šimašius išvyksta palaikomojo vizito į Kijevą. Apie tai antradienį ryte jis pranešė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Bendraudami su Ukrainos sostine – mūsų miestu partneriu nuo 1991 metų – aiškiai matome, kaip jiems šiandien reikalingas moralinis palaikymas, kuris dabar geriausiai parodomas fiziniu atvykimu“, – rašė sostinės meras. „Labai džiaugiuosi, kad Europa vieninga. Kijeve ką tik buvo Varšuvos, Prahos kolegos.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę demokratiniam pasauliui gali atrodyti siurrealistiška, tačiau Vakarų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms. „Putinas ką tik sugėdino Kafką ir Orwell'ą: diktatoriaus vaizduotė – beribė, jokios žemumos ne per žemos, jokie melai – ne per akiplėšiški, jokios raudonos linijos – ne per raudonos jas peržengti“, – tviteryje pranešė Vyriausybės vadovė.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis šį vakarą tai aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'u Micheliu.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos.

Rusijos pajėgų dislokavimo termino Baltarusijos teritorijoje pratęsimas yra saugumo situaciją Europoje keičiantis veiksnys, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, tai reikalauja sustiprinti NATO rytinio flango saugumą ir gynybinius pajėgumus.  G. Nausėda tai pirmadienį sakė telefonu kalbėdamas su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra. Daugiausia dėmesio pokalbio metu skirta saugumo padėčiai regione ir paramos Ukrainai klausimams.

Iš krantų besiveržiančios upės Lietuvoje jau skandina sodybas ir kelius. Ir vanduo jose vis dar kyla. Vieni gelbėja savo turtą, o kiti mėgaujasi įspūdingais vaizdais. Specialistai jau puse lūpų prabyla, jog padėtis artėja prie stichinės nelaimės, ypač pajūryje. Panevėžio rajono Šeškų kaimo gyventoja sako, kad kasdien tenka siurbti vandenį iš rūsio, antraip ir su guminiais batais neįbristų.

Rusijos kariams liekant Baltarusijoje nežinia kuriam laikui, Lietuvos vyriausybės nariai perspėja, kad tai rodo, jog Lietuvai grėsmė didėja. Krašto apsaugos ministras ragina skubiai didinti krašto apsaugos finansavimą. Opozicijos atstovai atkerta, kad realios grėsmės Lietuvai nėra, tad ir papildomai kariuomenei skirti pinigų nemato priežasčių. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nelaukiant Ukrainos užpuolimo jau reikalauja Rusijai europinių sankcijų.

Policija pareiškė įtarimus organizavus riaušės prie Seimo Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Jai gresia areštas ar net laisvės atėmimas. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę. Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Chuliganišku vairavimu lenkiant spūstyje automagistralėje stovinčius automobilius kaltinamas Seimo narys Petras Gražulis toliau siekia įrodyti, kad pažeidimą padarė prispirtas gamtinių reikalų. Į teismo posėdį atsinešė net daktaro pažymą, kad politikui buvo išrašyti laisvinamieji vaistai. Maža to, jis ir pats kaltina policininkus. Esą šie jį specialiai persekioja. Petras Gražulis toliau mina Plungės teismo slenksčius.

Vakarų Lietuvą pastarąsias savaites be gailesčio talžančios audros, lietūs nepasigailėjo ir vieno įspūdingiausių šiame regione kuršių Kartenos piliakalnio (Kretingos r.). Savaitgalį (vasario 19-20 d.) buvo pastebėta didžiulė nuošliauža šio archeologinio paminklo rytiniame šlaite, todėl pirmadienį apžiūrėti piliakalnio vyko delegacija kompetetingų atstovų. Įdomiausia yra tai, kad prie šlaito slinkimo galėjo prisidėti ir... lapės, kurios jame yra išraususios olų tinklą.

Ar po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio? Rusija jau yra sutelkusi 200 tūkst. kareivių, kurie rengiasi okupuoti Ukrainą. Vakarai baiminasi, kad po Ukrainos ateis ir Baltijos šalių eilė, o kėslų atkurti Rusijos galią neslepia ir pats Vladimiras Putinas. Apie tai, kas mūsų laukia, šiandien diskutuoja ir TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ svečiai.

Atsitraukus žiemiškiems orams pagrindinės Kauno senamiesčio gatvės kapitalinis remontas persirito į antrąją pusę. Rangovai ėmėsi kloti bortelius ir įrengti pagrindus naujiems granito šaligatviams atkarpoje nuo Rotušės aikštės, penktadienį pranešė savivaldybė. Siekiant užtikrinti praeivių saugumą, kol vyks šie darbai, laikinai centrinė darbų zona bus aptverta, paliekant praėjimus pakraščiuose.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius turi savų patarimų, kaip Rusijos grėsmės akivaizdoje užtikrinti didesnį Lietuvos saugumą. Anot jo, būtina kuo skubiau priimti partnerystės įstatymą, ir taip sąjungininkams parodyti, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis. Konservatyvūs politikai sako, kad tokie siūlymai ne laiku ir ne vietoje, apie žmonių erzinimą kalba ir palaikantieji partnerystę.

Įsivaizduokite, kad jums sukako 95-eri ir jūs vis dar einate į darbą. Kad tai realybė, įrodo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas Vytautas Skripkauskas. Kolektyvo narius jis vis dar kviečia į repeticijas ir rengia koncertus. Muzikų bendruomenė neabejoja: Vytautas Skripkauskas – rekordininkas, vyresnio orkestro vadovo šalyje nėra. Sostinės rotušėje groja Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras „Septima“. Jį sūkūrė ir 55-erius metus jam vadovauja Vytautas Skripkauskas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pensininkė Lidija, kuri sulaukė netikėto laiško dėl Kauno mieste gautos baudos už automobilio stovėjimą. Klaipėdietė tikina, kad Kaune nėra buvusi jau daugelį metų, o savo automobilio taip pat niekam neskolina. Situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė. Baudą gavusi pajūrio gyventoja dievagojosi, kad paskutinį kartą laikinojoje sostinėje lankėsi prieš daugiau nei 40 metų. „Aš nebuvau Kaune. Aš net nežinau, kaip nuvažiuoti į tą Kauną.

Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria krašto apsaugos ministro siūlymui kuo skubiau didinti šalies gynybos biudžetą. „Saugumo situacijai regione blogėjant, prezidentas pritaria kuo skubesniam gynybos biudžeto didinimui“, – BNS pirmadienio pavakare informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Apie ketinimus siūlyti didinti gynybos biudžetą dar šiemet BNS sekmadienį informavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vilniaus Bajorų mikrorajone – neįprastas vaizdas. Vienoje iš pagrindinių gatvių tirpstant sniegui susiformavo įspūdingo dydžio bala, kurią gyventojai vaizdingai vadina „ežeru“. Ši gamtos nemalonė jau spėjo pridaryti itin daug nuostolių – joje vairuotojai tikina pametę automobilių numerius, raktelius, o bandantys išvengti akistatos su ja kelius trumpina tiesiai per kaimynų kiemus. Bajorų gyventojai skėsčioja rankomis – nebežino, ko imtis, o savivaldybė ragina palaukti.

Regione vis dar tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų pasienyje su Ukraina, Lietuvos karių parengtis yra tokia, kokios reikalauja padėtis, teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis pirmadienį kartu su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi saugumo situaciją regione pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai. „Mūsų susitikimas su prezidentu yra reguliarus.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusijos pranešimai apie nukautus ukrainiečių „diversantus“ yra preteksto invazijai ieškojimas. „Yra pradžia. Jau vyksta, bet aš nesakau, kad galima daryti dabar kažkokias išvadas, kur čia yra pabaiga, kokie tikslai, ko siekiama, bet pradžia jau yra“, – pirmadienį žurnalistams sakė generolas leitenantas.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 16 dieną NATO lėktuvai atpažino du rusų naikintuvus SU-27, du SU-35 ir orlaivį IL-22. Vasario 18 dieną vieną kartą palydėtas karinis transporto lėktuvas TU-154, kitą kartą – du SU-27 ir IL-22. Dalis Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioni...

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Sausio 13-ąją prie keliems šimtams susirinkusiųjų nušvilpus prie Seimo kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, buvo tikimasi šį scenarijų pakartoti ir Vasario 16-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant tradicinę kalbą iš Signatarų namų balkono. To padaryti nepavykus, protestuotojai ragina rinktis ir Kovo-11-ąją.

Dėl nepalankaus vėjo ir gausaus lietaus tvinsta vakarų Lietuvos upės – Minija išsiliejo iš krantų, o dėl pakilusio vandens lygio Nemune bei Atmatoje vėl ėmė tvinti Pamarys. Šilutės rajone per keletą dienų apsemtų sodybų skaičius padidėjo tris kartus. „Apsemtų sodybų padidėjo – yra 14 kaimų, 43 sodybos ir jose 92 gyventojai. Dar vasario 17 dieną buvo 16 sodybų, 22 gyventojai.

Plungės apylinkės teismas pirmadienį baigė nagrinėti bylą dėl Seimo nario Petro Gražulio chuliganiško vairavimo, sprendimą žadama skelbti kovo 3 dieną. Pareigūnai politiką nubaudė už tai, kad pernai vasarą autostradoje susidarius spūsčiai jis kirto ištisinę eismo juostą, viršijo greitį ir važiavo kelkraščiu. Jam skirta 225 eurų piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti vienerius metus, tačiau politikas tokį nutarimą apskundė.

Pirmadienį dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėtas riboti laivų eismas.  „Ribojimas paskelbtas 13.30 val. Vėjo greitis šiuo metu siekia 20-23 metrus per sekundę greitį, bangų aukštis siekia apie 4 metrus. Duomenų apie leidimų laukiančius laivus kol kas neturime“, – BNS pirmadienį sakė uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Po savaitgalį skelbtų apribojimų laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta sekmadienio pavakarę.

Vakarų lyderiams skambinant pavojaus varpais dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Lietuva nelaimės atveju sulauktų migrantų iš Ukrainos. Skelbiama, kad šalį galėtų palikti net 2 milijonai gyventojų. Kiek iš jų galėtų priimti Lietuva?  Kaip teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, šiuo metu šalyje moduliuojami trys scenarijai. Pirmuoju atveju Lietuva priimtų 5 tūkst., antruoju – 25 tūkst., o paskutiniuoju – 100 tūkst. ukrainiečių.

Vienas iš „Laisvės partijos“ lyderių Tomas Vytautas Raškevičius prieš porą dienų savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad dabar itin tinkamas laikas priimti Partnerystės įstatymą. Kintanti geopolitinė situacija regione, pasak politiko, verčia mus nedelsiant apsispręsti dėl šio įstatymo, parodyti vakariečiams, kad esame su jais.

Lietuva dar nespėjo atsigauti nuo audros Junis, kuri siautė šeštadienį ir pridarė labai daug žalos. Štai jau matome, kad nuo Airijos ir Didžiosios Britanijos link Lietuvos juda dar viena audra Franklinas. Gera žinia ta, kol priartės prie Lietuvos – ji kiek nusilps ir vėjo gūsiai pajūrio ruože sieks iki 25 m/s. Populiari orų entuziastų grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ ragina gyventojus pasiruošti dar vienai artėjančiai audrai, kuri trečiadienį jau turėtų nurimti.

Vilnietė šunų kirpyklos ir veisyklos įkūrėja tapo tikra socialinio tinklo „TikTok“ žvaigžde – vaizdo įrašai su augintiniais renka milijonus peržiūrų ir patiktukų. Mergina sako: sėkmę garantuoja ne tik gražus vaizdas, bet ir parenkama muzika ar kitos detalės. Patys žmonės pripažįsta vaizdo įrašus „TikToke“ stebintys gana dažnai, tačiau kol kas neįmanoma pasakyti, kiek lietuvių naršo šiame socialiniame tinkle.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Pekino žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės įvairiais atžvilgiais. Dauguma stadionų naudojami dar nuo vasaros olimpinių žaidynių, bet visi pompastiški slidinėjimo centrai išdygo vos per keletą metų. Prie jų iš dalies prisidėjo net ir mūsų kaimynai latviai, kurie padėjo suformuoti sniego parką ir milžinišką tramplyną prie apleistų fabrikų. Kviečiame pasileisti į kelionę po Pekiną su TV3 žinių komanda.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir pareiškė, kad JAV stovi išvien su savo sąjungininkėmis – Lietuva, Latvija, Estija. Su Austinu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė amerikiečių nuolatinio rotacinio bataliono Lietuvoje.  Apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusų kariams likus Baltarusijoje reikia keisti atgrasymo architektūrą Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Tai tikrai yra lūžio taškas, kuris, manau, paskatins NATO ir mūsų strateginius sąjungininkus perplanuoti mūsų atgrasymo architektūrą“, – pirmadienį BNS teigė Laurynas Kasčiūnas.

Dėl įtampos regione Vyriausybė svarsto šiemet tikslinti valstybės biudžetą, jame numatant daugiau lėšų gynybai, pirmadienį patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė. „Blogėjant saugumo situacijai regione, dar pačioje šių metų pradžioje paprašiau krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įvertinti galimybę pagreitinti planuojamus įsigijimus bei pateikti jų papildomo finansinio poreikio planą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Vilniaus apskrities policija riaušių byloje pateikė įtarimus mitingą prie Seimo rūmų tą pačią dieną organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Tai BNS pirmadienį patvirtino riaušių bylą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis. „Riaušių organizavimas ir provokavimas“, – BNS sakė prokuroras, paklaustas, kokie įtarimai pareikšti A. G. Astrauskaitei.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje artimiausiomis dienomis viešės Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, europarlamentarai, JAV kongresmenai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Vokietijos kolege antradienį susitiks Jonavos rajone, Rukloje, kur tarnauja tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečių kariai.