Černobylį nuo Lietuvos sostinės skiria 500 kilometrų, o Astravo atominė jėgainė yra 10 kartų arčiau mūsų – nutolusi per 50 kilometrų. Be to, Černobylio reaktoriai seniai nedirba, todėl avarijos atveju poveikis Lietuvai būtų ženkliai mažesnis už žalą, kurią galėtų sukelti Astravo atominė elektrinė (AE).
Lietuvoje ramu – spinduliuotės lygis nekilo
Šiuo metu Lietuvoje specialistai nefiksavo jokių radiacijos pokyčių. Portalas tv3.lt susisiekė su Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja Ramune Marija Stasiūnaitiene, kuri akcentavo, kad apie menkiausius spinduliuotės pakitimus gyventojai sužinos pirmieji.
„Iš viso šalyje yra 43 per visą teritoriją išdėstytos ankstyvojo perspėjimo stotys. Jų rodmenys stebimi kiaurą parą, tai apie bet kokį gamtinio radiacinio fono padidėjimą Lietuvos gyventojai būtų informuojami. Šiuo metu nuo pasirodžiusios informacijos vakar popietę, kad Rusijos kariuomenė užėmė ČAE, mes tikrai nekonstatuojame radiacinio fono padidėjimo Lietuvoje. Koks buvo vakar iš ryto, toks yra ir šiandien“, – kalbėjo ekspertė.
Dar ketvirtadienį radiacinės saugos centras išplatino pranešimą, kad gyventojams nereikėtų baimintis dėl radiacijos lygio, o pasitikėti situaciją stebinčiais specialistais.
„Radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs ir gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti. Apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuosime atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiksime rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, – praneša Radiacinės saugos centras.
Pavojaus sveikatai nebus: nereikės slėptis, trauktis, gerti jodo
Portalas tv3.lt domėjosi, kokį poveikį nelaimė okupuotoje ČAE teritorijoje atneštų Lietuvai. R. M. Stasiūnaitienė akcentavo, kad Černobylio atominė elektrinė seniai neveikia, todėl Lietuvą pasiektų tik nedidelis spinduliuotės kiekis, nepavojingas gyvybei ir sveikatai.
Be kita ko, Vilnių ir Černobylį tiesiu atstumu skiria apie 500 kilometrų. Toks atstumas taip pat garantuoja mažesnį spinduliuotės kiekį, koks galėtų pasiekti Lietuvą.
„Turime turėti galvoje, kad Černobylio atominė elektrinė yra uždaryta, o visos radioaktyvios ir branduolinės medžiagos perkeltos į saugyklą. Jeigu būtų veikianti ir įvyktų avarija, tai vyktų branduolinės reakcijos, o šiuo metu tų branduolinių reakcijų nebūtų.
Tas poveikis Lietuvos žmonėms – gal, teoriškai galima sakyti, radiacinis fonas šiek tiek padidėtų, bet poveikio sveikatai ir kad reikėtų gerti jodą, slėptis, evakuotis, – tikrai to nebūtų. Būtų minimalus, vietinis padidėjimas šiek tiek, bet šiuo metu to tikrai nėra“, – paaiškino specialistė.
Neduokdie, nelaimė – ką daryti?
Jeigu okupuotoje ČAE zonoje atsitiktų nelaimė ir būtų pažeisti saugoti objektai, Lietuvos gyventojai turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad apsisaugotų. Apie pirmuosius žingsnius visuomenę tučtuojau informuotų specialistai ir saugos tarnybos, tikino R. M. Stasiūnaitienė.
„Apie visus veiksmus, jeigu jie būtų reikalingi, bus gyventojai informuoti. Visų pirma, tai yra gana toli, kad ir 500 km, bet tai vis tiek yra tolokai. Priklausomai nuo to, kokia bus fiksuota tarša, jeigu ji apskritai bus fiksuota Lietuvos teritorijoje, gal tai bus tik pėdsakai jos, tai bus gyventojai informuoti.
Bet to, ką reikėtų žmonėms žinoti, rengiantis Baltarusijos atominės avarijos atveju, tikrai tokių veiksmų taikyti nereikės“, – pažymėjo ji.
Pasak specialistės, avarijos scenarijai Astravo AE ir Černobylio zonoje skiriasi kaip diena ir naktis. Černobylis nuo Vilniaus nutolęs 10 kartų, o tai reiškia ir mažesnį radiacijos pavojų. Tad Lietuvai didesnių bėdų pridarytų nelaimė Astrave, o ypač šiltuoju metų laiku. Pasirodo, radiacijos sklidimo greitis priklauso ir nuo metų sezono.
„Jeigu tai būtų vasara ir ten kažkas įvyktų, taip pat gali ir dulkės, vėjai pakelti, tada gal greičiau į Lietuvos teritoriją [pasklistų]. Bet žinote, gamta irgi kartais padeda. Tarša ir pasirengimas būtų palankus, jeigu žiemos periodu, kai gyvuliai nevedami į lauką, daržovės neauginamos. Kalbu apie Baltarusijos AE avariją, nes Černobylio tikrai būtų nedidelis poveikis“, – išdėstė R. M. Stasiūnaitienė.
Stebėti radiacinį foną gali kiekvienas
Kol specialistai akylai stebi radiacinį foną stotyse, patys gyventojai taip pat gali matyti, koks spinduliuotės lygis yra konkrečioje Lietuvos vietoje esamuoju laiku. Tereikia paspausti čia – rasite šalies žemėlapį ir radiacinio fono rodiklius su paaiškinimais.
„Paspaudę paskyrą žmonės gali matyti išdėstytas visas stotis ir atitinkamai kiekvienos konkrečiai jų rodmenis, koks yra radiacinis fonas Lietuvoje šiuo metu“, – papildė Radiacinės saugos centro vadovė.
Ji pažymėjo, kad gyventojai yra susirūpinę dėl branduolinės saugos šalyje, todėl aktyviai jungiasi prie sistemos ir patys tikrina duomenis.
„Žmonės, žinokite, stebi. Nuo mūsų vakar pasirodžiusios informacijos virš 5 tūkst. apsilankymų buvo šitoje mūsų paskyroje. Įprastai mažiau būdavo. <...> Stebime, kad ypač į Černobylį žmonės jautriai reaguoja, į Baltarusijos atominę elektrinę, tai padidėja dešimtis kartų peržiūros. Džiaugiamės, kad žino, kur gali stebėti informaciją ir pasitiki mumis“, – kalbėjo R. M. Stasiūnaitienė.
Rodikliai Ukrainoje kelia nerimą
„Radiacinio fono stebėjimo automatinės sistemos duomenys, kurie yra pasiekiami tiesiogiai internete, liudija apie kontrolinių gama spinduliuotės dozės lygių (raudonųjų taškų) viršijimą ženkliu kiekiu“, – aiškinama pranešime.
Tuo pat metu pažymima, kad kol kas neįmanoma nustatyti radiacinio fono pokyčių priežasties dėl okupacijos ir vykstančių mūšių šioje teritorijoje. Kaip buvo pranešta anksčiau, gama spinduliuotės dozės galios kontroliniai lygiai išskirtinėje zonoje buvo viršyti.
