Aktualijos

Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras. Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.

Seimo nario mandato atsisakantis „darbietis“ Antanas Guoga informavo parlamento vadovybę apie asmeninę kelionę į užsienį, o Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė jo prašymas atidėti jo įgaliojimų nutraukimą iki kovo mėnesio. Pats politikas tvirtina, jog šis prašymas nereiškia, kad jis persigalvojo, tiesiog laikosi karantino režimo ir vengia gyvų kontaktų.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nukrei̇pti – tai padaryti, kad nukryptų, priversti nukrypti, nevartokime šio veiksmažodžio reikšme „siųsti“. Dokumentas, su kuriuo kas nors kur nors siunčiama, vadintinas siuntimu.

Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. 2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Į Rusiją skambiai sugrįžęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas areštuotas trisdešimčiai parų. Vakaruose prabilta apie naujas sankcijas Rusijai. Ko gali gimtinėje pasiekti A. Navalnas ir ko gali sankcijomis pasiekti Vakarai, kalbėjome su buvusiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Sveiki. Kremliaus kritiko A. Navalno sugrįžimas į Rusiją aiškinamas tuo, kad nemaža Rusijos visuomenės dalis jį palaiko.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 18 žmonių. Dėl perėjimo prie kito duomenų šaltinio Statistikos departamentas informacijos apie ligoninėse gydomus COVID-19 pacientus nepaskelbė.

Nauja valdžia – nauja ir vaistų politika. Valdantieji ruošiasi naikinti Aurelijaus Verygos vaistų reformas ir ruošia naują vaistų kompensavimo tvarką. Valdantieji žada daugiau vaistų kompensuoti ir naikinti A. Verygos įvestą tvarką, kai kompensuojamas pirmasis pigiausias vaistas. Tačiau buvęs ministras abejoja naujosios tvarkos nauda ir pažadais atpiginti vaistus. Esą vaistų gamintojams ir pardavėjams sumažės paskatos konkuruoti dėl kainų.

Lietuvos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Šalyje sergamumas krinta, tačiau pagrindinių karantino ribojimų švelninimą išvysime dar negreitai. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad ženklių pokyčių gyventojai turėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai: „Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“ „Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Lietuva, nors ir nenori, bet iki šiol perka elektrą iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Energetikos ministras skelbia, kad elektros energijos srautas iš Astravo į Lietuvą yra milžiniškas. Dėl šios priežasties skuba kurti naują planą, kaip nukirsti tiekimą. Tuo metu lygiai prieš savaitę 100 procentų pajėgumu užkurta jėgainė ir vėl susiduria su sunkumais, nuo jos paleidimo fiksuotas jau ketvirtas incidentas.

Reaguodamas į rytoj Vyriausybės planuojamą atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą buvęs ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui. „Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip.

Koronavirusas įsisuko į vieną daugiabutį Kaune. Namo gyventojai pasakoja, kad per savaitę nuo Covid-19 mirė jau du žmonės, mažiausiai septyni užsikrėtė. Mirusiuosius pažinojęs kaimynas įspėja saugotis vyresnio amžiaus žmones: „kaimynas čia, atrodo, prieš porą dienų buvo sveikas, suklupo ir viskas“. Liūdna žinia apie jau antrą nuo koronaviruso mirusį kaimyną socialiniuose tinkluose pasidalino namo gyventojas Algimantas Bakas. „Mūsų laiptinėje siautėja CORONA.

Didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Tai tik keli pakeitimai, kuriuos jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. Apie tai antradienį BNS informavo gydymo įstaigos. Santaros klinikų teigimu, iš maždaug 6 tūkst. įstaigoje dirbančių žmonių pirmuoju skiepu paskiepyta apie 5 tūkst. asmenų. Gydymo įstaiga teigia, kad vakcinacijos procesai vyksta sklandžiai. Savo ruožtu Kauno ligoninė pranešė, kad pirmąja doze paskiepyta 1,7 tūkst.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius praneša apie skyrybas. R. Šimašius savo socialiniame tinkle teigia, kad netrukus bus pradėtos ir teisinės procedūros. „Šįkart ne apie Vilnių, bet apie mane. Noriu pasidalinti man labai nelengvu sprendimu dėl šeimos. Tam, kad iš anksto neliktų vietos interpretacijoms ir manipuliavimui nuogirdomis ar istorijų kūrimui. Po šešiolika metų bendro gyvenimo, iš kurių vienuolika metų santuokoje, priėmiau sprendimą skirtis.

Sostinės pedagogai sako sulaukę netikėto miesto savivaldybės prašymo, suteikti prisijungimus prie nuotoliniu būdu vykstančių pamokų. Kai kurie tai pavadino paprasčiausiu pasityčiojimu iš mokytojų. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad prašymas buvo suprastas neteisingai – pamokos esą stebimos bus tikrai ne visose miesto mokyklose. Vilniaus Šv.

Rusijos atlikėjui Filipui Kirkorovui penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu antradienį įtraukė šį Rusijos atlikėją minėtam laikotarpiui į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigalioja nuo sausio 19 dienos. „Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje.

Vos įsigaliojus galimybei uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkorių kaimynai siunčia savivaldybėms prašymus. Ypač aktyvūs – Vilniaus gyventojai. Savivaldybė jau gavo 200 prašymų ir kasdien jų vis daugiau, tad valdininkai nebežino, kaip spės užtikrinti daugiabučiuose tvarką. Rūkoriai sako rūkysią ir toliau – jei ne balkone, tai namuose.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į merus Gediminas Lipnevičius Sausio 13-osios proga išplatino sveikinimą rinkėjams. Sveikinime Lietuvos vėliava buvo apversta aukštyn kojomis. G. Lipnevičiaus sveikinimas buvo paskelbtas ne tik „Facebook“, bet ir jo valdomame laikraštyje „Radviliškio kraštas“. Kandidatas į merus G. Lipnevičius tikina, kad sumaketuotą sveikinimą pamatė tik šiam pasiekus viešumą. Jis komentavo: „Kas nedirba, tas neklysta.

Du Seimo komitetai pritarė projektui, pagal kurį nustatomi aiškūs kriterijai, kuomet užsienio kultūros veikėjai galėtų būti neįleidžiami į Lietuvą. Draudimas galiotų asmenims, kurie viešai palaiko ir propaguoja autoritarinius režimus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį iš pareigų atšaukė  valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinį direktorių Marių Beliūną. Naujo vadovo bus ieškoma paskelbus  konkursą. Jį tuometinis ministras Jaroslavas Narkevičius paskyrė pernai rugsėjį. Ministerija pranešė, kad įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą M. Beliūnu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė vadovo ir valdybos požiūriai į tikslus, veiklos efektyvumą ir investicijas.

Kultūros sektorius pasipiktino, kad Rusijos atlikėjų koncertus Lietuvoje planavusios įmonės pasirodymams neįvykus iš viso sulaukė apie 30 tūkst. eurų kompensacijos iš valstybės. Tačiau Kultūros ministerija tvirtina, kad šiuo atveju negalėjo neskirti paramos, nes tam neturėjo jokių teisinių svertų. Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį aptarė, kodėl Kultūros taryba iš viso skyrė maždaug 30 tūkst.

Vilnietę teigė esanti šokiruotą, kokį vaizdą išvydo parduotuvėje. Apsilankiusi parduotuvės „DEPO“ gyvūnų prekių skyriuje moteris aiškino, kad banguotųjų papūgėlių narvelyje pamatė beveik juodą vandenį, maisto praktiškai nebuvo, o vienas paukštelis – negyvas. Margarita (vardas ir pavardė redakcijai žinomas – aut. past.) į parduotuvę „DEPO“ nuvyko ir sukrečiantį vaizdą pamatė sausio 10 dieną apie 12 valandą.

Kultūros ministras Simonas Kairys prašo Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą bei inicijuoja diskusiją su pastato griovimui besipriešinančiais visuomenininkais ir politikais. „Šįryt susisiekėme su Panevėžio savivaldybe, liepėme neskubėti, pristabdyti bet kokius darbus. Turėjome vieną susitikimą su architektu, savivaldybe, šiandien norime praplėsti ratą su politikais Panevėžio mieste iš skirtingų barikadų pusių, išklausyti ir „Garso“ bendruomenės poziciją.

Sausio 18 dieną buvo įvykdyta vadinamoji „spoofing“ ataka, kai neva iš Užsienio reikalų ministerijos pašto dėžutės [email protected] buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose prašoma „skubiai pateikti dokumentus pagal elektroninį prašymą į paraišką”, rašoma URM pranešime žiniasklaidai.  Laiške pridedama slaptažodžiu apsaugota byla bei slaptažodis bylai atidaryti.

Pirmadienį eidamas 69-uosius metus, staiga mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas, pranešė kariuomenė. 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais V. Jazerskas vykdė ne tik Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos, bet ir kitas ypatingai pavojingas Lietuvos Nepriklausomybės gynybos užduotis, buvo vienu iš pagrindinių Mokomojo junginio bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" kūrėjų, teigiama pranešime.

Net ir gerėjant epidemiologinei situacijai atsipalaiduoti kol kas negalime, mat didelį nerimą kelia naujos viruso mutacijos. Apie tai įspėjusi VU mokslo prorektorė, profesorė Edita Sužėdielienė ragino kuo skubiau parengti viruso genominių tyrimų programą. Kaip po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pasakojo ji, buvo grįžta prie klausimo, kuris keltas jau prieš gerą mėnesį – tai virusologinės stebėsenos klausimas.

Aleksejus Navalnas areštuotas. Ko mes dėl to imsimės? Ar galime spausti Kremlių jį paleisti? Arba bent nenužudyti? Šie klausimai turėtų būti degantis klausimas kiekvienam sprendimus priimančiam asmeniui laisvajame pasaulyje. Mano straipsnių skaitytojams nebūtina priminti A. Navalno drąsos, režimo banditiškų veiksmų arba jam iškeltų kaltinimų farso. Jo tikrasis nusikaltimas – nesiduoti būti nužudomam.

Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis. Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją. „Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, jog iki pat sausio pabaigos didelių karantino ribojimų atlaisvinimų tikėtis neverta. Visos dabar esančios priemonės galios ir toliau, o taikytini pasikeitimai bus „ribinio poveikio“. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį ryte kalbėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“. „Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra – kaip valdomai pakeisti apribojimus į švelnesnius.

Mirė ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademikas, išradėjas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, profesorius, habilituotas mokslo daktaras Pranas Baltrėnas. P. Baltrėnas sukūrė Aplinkos apsaugos katedrą, tapo jos vedėju. Katedra tapo pagrindine Aplinkos inžinerijos fakultete. Šis fakultetas buvo įkurtas metais anksčiau, nei Lietuvoje įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas. Prof.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 18 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir septyni vyrai. Daugiausia mirusiųjų – dešimt – priklausė 80–89 metų grupei, penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių. Po vieną žmogų mirė 40–49 metų, 50–59 metų ir 60–69 metų grupėse. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Prezidentūra teigia, kad antrosios Covid-19 bangos pikas jau liko praeityje – jį patyrėme metų sandūroje. Dabar prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad reikia numatyti planą, kada Lietuvoje būtų galima paskiepyti du trečdalius visuomenės, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas.

Šiuo metu vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų – siekis grąžinti nenuotolinį ugdymą ikimokyklinukams ir pradinių klasių vaikams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė, to bus siekiama numatant testavimo algoritmus švietimo įstaigose ir galimą ankstyvą ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų skiepijimą.

Nors lauke arktinis šaltis verčia gūžtis, ekstremalių maudynių eketėje mėgėjams toks oras yra pats tas. Ežeruose kerta eketes ir neria į ledinį vandenį. Tačiau ir patys sveikuoliai, ir medikai įspėja, tokioms ledinėms maudynėms būtina ruoštis iš anksto. Nors stipriai spaudžia šaltis, padėjęs akordeoną ir nusimetęs drabužius dainininkas Petras Kazlauskas šoka į eketę. O iš paskos į ledinį vandenį niurkteli ir karmėlaviškis Sigitas.

Spustelėjus šaltukui, gyventojai vis daugiau šildosi, tad  oro taršą sparčiai kyla į viršų. Grėsmingiausia situacija didžiuosiuose miestuose, kai kur užterštumas kietosiomis dalelėmis šoktelėjo ir pusantro karto. Spustelėjus šaltukui ir gyventojams vis intensyviau šildantis, ne tik smalkių kvapas nosį riečia, didėja ir oro tarša. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Atidarėm vėdinti namus ir greitai turėjom uždaryti langus, nes ėjo smalkių, ar kaip pavadinti, kūrenimo kvapas namo.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.

Vienos Klaipėdos gimnazijos kiemą ir šaligatvius nuo sniego valo neįprastas aparatas – mokyklos ūkvedžio ir dviejų jo kolegų patobulintas antros kartos automobilis „Golf“. Vyrai savomis rankomis prie jo primontavo iš mašinos vidaus valdomą sniego peilį ir didžiai praeivių nuostabai ėmė darbuotis. Pusnys iššūkiu netapo ir 34-erių metų senukui golfui.

Lietuvoje COVID-19 galėjo persirgti apie pusė milijono šalies gyventojų. Tokius spėjimus pateikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris kartu su premjere užsimena apie karantino sąlygų švelninimą, ribojimų atšaukimą. Jei sergamumo rodikliai toliau mažės karantino taisyklės reikšmingai galėtų pradėti keistis jau vasario mėnesį. Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.

Nepaisant perspėjimų būti atsargesniems, ugniagesiai šį itin šaltą savaitgalį į gaisrus visoje Lietuvoje skubėjo 128 kartus, o 66 kartus gesinti gyvenamieji pastatai. Liepsnose žuvo 4 žmonės, vienas – traumuotas. Daugelio gaisrų priežastys – netvarkingos krosnys ar dūmtraukiai, o gaisro Radviliškyje priežastimi gali būti ir padegimas. „Čia mano draugė gi gyvena, sudegė, čia tame bute. Viršuj gyveno“, – sako žuvusios draugė Galia.

Šalčiausias šios žiemos savaitgalis neapsiėjo be aukų. Mirtinai sušalo net aštuoni žmonės ir tik dalis jų – benamiai, kiti rasti savo namų kiemuose. Kaip visada, dažniausiai žmones spaudžiant šalčiui pražudo svaigalai. Medikai nelaimėlius vežė ir tiesiog iš gatvių, ir iš savo kiemų. O įlūžę į vandenį savaitgalį skendo ir žmonės, ir automobiliai. Ligoninėse netrūksta ir tokių, kurie nušalo galūnes.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) daryti spaudimą Rusijai dėl sulaikyto vieno didžiausių Kremliaus kritikų Aleksejaus Navalno. Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas A. Navalnas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Vyriausybė su ekspertais pirmadienį peržiūrėjo karantino režimo ribojimus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pandemijos valdymas yra gerame kelyje, tačiau nereikėtų atsipalaiduoti. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad su minimaliais pakeitimais, dabartinis karantino režimas galios iki sausio 31 d., o nuo vasario dalis apribojimų gali būti pamodifikuoti.  „Galiu pasakyti daugiau mažiau tvirtai, kad dinamika, daugeliu požiūriu, pagal visus parametrus kuriuos sekame, yra palanki.

Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami. Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.

Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, jog vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Ekspertas teigia, kad Lietuvoje būtų galima dvigubai sumažinti mirtingumą nuo koronaviruso, jei didelėje rizikoje esantys asmenys greičiau įgytų imunitetą. Pasak jo, Lietuvai reikėtų sparčiau skiepyti vyresnio amžiaus asmenis, taip pat pradėti galvoti apie abiturientų skiepijimą.  Lietuvoje vakcinavosi beveik 47 tūkst. asmenų, kas sudaro beveik 1,7 proc. šalies gyventojų. Mūsų šalis patenka tarp penkių aktyviausiai vakcinaciją taikančių Europos Sąjungos šalių.