Aktualijos

Kaip žvalgybos agentūros vadovui, tai buvo stulbinantis pareiškimas. „Manome, kad Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą“, - Australijoje užtikrintai pareiškė vienos iš trijų britų žvalgybos agentūros GCHQ viršininkas, seras Jeremy Flemingas. „The Guardian“ rašo, kad po šio pareiškimo britų internautai nesutaria dėl tokių teiginių būtinumo.

Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės bei asmens patikrą, šio proceso tąsa šiandieninėje situacijoje yra neįmanoma ir neatitinka Lietuvos piliečių lūkesčių“, – feisbuke pirmadienį rašė ministrė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas buvusio Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerio Gedemino Aleksonio atleidimą pripažino neteisėtu. Teismas pirmadienį pranešė iš dalies tenkinęs G. Aleksonio skundą, kuriame jis prašė panaikinti buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas. G. Aleksonis 2017 metais buvo atleistas iš pareigų kaip padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbignevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija.

Nuo pirmadienio dar švelnėjant pandeminiams ribojimams, pokyčiai palietė ir ugdymo įstaigas. Dvejus metus galiojusi griežta tvarka, kai tėvai negali net kojos įžengti į darželį, ką jau kalbėti apie vaikų šventes, keičiasi. Nuo šiandien draudimas pašaliniams asmenims patekti į ugdymo įstaigą yra rekomendacinio pobūdžio. Nuo balandžio 4 d. kaukės daugelyje vietų, išskyrus gydymo, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą, kaukės tampa tik rekomenduojamos.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad nors Bučoje įvykusi tragedija jį sukrėtė, tačiau rusų karių veiksmai jo nenustebino. Jis siūlė prisiminti, kaip Rusijos pajėgos anksčiau elgėsi okupuotuose kraštuose. „Viena iš puolimo krypčių buvo Kyjivo užėmimas. Iš pradžių izoliavimas ir jo užėmimas. Dabar jau to sumanymo tenka atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad žudynės Bučoje dar labiau atkreipė pasaulio dėmesį į vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, o Vladimiras Putinas Hagos tribunole galėtų sulaukti panašaus likimo, kaip Serbijos lyderiai po Bosnijos karo. Kalbėdamas apie Rusijos pajėgų išstūmimą iš Kyjivo regiono, A. Anušauskas pabrėžė, kad tai gali reikšti intensyvesnį puolimą Ukrainos rytuose.  Savaitgalį visą pasaulį sukrėtė civilinių žmonių žudynės Bučoje.

Rusų kelionės į Uzbekistano sostinę Taškentą pastaruoju metu tapo labai paklausios. Kelionių agentūros pradėjo siūlyti „debeto kortelių“ turus rusams, kurie siekia įgyti „Mastercard” ir „VISA” korteles iš Uzbekistano bankų, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Rusijoje išduotų „MasterCard“ ir „VISA“ kortelių negalima naudoti tarptautiniams atsiskaitymams internetu užsienyje, nes JAV bankai kovo 6 dieną sustabdė savo veiklą šalyje dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais antroji parama maisto produktais – ją gaus beveik 170 tūkst. asmenų. „Šiuo laikotarpiu labai svarbu padėti nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Dalinant maisto produktus, siekiama padėti socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms. Tai yra viena iš valstybės teikiamos paramos formų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Lietuvoje registruoti 39,6 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 16,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre.  4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12,2 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Praėjusią parą Lietuvoje registruota 216 pabėgėlių, iš jų – 73 nepilnamečiai, 20 vaikų buvo nesulaukę šešerių.

Pasieniečiai per parą apgręžė 44 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos bandžiusius patekti neteisėtus migrantus, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Latviją praėjusią parą neįleisti du tokie užsieniečiai. Lenkijos pasieniečiai penktadienį į Baltarusiją apgręžė 62 neteisėtus migrantus.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Nuo pirmadienio Migracijos departamento skyriai atnaujina Lietuvos piliečių, norinčių gauti ar pasikeisti asmens dokumentus, aptarnavimą gyva eile, be išankstinės vizito rezervacijos. Kaip informavo departamentas, vizito laiką gyventojai ir toliau gali rezervuoti iš anksto, interneto svetainėje migracija.lt.

Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį užsitikrino ketvirtą kadenciją, jo partijai „Fidesz“ tvirtai laimint rinkimus, rodo oficialūs rezultatai. „Fidesz“ laimėjo daug didesne persvara, nei prognozavo apklausos prieš rinkimus, kurių kampaniją temdė karas kaimyninėje Ukrainoje.

JAV gynybos pareigūnas tvirtina, kad apie du trečdaliai Rusijos karių, kurie buvo dislokuoti aplink Kyjivo regioną, šiuo metu pasitraukė į šiaurę ir yra Baltarusijos teritorijoje. Manoma, kad tokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi naujai atakai Ukrainoje. Be to, Ukraina skelbia, kad okupantai ketina surengti atakas Luhansko regione.

Nuo šiandien – daugelio laukti pokyčiai. Gerėjant epidemiologinei situacijai nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiasi kaukių uždarose patalpose dėvėjimo tvarka. Be kita ko, įsigalioja ir pokyčiai dėl izoliavimosi susirgus COVID-19. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, tačiau jų vis dar prireiks sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešajame transporte.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Okupantai Bučos miestą pavertė masinės kapavietės vieta. Šimtai civilių lavonų – tiesiog gatvėse. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, kad „sunku suvokti kiek iš tiesų dar žvėriškumo slypi ir kiek jo gali dar sukurti Rusija“. „Masinės kapavietės, egzekucijos aukoms surišus rankas, nuogi kūnai gatvėje. Visa tai – XXI a. Europoje, žemyne, kuris visą pasaulį įtikinėjo demokratijos pergale prieš autoritarinius režimus.

Karas Ukrainoje veikia ir Lietuvos turizmo sektorių. Kurortų atstovai pasakoja, kad kai kurie užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, atšaukinėja keliones į Lietuvą. Be to, pastaruoju metu mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Kurortai skaičiuoja, kad ši vasara bus jau trečia iš eilės, kai turizmo sektoriui tenka taikytis prie sudėtingos situacijos. Baiminamasi, kad dėl to savivaldybės susidurs su nuostoliais.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų paralyžiuotoje Kėdainių fosforo trąšų įmonėje „Lifosa“ baigiamos naudoti žaliavos ir gamyba sustos balandžio 10-ąją. Įmonė dar bando susitarti su Lietuvos valdžia, kad ši leistų veikti, mat „Lifosos“ savininkas Rusijos oligarchas Melničenka po sankcijų suskubo žmonai perleisti savas akcijas. Tačiau kol kas Lietuvos Vyriausybė sprendimų nepateikia. Kėdainių pašonėje dar rūksta įmonės „Lifosa“ kaminai, čia gaminamos ir trąšos.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Atsitraukdami iš Kyjivo regiono rusų okupantai jame surengė tikras skerdynes. Bučoje ir jos apylinkėse  Ukrainos kariai aptiko ne vieną masinę kapavietę su šimtais, pusiau užkastų civilių kūnų. Vieni žmonės suversti į duobes ar šulinius, kiti tiesiog guli gatvėse – sušaudyti arba sudeginti. O nuogi moterų kūnai suvynioti į kilimus. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sako, kad atsitraukdami rusai vykdė genocidą.

Ukrainos Rytuose žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius – jam buvo 45-eri metai. Versijų, kas nutiko režisieriui, viešumoje pasigirdo net keletas, o viena jų, kad Kvedaravičius žuvo per ataką Mariupolyje – raketai pataikius į automobilį. Artimi žuvusiojo bičiuliai dalijasi prisiminimais apie režisierių, kuris sukūrė dokumentinį filmą apie „Mariupolį“, taip pat karo nualintą Čečėniją, pelnė ne vieną apdovanojimą.

Europos žvalgybos tarnybos gana lėtai reaguoja į besiplečiančią slaptų Kremliaus operacijų užsienyje apimtį, rašo financialtimes.com. Štai scena, kuri labiau tiktų Ostino Pauerso šnipų farsui nei Johno le Carré Šaltojo karo laikų siužetui. „Aš pasakiau Maskvai, kad tu toks geras berniukas“, - sakė Rusijos GRU karinės žvalgybos tarnyboje dirbantis pulkininkas leitenantas Sergejus Solomasovas savo kontaktui slovakui Bohusui Garbarui.

Atsitraukdami iš Kyjivo regiono rusų okupantai jame surengė tikras skerdynes. Bučoje ir jos apylinkėse  Ukrainos kariai aptiko ne vieną masinę kapavietę su šimtais, pusiau užkastų civilių kūnų. Vieni žmonės suversti į duobes ar šulinius, kiti tiesiog guli gatvėse  – sušaudyti arba sudeginti. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sako, kad atsitraukdami rusai vykdė genocidą. Išvydę kraupius išžudytų civilių vaizdus – prabyla ir Vakarai: ragina dar griežtinti sankcijas Rusijai.

Lietuva šią savaitę pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė BNS teigė, kad tai unikali tradicija, verta būti šiame tarptautiniame sąraše.  „Tai yra viena iš tautodailės rūšių, kuri yra labai reikšminga ta prasme, kad joje užkoduota visa senovės baltų, ne tik lietuvių, pasaulėjauta.

Seime idėja įteisinti vadinamuosius šeimos darželius. Jei projektas bus palaimintas ikimokyklinio amžiaus vaikus galėtų prižiūrėti auklėtojai, kuriems tėvai patikėtų savo vaikus, o iki 50 procentų tėvų išlaidų už vaikų priežiūrą, padengtų valstybė. Svarstoma, kad šeimos darželiuose auklėtojai galės prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Pakaunėje, jurtose, dar pernai metais veikė šeimos darželis. Ten kaunietė Jūratė prižiūrėjo penkis vaikus.

Atrodo, Rusijos kaimynystė baugina Lietuvą ištisus dešimtmečius. Nepaisant to, Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai į dienos šviesą išlindo neskaidrūs politikų ryšiai su Rusijos tarnybomis. Pavyzdžiui, buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys kaltintas nuslėptais ryšiais su Rusijos žvalgybos ir energetikos atstovais. Ekspertai atskleidė, kokią reikšmę aukšto rango politiko veikimas prieš Lietuvos valstybę turi šiandien, Rusijos karo Ukrainoje metu.

Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios. Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos. Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo stiprinti turistų apsaugą – atvykstamojo turizmo organizatoriai turėtų turėti draudimą arba finansinę garantiją. Siūloma atitinkamai keisti Turizmo įstatymą. Lietuvos turizmo asociacijos teigimu, pakeitimai yra apsunkinimas įmonėms, tačiau supranta, kad kitos išeities nėra norint tinkamai perkelti Europos Sąjungos direktyvą.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, gyventojai užplūdo ne tik prekybos centrus, bet ir vaistines. Čia pirkėjai šluoja priemones žaizdoms dezinfekuoti ir tvarstyti, perka kalio jodido tabletes, nereceptinius vaistus ir domisi kraujavimui stabdyti skirtais turniketais. Vaistinės sako, kad kai kurių prekių tiekimas rinkoje sutriko visame pasaulyje. Vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Nerimą dėl karo pajautę lietuviai puolė į parduotuves pasirūpinti ilgo galiojimo maisto atsargomis.

Pakistano ministrui pirmininkui Imranui Khanui  sekmadienį išvengus mėginimo pašalinti jį iš posto, šalyje per ateinančius tris mėnesius bus surengti nauji parlamento rinkimai. Šalies prezidentas premjero rekomendacija paleido parlamentą. Tai buvo padaryta po opozicijos mėginimo nuversti premjerą, kuris nebuvo sėkmingas, nes Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojas atsisakė surengti balsavimą dėl pasitikėjimo I., Khanu, kurio, kaip manoma, jis būtų neatlaikęs.

Tragiška netektis kultūros pasaulyje – šeštadienį į automobilį pataikius rusų raketai Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Kraupus įvykis nutiko Mariupolyje – mieste, kuriame jis parengė dokumentinį filmą apie šaltakraujišką karo realybę. Žinia apie netektį šokiravo ne tik kolegas, bet ir talento gerbėjus – jie reiškia gilią užuojautą. „Visiškai siaubinga ir šokiruojanti [žinia].

Praėjusią parą nustatyti 1766 nauji COVID-19 atvejai, aštuoni žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1475, antrą – 289, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1042 COVID-19 sergantys pacientai – dešimčia daugiau nei prieš parą, 50 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Šeštadienį pasieniečiai sustabdė 54 neleistinose vietose į Lietuvą patekti norėjusius neteisėtus migrantus ir nurodė jiems grįžti į atgal į Baltarusiją, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Latviją praėjusią parą neįleisti du tokie užsieniečiai. Lenkijos pasieniečiai penktadienį į Baltarusiją apgręžė 40 neteisėtų migrantų. Šeštadienį ties Švenčionių rajonu Baltarusijos pusėje iššauta 15 šūvių, o ties Varėnos rajonu – vienas.

Atšilus orams žmonės vėl grįžta prie elektrinių paspirtukų. Tačiau pėstieji skundžiasi, kad paspirtukininkai taip nardo po gatves ir šaligatvius, kad kelia grėsmę žmonėms. Kad grėsmė reali, pasakoja medikai: sužeistųjų vis daugiau, o kartais net tenka kovoti ir dėl jų gyvybės. Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.

Nuodai politinėms žmogžudystėms vykdyti buvo naudojami dar nuo Antikos laikų, bet labiausiai išpopuliarėjo Renesanso metu Italijoje ir buvo siejami su Bordžijų šeima. Tuo metu praktiškai niekas netikėjo natūraliomis popiežių, kardinolų ar karališkųjų asmenų mirties priežastimis. Tačiau Šaltojo karo metais ir dabar nuodai tapo išskirtiniu Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos braižu.

Ukrainoje nuo raketos smūgio žuvo lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius.  Apie tai pranešė portalas 15min.lt.  15min.lt duomenimis, 45-erių M. Kvedaravičius žuvo Mariupolyje po to, kai į jo automobilį pataikė raketa.  „Režisierius tuo metu vyko iš Mariupolio, kur buvo paimtas į nelaisvę. Tvirtinama, kad kelionės metu M.Kvedaravičius jau buvo sužeistas – lūžusia ranka“, – rašo 15min.lt.

Fizikų dienos proga į Vilniaus gatves išriedėjo studentų simboliu tapęs Dinozauras. Fiziko diena – didžiausia studentiška šventė Lietuvoje, kurios metu netrūksta ir ekstremalių atrakcijų – šiemet šventės lankytojai išbandė „žiurkių ratą“, iš kurio ištrūkę dalyviai džiaugėsi neeilinėmis emocijomis. Sostinės gatves pirmąjį balandžio šeštadienį drebina visų išsiilgtas Dinas Zauras – fizikų simbolis. Šiemet 54-ąjį kartą vyksta fizikos fakulteto studentų organizuojama šventė.

Lietuviai renka paramą Ukrainoje per karą rusų karių išprievartautoms moterims. Tautiečiai skuba aukoti greitojo veikimo kontraceptines tabletes, nėštumo testus, higienos priemones. O okupantų žiaurumas neturi jokių ribų. Skelbiama daugiau atvejų, kai moterys seksualiai išnaudotos prie vaikų, grupėmis, prieš tai nužudant šeimas. Išprievartautų moterų, anot pagalbą joms teikiančių organizacijų, Ukrainoje ne dešimtys, o tūkstančiai.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Vokietija stiprina NATO priešakinių pajėgų bataliono Rukloje pajėgumus – šią savaitę Lietuvoje dislokuota jos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema „Ozelot“. Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia konkursą galimoms naujoms Gedimino kalno nuošliaužoms tvarkyti. Kaip BNS sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas, konkursas galimiems skubiems darbams skelbiamas besibaigiant dabartinei trejų metų sutarčiai su bendrove „Rekreacinė statyba“ – ši bendrovė jau baigė tvarkyti vasarį, po kelerių metų pertraukos, įvykusią nuošliaužą. Pasiūlymų laukiama iki balandžio 11 dienos. Naujos sutarties bendra suma neturėtų viršyti 242 tūkst.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susitiko su studentais iš Ukrainos, universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu, universiteto bendruomene.

Lietuvoje – kasdien vis augantis slaugytojų trūkumas. Skaičiuojama, kad 2028 metais Lietuvos gydymo įstaigoms trūks daugiau kaip 3 tūkstančių tokių specialistų. Šią problemą išryškino pandemija, per kurią daug vyresnių darbuotojų dėl sveikatos rizikų bei darbo krūvių darbą tiesiog paliko. Anot specialistų, stygius juntamas ir dėl to, kad mokslus baigę slaugos specialistai išvyksta dirbti į užsienį. Vilnietė Janė dėliojasi dienos darbus prie kompiuterio.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Natalija kalba tyliai, baimindamasi, kad mažas jos sūnus Oleksis pabus ir išgirs tiesą, kodėl jiems teko bėgti iš namų prie pušyno, kuriuos jiems pastatė tėvas. Apie tai, ką jai padarė vyrai su ginklais, kol berniukas raudojo tamsioje katilinėje. Koks vyras negyvas gulėjo jų kieme, kai paskutinį kartą išėjo iš namų.