M. Kvedaravičiaus dokumentinio filmas – „Mariupolis“ kino ekranus išvydo dar 2016 metais. Talentingas kino kūrėjas žuvo Ukrainos Rytuose – apie jo mirtį pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Netikėta žinia apskriejo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kino bendruomenę.
Filmo „Mariupolis“ garso režisierius Artūras Pugačiauskas dalijasi prisiminimais apie M. Kvedaravičių, su kuriuo savo įrašu studijoje kūrė garso takelį jo filmui.
„Be galo drąsus žmogus. Tai turbūt vienas drąsiausių kino dokumentalistų pasaulyje nes tokių žmonių yra reta, kurie eitų į tokius karštus taškus ten, kur krenta orkų bombos, raketos. Iš tikrųjų be galo drąsus žmogus“, – teigė A. Pugačiauskas.
Versijų, kas nutiko lietuvių režisieriui pasigirdo net keletas. Tiesa, viena jų, kad kino kūrėjas žuvo per ataką Mariupolyje – raketai pataikius į automobilį.
Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė rusų režisierius Vitalijus Manskis. Spėjama, kad į Mariupolį lietuvių režisierius grįžo filmuoti naujo filmo apie karo baisumus ir rusų nusiaubtas gyvenvietes.
Pasak kino kritiko Edvino Pukštos, lietuvių režisierius niekada neieškojo lengvų kelių ir dirbo sudėtingomis karo sąlygomis, rizikavo gyvybe. O jo mirtis yra didžiulis praradimas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kino bendruomenei.
„Du filmai buvo filmuojami Ugandoje. Aš net jo neklausdamas turėjau tokią mintį, kad Mantas tikrai bandys nuvažiuoti ir nufilmuoti. Kas iš tiesų nutiko, mes nežinome ir niekas dabar negali žinoti“, – nurodė E. Pukšta.
Pirmąjį savo dokumentinį filmą Oksfordo universiteto antropologijos magistras Mantas Kvedaravičius sukūrė apie karo nualintą Čečėniją ir ten dingusius žmones. Filmas pelnė daugiau kaip 15 tarptautinių apdovanojimų. Tarp jų „Amnesty International“ bei Ekumeninės žiuri apdovanojimus Berlyno kino festivalyje. „Barzakh“ taip pat apdovanotas Sidabrine gerve už geriausią metų filmą.
„Šis filmas buvo nufilmuotas slapta – niekam neskelbiant. Jei kas būtų sužinojęs apie šio filmo gamybą, gal ir tada Manto jau nebūtų likę. Jis nuo pat pirmo filmo rizikavo savo gyvybe ir važiavo ten, kur neįmanoma patekti“, – kalbėjo E. Pukšta.
Lietuvių režisieriaus kūryba besižavinti aktorė Aistė Diržiūtė pasakoja, kokie prisiminimai jai išliko iki šių dienų apie žinomą režisierių: „Jis buvo nuostabus žmogus. Jis buvo be galo geras žmogus, labai drąsus, labai išmintingas. Aš labiausiai prisimenu tą šilumą ir tokį didelį geranoriškumą. Mokėjimą klausytis, girdėti. Norą padėti ir didelę drąsą. Tai tikrai buvo neeilinis žmogus“.
2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. O 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą.
Užuojautą dėl lietuvių režisieriaus žūties reiškia Prezidentas, Premjerė, Seimo Pirmininkė.
